-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kartą būstų kainoms mušant rekordus Aukštaitijos sostinė jau buvo išbraukta iš regionų, kuriuose tokia parama galima.
2018 m., kai buvo pradėta dalyti parama pirmąjį būstą regionuose perkančioms jaunoms šeimoms, panevėžiečiai naujakuriai tokia finansine paskata spėjo pasidžiaugti vos kelis mėnesius. Tuomet mieste sukilus nekilnojamojo turto kainoms, Panevėžys buvo netikėtai išbrauktas iš remiamųjų žemėlapio. Ir tik šįmet vėl pradėta dalyti parama perkantiesiems pastogę Aukštaitijos sostinėje.
Tokia galimybė atsirado padidinus Registrų centro 2021 metams nustatytą didžiausią būsto kvadratinio metro normatyvinę vertę. Į finansinę paskatą buvo galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose šis rodiklis neviršija 667,8 euro. Pagal tokią skaičiavimo metodiką Panevėžys tik per plauką buvo sugrąžintas į remiamųjų sąrašą. Mieste daugiabučiuose namuose kvadratinio metro vertė šių metų pradžioje siekė nuo 657 iki 663 eurų, priklausomai nuo būsto vietos.
Dabar situacija pasikeitusi kardinaliai. Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ duomenimis, Panevėžyje per metus nekilnojamojo turto kainos pakilo net 17,9 proc. – daugiau nei kituose keturiuose Lietuvos didmiesčiuose. Liepą Panevėžyje vieno kvadratinio metro būsto kaina jau siekė 875 Eur.
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio specialistės Brigitos Kemešytės teigimu, nuo metų pradžios jau trys dešimtys šeimų džiaugiasi naujais namais, įsigytais pasinaudojus valstybės parama. Dar 21 šeima šiuo metu laukia sprendimo. Vyriausybės pažymos, kad skiriama parama ir rezervuojami pinigai, šeimos sulaukia maždaug per 2–3 mėnesius. Tik tuomet gali keliauti į banką.
Ar parama panevėžiečiams bus pratęsta ir kitąmet, kai nekilnojamojo turto kainos mieste taip šovė į viršų, kol kas klausimas atviras.
„Kaip bus toms šeimoms, kurios laukia eilėje, bet šiemet parama nespės pasinaudoti, taip pat klausimas lieka atviras. Kol kas šiandien džiaugiamės o kaip bus toliau, nežinia“, – sakė B. Kemešytė.
Pirmąjį butą pirkti susiruošę sutuoktiniai 28-erių Gabrielė ir 32 metų Tomas žinios dėl valstybės paramos laukia jau mėnesį. Pasak Gabrielės, apsispręsti pretenduoti į valstybinę paramą juos paskatino draugų poros pavyzdys – ji jau džiaugiasi savo pirmaisiais namais.
„Esame jauni, neturime pasiturinčių tėvų, kurie padovanotų ar padėtų nusipirkti butą. Dabar nuomojame, turime mažą sūnelį, susitaupyti pradiniam įnašui beveik neįmanoma. Kai pamačiau, kad valstybės paramą galima panaudoti pradiniam įnašui, iš karto užpildžiau dokumentus“, – pasakojo Gabrielė.
Sužinojus, kad eilėje prieš juos laukia kelios dešimtys porų, entuziazmas kiek atvėso. Anot Gabrielės, ta nežinomybė labiausiai ir slegia. Moters teigimu, dabar jie net negali ieškoti svajonių namų, nes nežinia, kada parama pasieks. Šiuo metu, jos žiniomis, tam skirti pinigai jau išsemti.
„Koks būsto pardavėjas lauks kelis mėnesius, kol mes gausime patvirtinimą dėl paramos? Suprantame, kad ilgai ieškoti negalėsime – teks rinktis iš to, kas tuo metu siūloma rinkoje. Dar neaišku, ar taip kylant kainoms Panevėžyje kitąmet dar bus galima pretenduoti į paramą, nes šiems metams, kaip supratau, aruodas jau išsemtas. Kita vertus, nelabai turime ir pasirinkimą, nes pradiniam įnašui taip pat tektų taupyti keletą metų“, – kalbėjo panevėžietė.
Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės paramą gaunančios šeimos, spaudžiamos laiko, būstą perka dažniausiai nė nesiderėdamos, kas dar labiau išaugina pardavėjų apetitą. P. Židonio nuotr.
Nekilnojamojo turto agentūros Panevėžyje vadovas Vitalijus Lialis teigė, kad
jaunos šeimos, kurios tik gali, ir naudojasi valstybės parama būstui įsigyti. Žmonių entuziazmas dar neišsemtas, bet norinčiųjų gerokai daugiau, nei tam numatyta pinigų.
„Perkantieji su valstybės parama nėra kažkuo išskirtiniai. Kaip ir likusioje rinkoje, daug kas priklauso, kokios žmonių pajamos, ką gali įpirkti. Vieni pageidauja buto, o kiti nori būtinai namo. Tik tais metais, kai Panevėžio mieste nebuvo galima gauti paramos, jaunos šeimos rajone dairėsi išimtinai tik namų“, – atkreipia dėmesį nekilnojamojo turto ekspertas.
Jis net neabejoja, kad valstybės parama padarė poveikį visai nekilnojamojo turto rinkai. Anot V. Lialio, teoriškai dalis tokių jaunų šeimų be valstybės paramos negalėtų net ir su banko paskola įpirkti būsto, nes sunku sutaupyti pradinį įnašą. Vadinasi, rinkoje atsiranda daugiau dalyvių, o tai didina paklausą.
Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad tokių pirkėjų elgsena kitokia – perkantieji su valstybės parama mažiau derasi, nes juos spaudžia terminai.
„Kai atsiranda tokių atvejų, kai perkama nesiderėjus ir net už aukštesnę kainą, kitų pardavėjų lūkesčiai kyla“, – teigė V. Lialis.
Visgi, V. Lialio nuomone, tai nėra esminė priežastis, lėmusi nekilnojamojo turto kainų šuolį. Jis svarsto, jog suveikė vadinamasis suspaustos spyruoklės principas – per pirmąjį karantiną žmonės susilaikė nuo bet kokių pirkinių, tad šiemet įsibėgėjo visu smarkumu. Nors kainos kilo rekordiškai, būstai vis tiek perkami ne tik gyventi, bet ir siekiant investuoti. Tiesa, dabar už 30 tūkst. eurų Panevėžyje įmanoma įpirkti vos vieno kambario butą, o dar prieš porą metų už tiek būtų išėjęs ir dviejų kambarių. Investuojant dabar nebesibaidoma ir bendrabutinių butų.
„Bent jau mūsų agentūrai šis mėnuo buvo rekordinis per pastaruosius penkerius metus. Tokia situacija visoje Lietuvoje. Ir nepanašu, kad kažkas keistųsi, lėtėtų, tik gal kainos, bent jau Panevėžyje, pasiekė tokį lygį, kad kilti aukščiau jau nėra kur“, – tvirtino V. Lialis.
Šiuo metu jaunos šeimos, neturinčios vaikų, gali tikėtis, kad valstybė padengs 15 proc. būsto kredito, skirto pirmajam būstui. Tos šeimos, kurios augina vieną vaiką, gali tikėtis 20 proc. kompensacijos, du vaikus – 25 proc., o auginančios 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. kredito sumos.
Remiamas tik regionuose perkamas būstas – vietovės, kur parama pasinaudoti galima, įvertinamos pagal būsto kainas.
Kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą – tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų. Jei šeima turi tris ar daugiau vaikų, galima kreiptis iki 40 metų.
Didžiausias leistinas kredito dydis negali viršyti 87 tūkst. eurų.
2021 m. finansinės paskatos teikimui skirta 18 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Kiek lėšų bus skirta kitąmet, paaiškės tik Seimui patvirtinus ateinančių metų valstybės biudžetą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šia parama iki šiemet liepos jau pasinaudojo per 3000 jaunų šeimų.
Tačiau atsitiko ir taip, kad daliai šeimų pinigus teko grąžinti. Būsto kreditus, nepraėjus 10 metų laikotarpiui nuo pirmojo būsto įsigijimo, grąžino 6 šeimos. Pagrindinė priežastis – turto pardavimas skyrybų atveju.
