Irkluotojos kraitėje – du šimtukai

Viena talentingiausių savo kartos irkluotojų panevėžietė Kotryna Glemžaitė, pasiekusi istorinę pergalę jaunių pasaulio irklavimo čempionate ir pripažinta Lietuvos geriausia jaunąja irkluotoja, dar kartą įrodė, kad yra ne iš kelmo spirta. Tik šįkart ne baidare ant vandens, o abitūros egzaminų sprinte.

Per penkerius irklavimo karjeros metus nė vienos treniruotės ir sporto stovyklos nepraleidusios atletės sąskaitoje – du šimtukai už matematiką ir fiziką.

Raško darbo vaisius

Nors populiarus stereotipas, kad sportinėje kasdienybėje mokslai dažnai lieka antrame plane, K. Glemžaitė galėtų paliudyti priešingai. Ji visada sugebėjo derinti šiuos dalykus.

Kotryna dar nuo pradinių klasių galėjo pasigirti puikiais mokymosi rezultatais – būdavo pirmūnė. Visgi greta buvo būreliai ir sportas.

K. Glemžaitė svarsto, jog būtent tai ir išmokė planuoti laiką.

Paklausta, kaip pavyko per visą irkluotojos karjerą vieną po kito skinti medalius, o mokyklą baigti dviem šimtukais, Kotryna šypteli: „Tikrai nėra jokios paslapties, tik nuoseklus darbas ir laiko planavimas. Jei nori, tai ir gali.“

K. Glemžaitė atvira: tokių abitūros egzaminų rezultatų ji išties nesitikėjo. Tačiau niekada nekilo mintis, kad galėtų kurio nors egzamino neišlaikyti. Vis dėlto tuos dvylika metų tikrai daug dirbo.

„Nustebino fizikos šimtukas, nes per bandomuosius egzaminus tikrai arti jo nebuvau. Džiugu ir dėl kitų egzaminų, maniau, kad gausiu kur kas mažiau“, – prisipažino šimtukininkė.

Su vadovėliu ir lėktuve, ir baidarėje

Nors sportininko kasdienybė išties įtempta, K. Glemžaitė lankė mokyklą kaip visi bendraamžiai. Pradėjo nuo Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos suolo, o baigė Juozo Balčikonio gimnaziją.

„Nuo gimnazijos 1-os klasės tekdavo žiemą vykti į stovyklas užsienyje. Pirmais metais nekilo sunkumų – gelbėjo nuotolinis mokymasis. Tačiau visais kitais metais tekdavo praleisti ne vieną savaitę mokslų“, – pasakoja Kotryna.

Dalyje pamokų perspektyvi atletė turėjo galimybę dalyvauti nuotoliu – klausydavosi mokytojų aiškinimų. Bet dėl didelio treniruočių krūvio nespėdavo į visas pamokas. Taigi tekdavo mokytis savarankiškai ir grįžus iš varžybų ar treniruočių stovyklų atsiskaityti.

„Tikrai tekdavo daryti namų darbus ir automobilyje, ir lėktuve. Ne vieną kartą skaičiau vadovėlį tiesiog belaukdama startų“, – šypsosi irkluotoja.

Darbotvarkė pagal treniruočių ritmą

Irklavimo sezonas prasideda vasaros pradžioje, tačiau pavasarį vyksta įtemptas pasiruošimas jam. Tuo laikotarpiu Kotrynai tekdavo spėti ne tik dalyvauti pamokose, ruoštis atsiskaitymams, išsitaisyti žiemos skolas, bet ir nueiti į 8-ias savaitines treniruotes. Jų K. Glemžaitė praktiškai nepraleido nė vienos.

„Keldavausi 6 valandą, keliaudavau į baseiną arba sporto salę, tada į mokyklą, po pamokų – tiesiai į treniruotę. Tik 19 valandą grįždavau namo. Paaukoti teko ir draugų šventes. Vietoj jų mokydavausi. Bet tai ir atnešė gerų rezultatų, tad nesigailiu nė vienu savo pasirinkimu“, – sako panevėžietė.

Mokslas be išvedžiojimų

Kaip tvirtina K. Glemžaitė, ji yra tiksliukė, tad ir aukščiausius įvertinimus gavo iš fizikos ir matematikos. Tie dalykai dažnai kitiems abiturientams kiša koją.

„Sudėtingesni pasirodė anglų ir lietuvių kalbų egzaminai. Matematika man artimesnė: visur yra tik vienas teisingas atsakymas, jokių išvedžiojimų, samprotavimų, skaitymų tarp eilučių“, – šypsosi Kotryna.

Kadangi dėl sporto stovyklų ir varžybų K. Glemžaitei teko praleisti daug mokyklos renginių ir veiklų, jai buvo kiek sunkiau įsilieti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą.

Irkluotoja apgailestauja, kad neteko dalyvauti šimtadienyje, šokti išleistuvių valso, reikėjo praleisti ir porą rugsėjo 1-ųjų.

Labiausiai K. Glmežaitė pasiilgs pertraukų, per kurias kartu su draugais ir ilsėdavosi, ir skubėdavo atlikti pamirštus namų darbus, ir ruošdavosi atsiskaitymams.

Dairosi į dangų

K. Glemžaitės gyvenime dabar – permainų metas. Ji ne tik atsisveikino su gimnazija, bet ir su ją nuo mažų dienų ugdžiusiais irklavimo treneriais Dalia bei Vytautu Vaičikoniais.

„Labai liūdna atsisveikinti su treneriais, nes su jais užaugau. Kartu teko patirti be galo daug emocijų: nuo pergalių džiaugsmo iki nesėkmių liūdesio“, – sako Kotryna.

Kartais trenerius irkluotoja matydavo netgi dažniau nei tėvus, tad mezgėsi ypatingas tarpusavio ryšys.

„Nelengva bus iškeliauti iš šios puikios komandos“, – teigia gabi panevėžietė.

Kalbėti apie tolesnę sporto karjerą pasaulio jaunių čempionate istorinę 6-ą vietą užėmusi K. Glemžaitė kol kas nenori. Vis dar dėliojasi mintis.

Ateitį Kotryna sieja su mokslu ir savęs realizavimu.

Dar šią savaitę sulaukė atsakymo, kad yra priimta į Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kitaip Vilnius Tech, aeronautikos inžinerijos studijas.

„Manau, visai logiška, kad pasirinkau šias studijas: patinka ir matematika, ir fizika, norisi neapleisti žinių ir jas gilinti šioje kasdien vis tobulėjančioje srityje“, – teigia Kotryna.

Rasti laiko sau

Būsimiems abiturientams, kurie dar tik pradės ruošis egzaminų maratonui, panevėžietė šimtukininkė pataria rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir darbo, nepamiršti sveikos gyvensenos pagrindų pačiame egzaminų įkarštyje.

„Linkiu susidėlioti laiką. Geriau neskubant pamažu pasiruošti per daug, nei skubėti ir nieko nespėti prieš egzaminų laviną“, – tikina K. Glemžaitė.