Elektroniniu būdu išrašomų receptų skaičius nuolat auga. Gydymo įstaigos teigia, kad jų būtų dar daugiau, jeigu sistema veiktų be trikdžių.

Išmanioji medicina – vis dar siekiamybė

Išmanioji medicina – vis dar siekiamybė

Elektroninei sveikatos sistemai jau išleista 40 mln. eurų, tačiau sistema ir toliau stringa.

Jau nuo kovo 1-osios prie jos prisijungusios įstaigos elektroniniu būdu turi tvarkyti duomenis, susijusius su paciento ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, elektroninio recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma. Dar vasarą Panevėžio teritorinė ligonių kasa atkreipė dėmesį, kad Panevėžio gydymo įstaigos nenoriai įsileidžia naujoves, tačiau pastarųjų vadovai teigia, kad technologijos į gydymo įstaigas ateitų daug sparčiau, jeigu sistema dirbtų be trikdžių.

Kaip pasakojo Panevėžio miesto poliklinikos vadovė Irena Čeilitkienė, jų įstaiga visus ministerijos reikalaujamus rodiklius pasiekė ir jie būtų dar geresni, jeigu sistema veiktų be priekaištų. Paskutiniais skaičiavimais, elektroninių receptų išrašoma apie 30 proc. Tiesa, skaičiuojami tik kompensuojamiesiems vaistams išrašomi receptai, tad ši statistika neatspindi realios situacijos, nes nekompensuojamų vaistų receptų išrašoma gerokai daugiau.

„Jeigu sistema veiktų puikiai, nebūtų jokių problemų ir šie skaičiai būtų gerokai didesni. Gydytojai tikrai nėra nusistatę prieš naujoves. Kaip dabar medikai elektroniniu būdu išrašo mirties pažymas ar nedarbingumo pažymėjimus „Sodrai“, taip išrašytų ir kitus medicininius dokumentus. Jeigu reikėtų dabar rašyti nedarbingumo pažymėjimus ranka, būtų daug prieštaraujančiųjų, nes ši sistema sutaupo daug brangaus gydytojų darbo laiko. Deja, to negalima pasakyti apie elektroninę sveikatos sistemą“, – teigė I. Čeilitkienė.

Daug spragų

Be abejo, reikėtų gerokai patobulinti ir pačią sistemą. Dabar norint išrašyti elektroninį receptą medikams reikia pildyti ir paciento ligos istoriją. Tačiau dažnu atveju tai būna perteklinė informacija. Pasak medikės, nei specialistui, nei kitai įstaigai nėra aktuali informacija, kad žmogus sirgo peršalimu ar elementaria sloga. Visai kas kita – svarbūs tyrimai ar naujos diagnozės, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai, gydymas stacionare bei kiti duomenys. Deja, nors šiuos duomenis reikia suvesti į sistemą, tačiau ne visi medikai gali juos matyti.

„Sistema yra netobula. Visų pirma reikia pateikti daug perteklinės informacijos, o tai apsunkina darbą. Kitas dalykas tas, kad duomenys yra kaupiami, bet mes negalime prie jų prieiti“, – didžiausias sistemos spragas įvardijo I. Čeilitkienė.

Jos akimis, reikėtų sutvarkyti ir registravimosi pas specialistus tvarką. Lietuviai vis dar įpratę diagnozę nusistatyti patys. Kitas žingsnis būna registracija pas įvairiausius specialistus. O tada atvykę pas savo šeimos gydytoją vos ne terorizuoja išrašyti siuntimus, nes jie jau „užsiėmė“ eilę.

Pasak I. Čeilitkienės, net 20 proc. visų apsilankymų pas specialistus yra net nereikalingi. Šeimos gydytojai puikiai susitvarko tiek su skydliaukės, tiek su širdies bei kitomis ligomis – pas specialistus siunčiama turėtų būti tik tuo atveju, kai gydymas yra neefektyvus ar reikalinga operacija.

„Paskui vieni dejuoja, kodėl tokios didelės eilės pas specialistus. O kiti – kodėl iš Ligonių kasų tenka taip brangiai mokėti už specialistų konsultacijas. Visa tai būtų galima išspręsti labai paprastai – kol neatsirastų elektroninėje erdvėje siuntimas, tol pacientas net neturėtų teisės registruotis. Visame pasaulyje daugelis įvairiausių paslaugų jau persikėlė į elektroninę erdvę, mes ne išimtis, bet pirmiausia reikia sutvarkyti pačią sistemą“, – sakė poliklinikos direktorė.

Viskam reikia laiko

Panevėžio rajono poliklinikos pavaduotoja asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė tvirtino, kad jų įstaigoje net 81 proc. visų išrašomų receptų sudaro elektroniniai. Tiesa, pati pradžia nebuvo lengva ne tik dėl stringančios sistemos, bet ir medikų gebėjimo greitai prisitaikyti prie pokyčių. Pasak pavaduotojos, dabartinis jaunimas jau nuo mažų dienų auga su technologijomis, dažnas rašo kompiuterio klaviatūra greičiau nei ranka, tad jiems išmokti dirbti su elektronine sveikatos sistema nereikia jokio pasiruošimo. Deja, rajono poliklinikoje, kaip ir daugelyje gydymo įstaigų, medikai yra vyresnio amžiaus, tad prireiks šiek tiek daugiau laiko, kol šie įgis reikalingų įgūdžių.

„Pažanga turi skintis kelią, ar mes to norime, ar ne. Daugeliui medikų tai nėra taip paprasta, bet stengiamės. Darbo krūviai yra dideli, atėjus pacientui užpildyti elektroniniu būdu visas formas užima gana daug laiko, juk medikai nėra mašininkės, tad daugelis šiuos darbus pasilieka po darbo valandų. Medikai turi paskirto laiko kvalifikacijos kėlimui, bet kol įgis įgūdžių, šį laiką teks išnaudoti dokumentų pildymui elektroniniu būdu“, – kalbėjo D. Pajėdienė.

Pavaduotojos teigimu, dabar yra pereinamasis laikotarpis, kai sistema dar tobulinama, o medikai bando prisijaukinti išmaniąsias technologijas. Tačiau ilgainiui tai turėtų palengvinti medikų darbą.

„Prie visko reikės priprasti. Kaip pasakė vienas mūsų gydytojas, norime ar ne, tai yra didelis gėris. Visi keiksnoja „daktarišką“ raštą, kad neįmanoma perskaityti, o dabar visiems bus aišku. Tų teigiamų dalykų yra daug daugiau. Tik viskam reikia laiko“, – įsitikinusi D. Pajėdienė.

Turi dirbti šiuolaikiškai

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, elektronine sveikatos sistema naudojasi ir aktyviai teikia pacientų sveikatos duomenis centrinei elektroninei sveikatos sistemai, išrašo elektroninius receptus, medicinines pažymas apie 38 proc. gydymo įstaigų – jos aptarnauja apie 90 proc. visų Lietuvos pacientų. Dar 46 proc. gydymo įstaigų aktyviai tam ruošiasi – derina duomenų mainų sutartis, sveikatos priežiūros specialistai dirba tęstinėje aplinkoje, mokosi dirbti su elektronine sveikatos sistema.

„Tai, kad beveik visų pacientų duomenys jau gali būti tvarkomi elektroniniu būdu, – puikus rezultatas. Tačiau nors prie e. sistemos dar neprisijungusios gydymo įstaigos aptarnauja mažai pacientų, labai raginame jas kuo greičiau pereiti prie šiuolaikinių darbo metodų. Juolab kad nuo kitų metų, kaip yra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, galės būti reitinguojamos tik aktyviai šia sistema besinaudojančios gydymo įstaigos, o nuo to priklausys ir jų vieta bendrame šalies sveikatos sistemos žemėlapyje“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tiesa, pats ministras pripažįsta, kad sistema nėra tobula, nors jai išleista 40 mln. eurų.

„Galime užtikrinti, jog dėsime maksimalias pastangas, kad e. sveikata veiktų visu pajėgumu, o dėl jos galimų trikdžių pacientai ir medikai nepatirtų nepatogumų. Be to, šio produkto tikrai „neišmesime“ į šiukšlių dėžę ir nekursime naujų, nes tai būtų pernelyg didelė prabanga ir neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako A. Veryga.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų