I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Išpildė svajonę – užkėlė lapę į medį

Išpildė svajonę – užkėlė lapę į medį

Per karantiną, kai visos maitinimo įmonės priverstos apriboti paslaugas, Panevėžyje gyvenantys, Velžio seniūnijoje ūkininkaujantys Jūratė ir Simonas Barzdos ryžosi šiuo laikmečiu netipiškam sprendimui.

Nuo Panevėžio maždaug per keturis kilometrus nutolusiame Velžio kaime per patį karantino štilį atidarę kavinę smagiu pavadinimu „Lapė medyje“, ūkininkai pripažįsta nesantys garantuoti dėl verslo perspektyvų, bet paleisti svajonės nenori.

Nuo ūkio prie kavos

Ir tai nebe pirmas šios poros sumanymas, maloniai nustebinantis aplinkinius.

Naujakuriai į ką tik atidarytą ir dažais tebekvepiančią kavinukę ilgesniam laikui svečių pakviesti negali. Tokio tipo įmonėms leidžiama tiekti maistą ir gėrimus tik išsinešti. Savo kavinėje kol kas šeimininkauja pati Jūratė.

„Nerti į naują veiklą ryžomės dar pernai. Planus sumaišė pavasarį buvęs karantinas. Matydami neprognozuojamą situaciją, nusprendėme, kad daugiau laukti nebegalima, ir startavome“, – sako J. Cimbalistaitė-Barzdienė.

Baimė dėl koronaviruso pasekmių verslui, anot jos, niekur nedingo. Be to, įtampą didina ir tai, kad ūkininkams tai visiškai nauja sritis, o pati kavinė – ne didelius praeivių srautus turinčio miesto centre, o priemiesčio gyvenvietės pakrašty.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Studentiška svajonė

J. Cimbalistaitė-Barzdienė juokiasi, kad jų į medį įkeltoji lapė – išpildyta jaunystės svajonė.

„Prieš dešimt metų, kai su vyru kartu studijavome ekologiją Vilniaus universitete, mėgdavome su draugais padiskutuoti, ko norėtume ateityje. Vieni kalbėdavo apie restoraną, kiti apie kitus dalykus, o mes labai norėjome jaukaus kampelio prisėsti kavos puodelio“, – pasakoja Jūratė.

„Ėjom Vilniaus senamiesčiu, skaitėme restoranų, kavinių pavadinimus ir šnekučiavomės, kad savo vietą pavadintume tikrai išskirtiniu vardu.“

J. Cimbalistaitė-Barzdienė.

Svajonės du jaunus studentus anuomet nešė taip toli, kad jie juokais ir pavadinimą savo kavinei buvo sugalvoję.

„Ėjom, pamenu, Vilniaus senamiesčiu, skaitėme restoranų, kavinių pavadinimus ir šnekučiavomės, kad savo vietą pavadintume tikrai išskirtiniu vardu. Taip gimė „Lapė medyje“, – šypsosi verslininkė.

Po studijų sukūrę šeimą panevėžietis Simonas ir jo anykštėnė žmona, kurį laiką padirbusi biologijos mokytoja Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, nėrė į žemės ūkį.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Novatoriški ūkininkai

„Vyras turi savo ūkį, o aš savo“, – sako jau aštuonerius metus ūkininkaujanti 32-ejų J. Cimbalistaitė-Barzdienė.

Savo valdose netoli Keravos kaimo ji prižiūri 85 ha ekologišką, tradicinės grūdininkystės ūkį. O bendraamžis sutuoktinis, be tradicinės žemdirbystės, mėgsta imtis netradicinių sprendimų.

Daugelis panevėžiečių po šios vasaros turi įspūdingų nuotraukų iš S. Barzdos didelio saulėgrąžų lauko už Keravos kaimo.

Jas ūkininkas sėjo ne maistui ar prekybai, o dirvai pagerinti.

Į tokią žemdirbystę jį atvedė ekologo diplomas. Nors pagal specialybę S. Barzda ir nedirbo, bet randa, ką pritaikyti kasdieniuose darbuose. Jam akivaizdu, kokią žalą žemės mikroflorai ir mikrofaunai daro trąšos ir kita chemija.

S. Barzda yra auginęs kanapes, avinžirnius ir kitas įdomesnes kultūras.

Vienuolika metų ūkininkaujantis S. Barzda pats užaugo ūkininkų šeimoje. Šiuo metu jis dirba apie 300 hektarų žemės: augina kviečius, rapsus, pupas. Prieš ketverius metus panevėžietis padarė tai, ką seniai buvo sumanęs – subūrė tris dešimtis augalininkyste besiverčiančių ūkininkų į žemės ūkio kooperatyvą ir šuo metu yra jo valdybos pirmininkas.

O paklaustas, ar miestiečiui ne per sunku vargti su žeme, Simonas tik šypteli: ir tas Panevėžys – ne Niujorkas.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Renkasi naujoves

Sutuoktinio azartas naujiems iššūkiams, pasak Jūratės, ir privertė pagaliau įgyvendinti mintis apie kavinę. Be to, juokiasi ūkininkė, pakeliui į kasdienius darbus jiems labai trūko kavos.

„Kas dieną važinėdami į savo laukus pro Velžį, labai pasigesdavome jaukių poilsio akimirkų su kavos puodeliu. Šioje nemažoje gyvenvietėje stigo tokių paslaugų“, – sako  J. Cimbalistaitė-Barzdienė.

Poros dėmesį naujo verslo vietai patraukė neseniai atnaujintas buvusio Staniūnų paukštyno administracinis pastatas. Dabar jame įrengti butai, šalia yra Velžio seniūnija ir komercinės patalpos.

„Mūsų kaimynystėje veikia meno studija, kirpykla, ruošiasi įsikurti odontologai. Nors buvo baisoka tokioje gyvenvietėje pradėti verslą, mums patiko šita vieta – prieš pat langus upė, jauki poilsiavietė krante. Čia dažnai vaikšto gyventojai, vedžiojantys šunis, mamos su vaikais. Matysime, kaip ištempsime šitą žiemą“, – svarsto ūkininkė.

Jūratė šypsosi, kad nuo naujoves mėgstančių tėvų neatsilieka ir atžalos. Ūkininkų sūnus namuose laiko kukurūzinį žaltį bei du tarantulus.

Galerija

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų