Antrajame ture pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjų buvo gerokai mažiau.

Išankstinis balsavimas – be eilių ir audrų

Išankstinis balsavimas – be eilių ir audrų

Lietuvoje vyksta išankstinis balsavimas antrajame tiesioginių merų rinkimų ture.

Nuo ankstaus ryto ir panevėžiečiai rinkosi į miesto Savivaldybę atiduoti savo balso už pasirinktą kandidatą į merus. Nuo šio sprendimo priklausys, kam bus patikėtas miesto vairas ateinantiems ketveriems metams. Panevėžiečiai antrajame ture renkasi iš dviejų kandidatų – antros kadencijos siekiančio mero Ryčio Mykolo Račkausko ir Seimo nario Povilo Urbšio.

Skirtingai nei pirmajame rinkimų ture, žmonių, norinčių atiduoti savo balsą per išankstinį balsavimą, iki trečiadienio popietės sulaukta gerokai mažiau.

Kaip teigė Panevėžio rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Zina Stripeikienė, šįkart rinkėjai gana vangiai rinkosi iš anksto balsuoti. Trečiadienį kelios minutės popiet Panevėžio savivaldybėje balsavo 311 turinčiųjų tokią teisę. Per pirmąjį turą tiek žmonių buvo atėję jau per pirmąsias valandas.

Menkas aktyvumas nestebina. Pasak pirmininkės, rinkimų praktika rodo, kad antrajame ture visada ateina mažiau balsuojančiųjų.

„Sunku nuspėti, kodėl taip yra, gal dar susirinks po darbo, o gal dalis visai neateis balsuoti, nes jų favoritas nepateko į antrąjį rinkimų turą. Tikėkimės, kad dauguma ateis prie balsadėžių sekmadienį“, – sakė Z. Stripeikienė.

Anot jos, per pirmąjį rinkimų turą pasitaikė dvejojančiųjų, rinkėjai turėjo tam tikrų klausimų. Šįkart žmonės balsuoti eina iš anksto apsisprendę, kam patikėti savo balsą.

„Žmonės ateina jau aiškiai žinodami, už ką balsuoti. Nė vienas nesiteiravo, kokie kandidatai. Panevėžiečiai išties domisi politika. Buvo net tokių, kurie klausdavo, ar gali iš karto žymėti savo kandidatą, nebeidami į balsavimo kabiną“, – pasakojo pirmininkė.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną nei pažeidimų, ne skundų dėl rinkimų tvarkos Panevėžyje negauta.

Pažadais nebetiki

Nors trečiadienio vidurdienį Panevėžio savivaldybėje prie balsadėžių nusidriekė ne tokia maža eilutė, baigiantis pietų pertraukai ji jau buvo sutirpusi. „Sekundės“ kalbinti atėjusieji balsuoti pasakojo sekmadienį negalėsiantys dalyvauti rinkimuose, tad norėjo savo balsą atiduoti iš anksto. Beveik visi tvirtino, kad nuspręsti, už ką balsuoti, jiems nebuvo sunku.

Senjorė Dargirė neslėpė esanti nusivylusi tradicinėmis partijomis. Jos nuomone, nereta jų galvoja ne apie žmogų, energiją nukreipia ne į konkrečius darbus, o į pjautynes dėl valdžios. Dargirė sako pirmajame rinkimų ture savo balsą atidavusi už tuos, kurie ne dalijo pažadus, o dirbo.

„Pirmą kartą tvirtai žinojau, už ką balsuosiu, dabar irgi nesimėčiau. Meras yra miesto valdytojas, tad jis turi būti kaip šeimininkas – operatyvus, veiklus. Mūsų miesto centras dar aptvarkytas, bet jūs nuvažiuokite į kokį Rožyną – gyventojai gyvena kaip bakūžėse samanotose, klampoja per duobes. Buvęs pramonės miestas dabar merdi, geriausiu atveju vyksta senų namų renovacija. Labai tikiuosi, kad meras atsigręš į tuos paprastus žmones, į jaunąją kartą. Nes jeigu neinvestuosime į ateitį, nebus kam mokėti ir pensijų“, – kalbėjo ponia Dargirė.

Rinkosi darbus

Iš anksto balsavusi Birutė teigė, kad pasirinkusi kandidatą, kuris jau įrodė savo potencialą. Jai svarbu, kad ir toliau būtų laikomasi tos pačios krypties.

„Balsavau už žmogų, kuris iš tiesų įrodė, kad gali dirbti dėl miesto. Tokių, kurie tik draskosi dėl kėdės, mums nereikia. Panevėžiui reikia aiškaus kelio, kuriuo bus einama artimiausius metus, ir jo nuosekliai laikytis, o ne tuščių ambicijų“, – teigė Birutė.

Pirmąją balsavimo dieną miesto Savivaldybėje buvo galima sutikti ir jaunų žmonių. Vienas jų – Paulius teigė norėjęs atlikti savo pilietinę pareigą, o sekmadienį to padaryti negalėsiąs, todėl atėjo dabar. Jo teigimu, apsispręsti nebuvo sunku, pats aktyviai domisi, kas vyksta mieste.

„Matau, kad per tuos kelerius metus mieste įvyko tam tikras proveržis, ką rodo ir tai, kad daug jaunimo apsisprendžia grįžti ir gyventi Panevėžyje. Aš pats grįžau, nes matau, kad čia iš tiesų galima gyventi oriai“, – tvirtino Paulius.

Pirmas kartas

Meras renkamas ir Panevėžio rajone. Savo balsą čia rinkėjai gali atiduoti už ilgametį rajono merą Povilą Žagunį arba jo pavaduotoju dirbantį Antaną Pocių. Kaip teigė Panevėžio rajono rinkimų komisijos pirmininkė Lorita Mykolaitienė, išankstinis balsavimas rajono Savivaldybėje vyksta itin ramiai, be pažeidimų ar kitų nesklandumų. Iki trečiadienio 14 valandos čia balsavo 62 rinkimų teisę turintys piliečiai, dar 113 rinkėjų savo balsą atidavė balsuodami ligoninėse.

„Viena moteris net prieš aštuonias ryto laukė, kol galės atiduoti savo balsą, bet iš esmės balsavimas vyksta labai ramiai. Negaliu palyginti rinkėjų aktyvumo, nes nepamenu, kad rajone būtų organizuojamas antrasis rinkimų turas, kai renkamas meras. Per antrąjį turą mes priimdavome tik norinčiuosius balsuoti iš kitų apygardų“, – tvirtino L. Mykolaitienė.

Išankstiniai savivaldos rinkimai vyks ir ketvirtadienį. Visose rinkimų apylinkėse balsuoti gali visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Trečiadienį prasidėjo ir balsavimas specialiuose paštuose sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos, bausmių vykdymo įstaigose, kariniuose vienetuose. Savivaldybių tarybų rinkimai ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 17 dieną, sekmadienį.

 

 

Galerija

Komentarai

  • Sekmadieni negalesiu, siandien reiks begti balsuoti. Turejom viena frukta jau, isskyrus voliojimasi po arestines ir lenteliu kabinejima daugiau ir nesugebejo nieko miesto labui padaryti.

  • bos nario (mero) teisė prisiekti yra LR Konstitucijos saugoma teisė, todėl LR teisės aktai nenumato jokių galimybių uždrausti ar kitaip apriboti, nuolatinių gyventojų išrinktam savivaldybės bendruomenės atstovui – tarybos nariui (merui), prisiekti. Atvirkščiai, yra draudžiama tarybos narį (merą) persekioti ar kitaip kliudyti realizuoti jam įstatymo suteiktas teises. Teisininkai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. numatytas laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi nieko bendro su asmens kaltumu.

    • Atsakyti
  • Tarybos nario (mero) teisė prisiekti yra LR Konstitucijos saugoma teisė, todėl LR teisės aktai nenumato jokių galimybių uždrausti ar kitaip apriboti, nuolatinių gyventojų išrinktam savivaldybės bendruomenės atstovui – tarybos nariui (merui), prisiekti. Atvirkščiai, yra draudžiama tarybos narį (merą) persekioti ar kitaip kliudyti realizuoti jam įstatymo suteiktas teises. Teisininkai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. numatytas laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi nieko bendro su asmens kaltumu.

    • Atsakyti
  • „(…) jei jis nušalintas ateis į pirmąjį tarybos posėdį, tai jis ir prisiekti negalės. Panevėžiečiai gali išrinkti merą, kuris negalės net būti meru“, – teigė politikė R. Juknevičienė.

    Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/r-jukneviciene-ir-p-urbsys-panevezyje-vienijasi-pries-korupcija-itariama-mera/

    • Atsakyti
    • Dar klausi?
      Konstituciją seimūnei pasiskaityti reiktų.

  • Juknevičienė iki šiol tyli, kai konservatorė Šimonytė , imdama paskolą iš AMERIKIEČIŲ, permokėjo palūkanas beveik už milijardą eurų, apiplėšdama Lietuvos skurde gyvenančius pensininkaus

  • Taigi jis ir dabar yra prisiekęs, bet kaip meras nedirba. Panevėžiui reikia dirbančio mero.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų