-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ekonomikos vystymasis ypač priklauso nuo lūkesčių, todėl egzistuoja toks reiškinys kaip savaiminio išsipildymo krizė.
„Užtenka apie krizę ilgai kalbėti, kad kritinė masė įmonių ir gyventojų pradėtų tikėti, jog kažkas blogai. Tokio tikėjimo pasekmė – perteklinis taupymas“, – sako vyriausiasis ekonomistas.
Pats taupymas savaime nėra blogai, bet stiprėjant kalboms apie krizę pradedama kaupti per daug: apsiribojama būtiniausiomis prekėmis, o tokie pirkiniai kaip būstas, buitinė įranga ir panašūs – atidedami neva geresniems laikams. Tokio perdėto atsargumo rezultatas – krentantis vartojimas ir, automatiškai, įmonių pajamos. Verslas, baimindamasis neigiamo scenarijaus, atideda investicijas, nekuria naujų darbo vietų, nebedidina atlyginimų ir taip dar labiau stiprina gyventojų baimę. Galop tokiu būdu įsisuka neigiamų lūkesčių, mažėjančio vartojimo ir mažėjančių investicijų spiralė.
„Iš to, ką dabar stebiu, matyti, kad pasaulis labai sėkmingai dirba, jog įsuktų tą spiralę, sutelkdamas visą dėmesį į galimus neigiamus scenarijus. Galiu pasakyti, kad priežasčių, dėl ko Lietuvoje galėtų kilti krizė – nėra“, – tvirtina ekonomikos ekspertas.
N. Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika subalansuota ir perkaitimo ženklų nematyti. Tą iliustruoja tokie rodikliai kaip trečius metus iš eilės stebimas valstybės finansų perteklius – valstybė išleidžia mažiau pinigų, nei surenka mokesčių, ir dar dalį kaupia rezervui. Gyventojų ir įmonių finansus ekonomistas įvardija taip pat sveikos būklės: per dešimtmetį indėliai išaugo daugiau nei dvigubai ir turima finansinė pagalvė jau gana didelė. Ir nors gyventojų paskolos per dešimtmetį ūgtelėjo, bet kur kas mažiau, nei didėjo indėliai.
M. Gudas neabejoja, kad verslas kitais metais vis labiau susidurs su augančiomis darbo vietų išlaidomis. „Sekundės“ archyvo nuotr.
O įmonių paskolų portfelis sumažėjo. Jos turi daug likvidaus turto, mažiau skolų ir daug mažiau pažeidžiamos.
Pasak N. Mačiulio, privataus ir valstybinio sektoriaus finansai šiuo metu labai geros būklės. Nepaisant to, kad pastaruosius kelerius metus atlyginimų augimas buvo labai spartus, tai nei sumažino eksporto, nei pakenkė įmonių pelningumui. Pastarasis, pasak vyriausiojo ekonomisto, jau trečius metus iš eilės išlieka labai stabilus. Pats eksporto augimas kiek lėtėjo: pernai siekė apie 12 procentų, šiemet sulėtėjo iki maždaug 6 procentų.
„Vis tiek tai yra įspūdingas eksporto augimas ir nepaprastas išorinis konkurencingumas net sparčiai augant atlyginimams ir stagnuojant euro zonos ekonomikai“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Kitas svarbus rodiklis, rodantis gerą Lietuvos ekonomikos būklę, pasak ekonomikos eksperto, užsienio prekybos perteklius. Net ir augant importui, Lietuva sugeba eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų.
„Vertinant visos šalies pažeidžiamumą nuo galimo išorinio šoko, Lietuvos atsparumas tikrai didelis. Tikrai nenustebčiau, kad pasaulyje net kilus didesniam ekonomikos augimo sulėtėjimui, jeigu, tarkim, įsisiūbuotų JAV ir Kinijos prekybos karas, jei euro zonoje dėl politinių problemų, populizmo sulėtėtų arba sustotų ekonomikos augimas, Lietuvos ekonomika galėtų ir toliau augti. Aišku, labai norint galima įsikalbėti krizę, prisiversti nekelti atlyginimų, nekurti naujų darbo vietų, neinvestuoti, nevartoti“, – sako N. Mačiulis.
Nors pasaulio dėmesį prikaustė nesisklaidanti migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga, N. Mačiulis, vertindamas penkias didžiausias išorines rizikas Lietuvai, nematantis „Brexito“ penketuke.
„Lietuvos prekybiniai santykiai su Jungtine Karalyste gana kuklūs ir net jeigu įvyktų „Brexitas“, tikėtina, kad prekybiniai santykiai ir toliau tęstųsi. Visgi kiekvieną dieną didėja tikimybė, jog „Brexitas“ apskritai neįvyks“, – mano vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, pačioje Jungtinėje Karalystėje matyti didžiulis susiskaldymas: tai, dėl ko valstybė susiderėjo su Europos Sąjunga, nepatinka JK parlamentui.
„Visi turbūt supranta, kad kietas pasitraukimas iš ES Jungtinei Karalystei baigtųsi gilia recesija, tai yra pasitraukus be jokio susitarimo, nutraukus visus ryšius būtų toks nuosmukis, kad visi politikai, esantys dabartinėje valdžioje, užbaigtų politinę karjerą“, – neabejoja N. Mačiulis..
Trečiasis kelias Jungtinei Karalystei, apie kurį yra pasisakęs ir Europos teisingumo teismas, vienašališkai atšaukti prašymą išstoti iš ES. N. Mačiulio nuomone, šis variantas labiausiai tikėtinas.
Tarp didžiausių išorinių rizikų Lietuvai ekonomistas regi protekcionistinę politiką, kurią labiausiai inicijuoja ir palaiko JAV. Tokia politika užkabino ir ES – apmokestinama kai kuri iš ES eksportuojama produkcija. Svarstoma ir netgi gali būti, kad bus apmokestinti eksportuojami automobiliai. O tai atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai – šalyje yra daug įmonių, tiekiančių tarpinę produkciją.
Antra didelė rizika ES ekonomikai susijusi su populistine Italijos politika.
„Neatsakinga fiskalinė politika gali sukelti didesnio ar mažesnio masto pasitikėjimo krizę ir skolų krizę euro zonoje. Mes tokį scenarijų matėme prieš penkmetį, kai Graikija buvo atsidūrusi ant bankroto ribos. Italija yra didesnė problema. Jos nemokumas galėtų labai smarkiai destabilizuoti visą euro zoną“, – įspėja N. Mačiulis.
Jo pastebėjimu, populistinės jėgos visame pasaulyje įgyja vis didesnį svorį. Nepatenkinti gyventojai nusisuka nuo tradicinių partijų.
„Ieško gelbėtojų kažkur pakraščiuose – kraštutinėje kairėje arba kraštutinėje dešinėje. Tie gelbėtojai dažniausiai yra netikri pranašai, kurie ilguoju laikotarpiu sukuria labai didelių problemų“, – sako ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, užtenka apie krizę ilgai kalbėti, kad kritinė masė įmonių ir gyventojų pradėtų tikėti, jog kažkas blogai.„Delfi“ nuotr.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir „Lietkabelio“ įmonės vadovas Sigitas Gailiūnas mano, kad kitais metais pokyčiai rinkoje priklausys nuo politinių ir globalių reikalų pasaulyje: „Brexito“ raidos, JAV, Kinijos, Rusijos pozicijų ir pan.
„Lietuvos verslo įmonės labai priklausomos nuo eksporto“, – atkreipia dėmesį S. Gailiūnas.
Panevėžyje veikianti įmonė „Lietkabelis“ į Jungtinę Karalystę eksportuoja apie 25 proc. produkcijos. Pasak S. Gailiūno, situacija kol kas nepakitusi.
„Eksportuojame lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip iki šiol. Kokios bus toliau sutartinės sąlygos ir kokie galbūt prekių judėjimo ar muitų režimai, matysime“, – sako direktorius.
Nors tam tikrų iššūkių yra, tačiau Jungtinė Karalystės rinka verslui patraukli dėl dydžio ir turtingumo.
„Visgi tai galinga ekonomika, 16 proc. Europos ekonomikos sudaranti turtinga šalis“, – sako S. Gailiūnas.
Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas neabejoja, kad verslas kitais metais vis labiau susidurs su augančiomis darbo vietų išlaidomis.
„Sparčiai augant atlyginimams jau pradeda mažėti įmonių pelnai. Vadinasi, pradeda „valgyti“ sukauptus rezervus“, – sako M. Gudas.
Daug neišspręstų politinių klausimų, prekybos karai siūbuoja ir sukelia netikrumą rinkose, į kurias eksportuoja ir Panevėžio įmonės. Tad, M. Gudo nuomone, ateinančiais metais lengva nebus, tačiau tinkamai pasirengusios įmonės tuos procesus turėtų suvaldyti.
Šiuo metu „Metalistas Group“ maždaug 80 proc. Panevėžyje pagamintos produkcijos eksportuoja į 15–20 šalių.
Pasak M. Gudo, metalo sektoriuje kalbama apie augančias darbų apimtis ir nuo įmonių priklausys, kiek jos pajėgs užsidirbti iš potencialių užsakovų.
„Metalo sektorius išgyvena didžiulį pakilimą. Matomas metalo apdirbimo pajėgumų, ypač suvirinimo, deficitas Europoje. Iš vienos pusės tai gimdo džiaugsmą, kad darbų yra, o iš kitos pusės – nerimą, kad labai sudėtinga juos kokybiškai išpildyti“, – sako M. Gudas.
Jo teigimu, dėl darbuotojų kaitos vis sunkiau užtikrinti stabilią gaminių kokybę, vėluojama ir rinka priversta su tuo taikytis.
