-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ savininkas Kęstutis Kazakevičius sako, kad žmonės nekilnojamąjį turtą ir perka, ir parduoda. Žiemą paprastai būna sąstingis, tačiau šiemet tiek sausis, tiek vasaris bent jau jų agentūroje buvo aktyvesni.
Gana aktyviai perkami ir parduodami butai, namų dalys, namai. Gal tik sklypai šiuo metu yra kiek mažiau paklausūs. Paprastai aktyviausia rinka būna pavasarį ir rudenį. Dabar, pavyzdžiui, prasidėjus pavasariui, išaugo kolektyvinių sodų paklausa.
Pastebima, kad pernai pakilusios nekilnojamojo turto kainos laikosi iki šiol.
Pasak K. Kazakevičiaus, patys paklausiausi yra 2–3 aukštuose esantys vieno ir dviejų kambarių butai – nesvarbu, kokio išplanavimo. Trijų ir keturių kambarių butų ieškoma rečiau. Tuo tarpu seno planavimo, be balkono, penktame aukšte esantys butai pirkėjams nėra patrauklūs.
Nekilnojamojo turto eksperto patikinimu, rinka tikrai nėra „mirusi“. Juolab kad užsnūsti jai neleidžia iš mūsų bei kitų rajonų atvykstantys jauni žmonės su šeimomis.
K. Kazakevičiaus pastebėjimu, jauni žmonės Panevėžyje baigia mokslus ar gauna darbą, įsitvirtina. Ir pradžių būstą nuomoja, tačiau paskaičiavę, kad tai pakankamai brangu, ieško galimybių įsigyti nuosavą.
Jaunos šeimos renkasi, kas jiems geriau, – pirkti vieno ar dviejų kambarių butus. Jei jau yra vaikų, paprastai įsigyjamas dviejų kambarių butas, rečiau – trijų.
Lietuviai emigrantai taip pat perka ir parduoda būstus. Tiesa, sako K. Kazakevičius, dabar stebima tendencija, kad išvykusieji dabar dažniau parduoda būstą nei jį perka. Paprastai tai būna savininkai, nebeplanuojantys čia grįžti.
Kainos rinkoje labai įvairios. Įmonės vadovo turimais duomenimis, dabar pigiausiai pardavinėjamas vieno kambario butas Beržų gatvėje – už 14 tūkst. su trupučiu eurų. Pati didžiausia kaina, kokios norėjo prašyti už vieno kambario butą, buvo 27 tūkst. eurų. Tokią pageidaujamą kainą K. Kazakevičius teigia išgirdęs pokalbio telefonu metu, tačiau kaip atrodo butas, nežinantis.
„Tokios kainos rinkoje nėra“, – sako, kad vargiai už tiek būtų įmanoma parduoti, jis.
Eksperto teigimu, viršutinė kainos riba galbūt galėtų būti apie 25 tūkst. eurų, tačiau būstas turėtų būti toks, kad iš karto būtų galima keltis ir gyventi – su baldais ir remontu.
„Atrodytų, kaina nėra labai didelė, bet neatitikimas su rinkos kaina atbaido pirkėjus.“
K. Kazakevičius
Namų ar jų dalių pirkėjai nori nesukežusių, nesugriuvusių ir kuo pigesnių. Įperkamiausi namai – Rožyne. Kitose miesto dalyse kainos įvairios, tačiau labai užsikėlus kainą, gali stovėti ir dvejus trejus metus neparduoti.
„Atrodytų, kaina nėra labai didelė, bet neatitikimas su rinkos kaina atbaido pirkėjus“, – sako, kad kartais kliūtimi parduoti tampa didelė pradinė kaina, K. Kazakevičius.
Rožyne stovi daug didelių namų, ir jie perkami. Pasak nekilnojamojo turto rinkos žinovo, savininkams siūloma, jei įmanoma, juos padalinti – įsirengti atskirą įėjimą, atskirą įvažiavimą. Jei tik kiemas būna bendras, kaina iš karto krenta.
„Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas sako, kad sausį stebėtas šioks toks ir butų, ir namų pardavimų kritimas. Pirmąjį metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, butų sandorių skaičius sumažėjo 13 procentų, namų sandorių – 44 procentais. Namų sandorių skaičių palyginus su praėjusių metų sausiu, jis sumažėjo 18 procentų, butų – 11 procentų.
Vasarį, R. Paulausko teigimu, buvo pasijutęs šioks toks aktyvumas, tačiau statistikos kol kas dar neturima.
Ir šio eksperto teigimu, rinkoje paklausiausi vieno, dviejų, trijų kambarių butai. Pastebima, jog pastaruoju metu ieškomi ir perkami brangesni įrengti butai, tačiau didžioji dalis pirkėjų vis dėlto nori įsigytą būstą remontuotis patys.
Parduodantieji gerai įrengtą butą mieste kartais prašo ir daugiau nei 1 000 eurų už kvadratinį metrą, o yra, kur su daline apdaila prašoma po 800–900 eurų.
Pirkėjai paprastai nenori butų pirmame ir penktame aukštuose. Tiesa, sunkiai vaikštantiems vyresnio amžiaus žmonėms šie butai perkami, tačiau tokių yra ženkliai mažiau nei pageidaujančiųjų antrojo, trečiojo ar ketvirto aukštų.
Pasak R. Paulausko, tai ir natūralu: žmonių poreikiai labai įvairūs. Vieni nori būtinai gyventi Molainių kvartale – dėl mokyklų, vaikų darželių, – kiti pageidauja būsto centre, treti perka butą kitame miesto gale – Beržų gatvėje. Kaip ir anksčiau, paklausiausias rajonas yra aplink Dainavos gatvę, tačiau ten būsto pasiūla nėra didelė.
„Vis tik pirkėjai nori naujesnių rajonų, kur daugiau renovuotų namų“, – konstatuoja R. Paulauskas.
Sklypų paprastai ieškoma priemiestyje, nes miesto teritorijoje jie ženkliai brangesni, o ir pasiūla nėra didelė. Priemiestyje jų dairomasi į visas puses – ir prie Stetiškių, ir Dembavoje, ir Vyčių kaime, ir už Staniūnų. Vidutinė kaina sukasi apie 1 000 eurų už arą, bet visiškai laukuose esantis gali būti ir pigesnis.
Namų ieškoma už maždaug 60–70 tūkst. eurų. Būtent iki 100 tūkst. eurų nuperkama daugiausia.
Naujos statybos namų parduodama mažai.
Dažniausiai sukertama rankomis dėl nuosavybės Rožyne, Staniūnuose – tai yra vietose, kur stovi daug didžiulių privačių namų. Pasak R. Paulausko, čia yra ir mažesnių, ankstesnės statybos namų. Didelius namus sunku parduoti, tačiau daug kas priklauso ir nuo žmonių poreikių, nuo to, kaip namas įrengtas, ar jis renovuotas, prižiūrėtas, turi gražią teritoriją.
„Atrodo namas didelis, o ima ir nuperka“, – sako jis.
R. Paulauskas antrina savo kolegai sakydamas, jog pirkėjai pasirenka jiems geriausiai tinkantį variantą. Vieniems parankiau pirkti senesnės statybos namą žinant, kas yra kaimynystėje, su sutvarkyta infrastruktūra, kiti ir dėl kaimynų galvos nesuka, ir žvyruotas kelias jiems gerai.
Nekilnojamojo turto agentūros „Viktauga“ vadovo Mindaugo Vidzėno vertinimu, palyginus su ankstesniais metais, rinka apstingusi. Bet neaktyvia jos irgi nepavadinsi.
„Prieš trejus metus buvo gili pauzė, dabar domisi, teiraujasi tiek naujos, tiek senos statybos būstais“, – sako jis.
Tiesa, kainos šiek tiek didesnės. Pasak M. Vidzėno, naujos statybos būsto kainas išaugino statybos kaštai, o senos statybos – ir maža pasiūla. Pirkėjai ieško butų, juda ir komerciniai sklypai. Jų ieško įvairių sričių įmonės.
Būstų dairosi skirtingo amžiaus žmonės. Vyresni pirkėjai – paprastai mažesnių būstų. Ypač populiarūs dviejų kambarių butai. Jaunesni gi klientai, pasak M. Vidzėno, gal labiau dairosi į trijų kambarių butus. Tuo tarpu vieno kambario butai populiarūs visą laiką. Tiesa, tokių nebūna daug. Paprastai pageidaujama ne pirmojo ir ne penktojo aukštų. Pirkėjus labiausiai domina Kniaudiškių, Projektuotojų, Molainių, Statybininkų gatvės. Domimasi ir centru.
Registrų centras skelbia, kad vasarį nekilnojamojo turto rinka buvo lėtesnė nei šių metų sausį ir praėjusių metų vasarį. Preliminariais duomenimis, vasarį pardavimo sandoriais perleista 7 910 pastatų, patalpų ir žemės sklypų. Vasario nekilnojamojo turto rinkos rodikliai 2,7 procento atsilieka nuo sausio rezultatų ir yra 1,3 procento žemesni palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai savininkus keitė atitinkamai 8 129 ir 8 013 nekilnojamųjų daiktų.
Stebima, kad būsto rinkoje nežymiai krito gyvenamųjų namų pardavimai, tačiau butų pirkėjai išliko pakankamai aktyvūs. Registrų centras skelbia, kad visoje šalyje vasarį perleisti 569 individualūs namai – 4 procentais mažiau nei sausį ir kone trimis procentais mažiau nei praėjusių metų vasarį.
Tuo metu gyvenamųjų patalpų rinkoje vyravo stabilumas. Per šį laikotarpį nupirkti 2 425 butai arba 0,5 procento daugiau nei sausį. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai nauji savininkai įsigijo 2 386 gyvenamąsias patalpas, vasarį butų perleista 1,6 procento daugiau. Teigiama, kad panašios tendencijos buvo ir žemės sklypų rinkoje. Palyginus su sausiu, pardavimai smuktelėjo kone penkiais procentais, o palyginus su praėjusių metų vasariu – 1,9 procento. Viso, vasarį Lietuvoje sandoriais perleista 3 730 žemės sklypų.
