-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Merginos pažangios, visos pristačiusios reikiamus dokumentus, įrodančius, kad moka už mokslą, ir susitarusios su ikimokyklinėmis įstaigomis, kad po studijų jas priims dirbti“, – sako Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė.
Iš kitų keturių naujų paramos paprašiusiųjų trys mokosi Panevėžio kolegijoje, o viena Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Pastaroji studijuoja nemokamai, tad norėtų tik kompensuoti kelionės išlaidas.
Parama numato 50 procentų metinės studijų kainos apmokėjimą kartą per kalendorinius metus antro ir aukštesnio kurso studentams. Dauguma gaunančiųjų Panevėžio savivaldybės paramą studijoms šiemet jau trečiakursės, trys mokosi antrame kurse. Baigusios mokslus studentės turės atidirbti miesto švietimo įstaigose tiek metų, kiek bus gavusios paramą.
Nevienodai už mokslą mokančios studentės iš Savivaldybės atgaus po kelis šimtus eurų.
„Parama gali būti ir beveik 900, ir 500 eurų. Studentams tai ganėtinai didelė paskata mokytis, o ateityje dirbti Panevėžio lopšelyje-darželyje“, – mano A. Gabrėnienė.
O kelionė per sesiją į mokslo įstaigą įvertinta 50 eurų. Tokių per metus būna dvi. Taigi, studijuojantiems trūkstamų specialybių pedagogams per metus iš miesto kišenės gali būti kompensuojama 100 eurų kelionės išlaidų.
Savivaldybė, siekdama pritraukti trūkstamus pedagogus, siūlo ir 1 000 eurų persikėlimo išlaidoms kompensuoti, tačiau nei pernai, nei šiemet niekas tokios pagalbos nepaprašė. Pedagogai, pasinaudoję pastarąja parama, įsipareigotų mieste dirbti trejus metus.
Į Savivaldybės paramą pretenduoti gali ne visų pedagoginių studijų studentai, o tik tų specialybių, kurių miestui trūksta. Visos paramą gavusios merginos studijuoja ikimokyklinio ir priešmokylinio ugdymo pedagogiką.
„Būtent šių specialistų Panevėžyje labiausiai trūksta. Tai itin opi problema mūsų mieste“, – sako A. Gabrėnienė.
Rugpjūčio pabaigoje, prieš pat mokslo metus, buvo ieškoma net aštuonių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų.
„Įstaigos darbuotojus susirado, bet šių specialistų poreikis išlieka“, – teigė A. Gabrėnienė.
Anot jos, neatsiradus prašytojų, parama kol kas neskirta dalykų mokytojams. Nors prognozuota, kad miesto mokykloms šįmet trūks penkiolikos mokytojų dalykininkų, rugpjūčio pabaigoje ieškota ir į konkursus atėjo devyni. Ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos mokyklose bene labiausiai trūksta psichologų.
„Turbūt dėl mažo atlygio psichologai nueina dirbti ne į švietimo įstaigas“, – svarsto A. Gabrėnienė.
Jei atsirastų studijuojantis būsimas psichologas, norintis dirbti švietimo įstaigoje Panevėžyje, taip pat galėtų kreiptis į Savivaldybę dėl paramos.
Panevėžio rajono savivaldybė pedagogus skatina kiek kitaip. Jiems kompensuojamos kelionės išlaidos. Suma priklauso nuo atstumo iki ugdymo įstaigos ir gali siekti nuo 1 iki 3 eurų. Pavyzdžiui, iki darbo važinėjantieji daugiau nei 25 kilometrus gauna 3 eurus per dieną. Tad per mėnesį dirbus 20 dienų, kompensacija sudaro nuo 20 iki 60 eurų. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Kęstučio Rimkaus teigimu, šiam tikslui suplanuota skirti apie 140 tūkst. eurų. Tokia parama jau naudojasi netoli keturių dešimčių pareigybių žmonių, dirbančių ne vien švietimo, bet ir medicinos, kultūros srityse.
Tiesa, kiek tarp jų yra pedagogų, A. K. Rimkus sako tiksliai nežinantis. Visgi manantis, kad dauguma.
„Į darbą važinėja apie 60 procentų mokytojų. Pavyzdžiui, į Velžio gimnaziją atvažiuoja jauna specialistė net iš Kėdainių rajono“, – sako vedėjas.
Rajono Savivaldybė turi ir studijų rėmimo fondą, iš kurio lėšų remiami nepasiturinčių šeimų pažangūs rajono bakalauro dieninių studijų studentai. Pasak A. K. Rimkaus, galima kompensacija siekia iki 400 eurų. Tiesa, šia parama naudojasi nebūtinai pedagoginių specialybių studentai.
