-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Greta Bedalytė (10 kl.)
„Nauja gimnazija, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja – nauji mano gyvenime dalykai atvėrė ir naujas mano galimybes. Kurti įkvepia išgyventi jausmai, gamta. Vos tik kilus įkvėpimui, pasiimu telefoną ir užrašau mintyse jau susigulėjusius žodžius, o kai turiu laisvo laiko – viską perrašau į balto popieriaus lapą.“
Haiku
1.
Saulė kaitina.
Oras dar labiau šyla.
Lyja žiedlapiais
2.
Žemė žaliuoja.
Guli medžių siluetai.
Kvepia jų žiedais
3.
Iš dangaus krenta
Krištolinė ir balta
Šios žiemos dukra
4.
Kerintis šaltis.
Nesibaigiantis rūkas.
Daugybė lašų
5.
Toks ryškus, trapus.
Mažas žiedelis –
Vasaros sūnus
6.
Pučianti gaiva
Maną veidą paglosto.
Rytmečio žara
7.
Rausvas vakaras.
Matau besileidžiančią
Aistringą saulę
Kova
Protas mano klajoja,
Laksto, bastosi,
Pabėgti nuo manęs ruošiasi.
Man kyla klausimas:
Ką pagalvos kiti,
Kai mano protas pabėgs toli, toli?
Tramdyt, valdyt
Tokį neklaužadą reikia!
Na, bet kodėl jis ant manęs rėkia?
Patricija Mažeikaitė (12 kl.)
„Dvyliktoje klasėje mažai bemąstome apie savo pomėgius, laisvą laiką, tačiau literatūrinė kūryba į mano gyvenimą atėjo būtent paskutiniaisiais gimnazijos metais. Rašau esė ir eilėraščius. Be šios kūrybos, gyvenime turiu ir muziką – esu Pasvalio muzikos mokyklos absolventė, dažnai tapau, tačiau tai tik hobis. Dar lankau ir teatro pamokas, šioje srityje matau ir savo ateitį.“
***
Peleninėje apstu
Sudegusių žmogeliukų –
Pakilusių, dūmais išnykusių
Su viltimi prisikelti.
Prasirūkę Dievo plaučiai…
***
Pasauly dusau nuo peripetijų smalkių,
Kol išmokau nebekvėpuoti.
Dabar tik matau nykstančias rūšis,
Matau žmones, nulenktomis galvomis
Einančius į bažnyčią, gal gėda?
Kaltės jausmas – pamirštas,
Lyg fenomenas, istorija, praeitis…
Sunku žiūrėti į akis?
Išmokau nebematyti,
Laikui bėgant, išmoksiu nebegyventi.
***
Lapais kritau rudenį
Į žemę veidu.
Gulėjau prigludusi,
Kol išnykau,
Kol tapau tik dulke.
Tokia, kaip gimiau…
***
Atjautą žemei
Jaučiau pavasarį.
Kaip sunku keltis iš nieko –
Kaip žolei,
Kaip gėlei,
Kaip kūnui.
Sunku rudenį mirus žemei.
Ir aš su ja miriau…
***
Prie turgaus močiutė.
Du skatikai,
Ir žibučių ryšulėlis –
Tavo.
Jos duona…
***
Kaip tylu kambary,
Iš žmonių šurmulio
It bičių avilio grįžus
Namo vakarais.
Nejungi šviesos,
Nes diena nusibodo.
Atsisėdi ant kėdės
Tamsių šešėlių apsupty,
Dūmų šyde ir vyno taurėj
Skandini vienatvę ir save.
Ir daugiau nieko…
Ir vėl eini į Pasaulį
Kiekvieną rytą, visus metus.
Ir nesupranti:
Ar gera vienam?
***
Melancholiškai tapau gyvenimą
Ant pigaus drobės lapo.
Apdažytos rankos išduoda mano prigimtį,
Vargani skarmalai mano buitį,
Šlykštus „PRIMA“ mano bruožus.
Taip melancholiškai tapysiu ir mirtį,
Kelsiu „SALIUT“ už didžiąją schizmą,
Du atskirus pasaulius.
Istorijoje jie griuvo abu…
***
Baltiems klavišams ant galvos
Išsirikiavę juodmarškiniai,
Iškreiptu garsu nusilenkę,
Savo dalią atiduoda baltiesiems.
Lyg šachmatai.
Tik su muzika statai ėjimus…
