Ir taip prasidėjo „Oskarai“

Ir taip prasidėjo „Oskarai“

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Jau greitai ryškiausios kino žvaigždės spindės Kalifornijoje. Čia vyks iškilminga JAV kino akademijos apdovanojimų, dar žinomų kaip „Oskarai“, nugalėtojų paskelbimo ceremonija. Ji bus rengiama jau 97-ą kartą.

2025 m. kovo 2-ąją „Dolby“ teatre Holivude iškilmingame renginyje Kino meno ir mokslo akademija įteiks apdovanojimus, paprastai vadinamus „Oskarais“.

Iškilmingoje ceremonijoje sužinosime, kas bus pripažinti geriausiais už kino nuopelnus 2024 metais. Nominacijose dominuoja filmai „The Brutalist“, „Emilia Peres“, „Anora“.

Šie prestižiniai apdovanojimai išties turi ilgą ir spalvingą istoriją, kuri skaičiuoja jau daugiau nei devynias dešimtis metų.

Ceremonija, per kurią įteikiami apdovanojimai, yra vienas žinomiausių kasmetinių renginių visame pasaulyje.

Renginį transliuoja daugiau nei šimto valstybių televizijos, o transliaciją stebi apie milijardą žmonių visame pasaulyje.

Tai, beje, yra viena seniausių apdovanojimų ceremonijų pasaulyje.

Pirmieji „Oskarai“ įteikti dar 1929 m. gegužę. Tuomet ceremonija įvyko „Roosevelt“ viešbutyje, Holivude.

Anuomet ją stebėjo tik 270 žmonių. Nugalėtojai buvo paskelbti iš anksto, o renginys truko vos 15 minučių. Bilietas į jį tekainavo 5 dolerius.

Ceremonijoje išdalinta 15 statulėlių, kurias gavo aktoriai, režisieriai ir kiti žmonės už nuopelnus kine.

Beje, šuo Rin Tin Tinas, tarpukariu vaidinęs daugelyje filmų, beveik laimėjo geriausio aktoriaus apdovanojimą pačioje pirmojoje „Oskarų“ ceremonijoje. Visgi JAV kino akademija nutarė, kad gyvūnai šio apdovanojimo gauti negali.

Apdovanojimų laureatai buvo paskelbti likus trims mėnesiams iki ceremonijos, tačiau jau antruosiuose „Oskaruose“, 1930 m., ši sistema pakeista.

Kitus dešimt metų laureatų pavardės 23 val. būdavo pranešamos laikraščiams, kad šie kitą dieną galėtų jas išspausdinti.

Tačiau vienais metais laikraštis „Los Angeles Times“ laureatų sąrašą paviešino dar prieš ceremoniją.

Kilo didžiulis skandalas.

Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą ir pažėrė daugybę klausimų dėl „Oskarų“ balsavimo sąžiningumo.

Akademija nusprendė, kad būtina užtikrinti didesnį slaptumą. Tad nuo 1941 m. nugalėtojai paskelbiami tik ceremonijoje praplėšus užantspauduotą voką.

Dabar ceremonija yra labai prašmatni, į ją patenka tik kviestiniai svečiai, jie atidžiai stebimi ir fotografuojami einantys raudonuoju kilimu.

Oskarų“ rekordininkai

Pirmasis geriausio aktoriaus apdovanojimą laimėjo Emilis Džaningsas už vaidmenis filmuose „Paskutinė komanda“ ir „Viso kūno kelias“.

Kadangi aktorius prieš ceremoniją turėjo grįžti į Europą, akademija sutiko jam įteikti prizą anksčiau.

Jis tapo pirmuoju istorijoje „Oskaro“ laureatu.

Kurį laiką aktoriai būdavo apdovanojami už jų darbą per tam tikrą laikotarpį, tačiau nuo ketvirtosios ceremonijos sistema pasikeitė ir jie apdovanojami tik už konkrečius filmus.

1939 m. sukurtas filmas „Gražus gestas“ yra vienintelis, kuriame vaidina 4 aktoriai, laimėję „Oskarą“ už geriausią pirmaplanį vaidmenį. Tai – Garis Kuperis, Rėjus Milandas, Siuzan Heivord ir Broderikas Kraufordas.

Daugiausia aktorystės „Oskarų“ yra laimėjusi žavioji amerikietė Katerina Hepburn – ji net 4 susišlavė kaip geriausia pagrindinė aktorė.

Tarp aktorių vyrų daugiausia „Oskarų“ – po tris – laimėjo Danielis Dei-Luisas (už pagrindinius vaidmenis) ir Valteris Brenanas (už antraplanius vaidmenis).

Įdomu tai, kad režisieriaus Vudžio Aleno filmai „Oskarui“ nominuoti 24 kartus ir laimėjo 4 apdovanojimus, tačiau jis nė karto neapsilankė ceremonijoje.

Oficiali priežastis, kurią pateikia V. Alenas – jo įsipareigojimas groti klarnetu ansamblyje su draugais.

Nuo „Oskarų“ istorijos neatsiejamas ir legendinis Voltas Disnėjus, pelnęs daugiausia apdovanojimų už animacinius filmus ir trumpametražius filmukus.

Pirmąjį trofėjų jis atsiėmė 1932 m. už „Peliuko Mikio“ seriją.

1941 m. atlikėjas Oskaras Hamersteinas laimėjo „Oskarą“ už dainos „Paskutinį kartą, kai mačiau Paryžių“ atlikimą filme „Ponia, būkite gera“. Jis iki šiol yra vienintelis žmogus, vardu Oskaras, kada nors laimėjęs šį vardinį trofėjų.

Aktorystės „Oskarų“ rekordininkai (iš kairės į dešinę) – Valteris Brenanas (už antraplanius vaidmenis), žavioji amerikietė Katerina Hepburn ir Danielis Dei-Luisas (už pagrindinius vaidmenis)

Įspūdingiausios vežimų lenktynės

1959 metais pasirodžiusi juosta „Ben Huras“ yra vienas žymiausių ir daugiausia „Oskarų“ laimėjusių filmų kino istorijoje.

Viljamo Vilerio režisuota juosta laimėjo net 11 „Oskarų“ iš 12 nominacijų, įskaitant geriausio filmo, geriausio režisieriaus, geriausio pagrindinio aktoriaus, geriausio antraplanio aktoriaus, geriausio operatoriaus darbo, geriausių kostiumų, geriausios muzikos ir dar keletą techninių kategorijų.

Šis rekordas išsilaikė iki pat 1997-ųjų, kai jį pakartojo legendinio filmo „Titanikas“ kūrėjų komanda: nominuotas 14-ai „Oskarų“, laimėjo net 11-a!

Ben Huras“ – epinis istorinės dramos filmas, paremtas Liu Volaso romanu „Ben Huras: Pasaka apie Kristų“ .

Pagrindinį vaidmenį jame atliko aktorius Čarltonas Hestonas.

Filmas pasakoja apie žydų aristokratą Judą Beną Hurą, kuris, išduotas vaikystės draugo, tampa romėnų vergų laivo irkluotoju.

Pasakojimas vystosi aplink išdavystę, kerštą, atleidimą ir galiausiai atgailą.

Istorijos fone vyksta svarbūs istoriniai ir religiniai įvykiai, susiję su Jėzaus Kristaus gyvenimu.

Bene garsiausia filmo scena – vežimų lenktynės. Tai viena žymiausių ir įspūdingiausių veiksmo scenų kino istorijoje, nufilmuota be kompiuterinės grafikos.

Filmavimui buvo sukurta milžiniška arena, o vežimų lenktynių scena tapo ikoniškiausia kino industrijos legenda.

Jai sukurti pastatyta didžiausia tuo metu egzistavusi filmavimo aikštelė – apie 73 tūkst. kv. metrų dydžio arena „Cinecitta“ studijoje, Romoje.

Ši scena trunka vos 9 minutes, bet ją filmuoti prireikė net 5 savaičių.

Vienoje scenoje vežimas verčiasi, o Judas Ben Huras, kurį vaidino Č. Hestonas, vos iš jo neiškrenta. Nors tai atrodė kaip gerai suplanuotas triukas, iš tikrųjų buvo nelaimingas atsitikimas.

Lenktynių scenai prireikė 78 arklių, kuriuos treniravo geriausi žirgų dresuotojai. Filmuojant dalyvavo tūkstančiai statistų.

Aktorius Č. Hestonas iš tikrųjų išmoko valdyti keturių arklių vežimą. Prieš filmavimą jis intensyviai to mokėsi, nes režisierius norėjo kuo daugiau autentikos.

Beje, Č. Hestonas už šį vaidmenį laimėjo „Oskarą“ kaip geriausias pagrindinis aktorius.

Č. Hestonas vėliau išgarsėjo ir kitais ikoniškais vaidmenimis, tokiais kaip Mozė filme „Dešimt Dievo įsakymų“ ar Džordžas Teiloras juostoje „Beždžionių planeta“.

Paklojo kino pamatus

Juosta „Ben Huras“ laikoma ne tik klasikinės epochos šedevru, bet ir vienu svarbiausių visų laikų filmų. Jo įtaka matoma vėlesniuose epiniuose istoriniuose filmuose, tokiuose kaip garsusis „Gladiatorius“ ar „Paskutinis imperatorius“.

Tuo metu juosta tapo ir brangiausiu filmu, atsiėjusiu apie 15 milijonų dolerių – šiais laikais tai būtų šimtai milijonų.

Pradžioje buvo svarstoma, kad „Ben Huras“ bus nespalvotas filmas, tačiau galiausiai nuspręsta jį filmuoti spalvotą.

Toks formatas leido pabrėžti prabangias kostiumų detales, kruopščiai atkurtas senovės Romos architektūros spalvas ir dramatiškas mūšių bei lenktynių scenas.

Tuo metu tai buvo technologinis proveržis, nes filmo gamyboje panaudota „Technicolor“ technologija, leidusi sukurti ryškias ir sodrias spalvas.

Toks sprendimas padėjo „Ben Hurui“ tapti vienu vizualiai įspūdingiausių filmų kino istorijoje.

Pirmieji „Oskarai“ įteikti dar 1929 m. gegužę. Anuomet ceremoniją stebėjo tik 270 žmonių. Nugalėtojai buvo paskelbti iš anksto, o renginys truko vos 15 minučių.

Paini istorija

Bet grįžkime prie „Oskarų“.

Statulėlė, kurioje pavaizduotas riteris, laikantis kardą ir stovintis ant kino juostos, pagaminta iš bronzos, padengta 24 karatų auksu. Antrojo pasaulinio karo metais dėl medžiagų trūkumo statulėlės buvo gaminamos iš dažyto gipso.

Ji yra 34 cm aukščio ir sveria net 3,85 kg.

Oskaro“ statulėlės dizainą sugalvojo vienas pirmųjų Akademijos narių Sedrikas Gibonsas.

Sukurti statulėlę Gibonsui reikėjo modelio, kuris jam pozuotų. Gibonso žmona Doloresa del Rio supažindino jį su meksikiečiu režisieriumi ir aktoriumi Emilijumi Fernandesu.

Nors iš pradžių meksikietis buvo užsispyręs, vėliau Gibonsas jį įtikino pozuoti be drabužių.

Nuo tada jo figūra išdidžiai vaizduojama skulptūrėlėje.

Tačiau žodžio „Oskaras“ kilmė vis dar yra neaiški.

Aktorės Betės Deivis biografijoje rašoma, kad ji apdovanojimą pavadino savo pirmojo vyro Harmono Oskaro Nelsono garbei.

Vienu anksčiausių šaltinių, kuriuose yra paminėtas „Oskaras“, yra laikomas „Time“ žurnalo straipsnis apie 6-uosius „Oskarus“, vykusius 1934 m.

1932 m., per apdovanojimų ceremoniją, Voltas Disnėjus taip pat dėkojo Akademijai už „Oskarą“.

Dar viena teorija ta, kad 1931 m. Akademijos vyriausioji sekretorė Margaret Herik, pirmą kartą pamačiusi statulėlę, pasakė, jog vyras jai labai panašus į jos „dėdę Oskarą“.

Kita legenda pasakoja, jog „Metro-Goldwyn-Mayer“ kino studijos vadovo Luiso Mėjerio sekretorė Eleonora Lileberg, pamačiusi prizą, sušuko: „Jis atrodo kaip karalius Oskaras II!“

Apdovanojimą Kino meno ir mokslo akademija oficialiai pavadino „Oskaru“ 1939 m.

1959 metais pasirodžiusi juosta „Ben Huras“ yra vienas daugiausia „Oskarų“ laimėjusių filmų kino istorijoje, o vežimų lenktynių scena tapo ikoniškiausia kino industrijos legenda.

Nuosavybės teisė

Nuo 1950 m. tarp Akademijos ir „Oskaro“ laimėtojų galioja susitarimas, kad nei pastarieji, nei apdovanojimo paveldėtojai negali jo parduoti, iš pradžių nepasiūlę jo Akademijai už 1 dolerį.

Jei statulėlės savininkas nesilaiko šio susitarimo, „Oskaras“ automatiškai atitenka Akademijai.

Kai kurie „Oskarų“ laimėtojai, kurie atsiėmė apdovanojimą prieš 1950-uosius, pardavė juos aukcionuose už šešiaženkles sumas.

2011 m. gruodį režisieriaus Orsono Velso palikuonys laimėjo teismą, leidžiantį parduoti jo statulėlę, nes ją laimėjo prieš 1950-uosius.

Oskarai“, pasikėsinimas ir manija

Oskarų“ ceremonija net 60 metų vyko kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Tačiau dėl reitingų ir susikirtimo su Nacionalinės koledžų atletų asociacijos varžybomis nuo 2004 m. apdovanojimai vyksta vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Kartais jie nukeliami į ankstyvą kovą dėl žiemos olimpinių žaidynių.

Po daugelio metų, kai „Oskarai“ būdavo transliuojami pirmadienį, 21 val. JAV rytinės pakrantės laiku, 1999 m. ceremonija perkelta į sekmadienį 20.30 val.

To priežastys – didesnio žiūrovų skaičiaus pritraukimas prie televizorių, nes pirmadieniais tokiu metu Los Andžele susidaro automobilių spūstys. Kita priežastis – rytinės pakrantės gyventojai gali eiti miegoti anksčiau.

1981 m. kovo 30-ąją 53-ioji „Oskarų“ ceremonija nukelta dėl pasikėsinimo į JAV prezidentą Ronaldą Reiganą, viešėjusį konferencijoje viešbutyje „Hilton“.

Kai Reiganas išėjo iš viešbučio ir priartėjo prie savo automobilio, šaulys į jį paleido šešis šūvius. Nors prezidento apsauga reagavo žaibiškai, viena iš kulkų pataikė į prezidentą.

Nepaisydamas sužeidimo, jis pademonstravo humoro jausmą ir ištvermę: įvažiuodamas į operacinę dar spėjo pajuokauti su gydytojais: „Tikiuosi, kad visi esate respublikonai.“

Atsigavęs po operacijos Reiganas grįžo į pareigas, tapdamas vienu iš populiariausių JAV prezidentų.

Pasikėsinimo vykdytojas – 25 metų Džonas Hinklis jaunesnysis. Jis buvo apsėstas aktorės Džodės Foster dėl jos vaidmens 1976-ųjų filme „Taksi vairuotojas“, o pasikėsinimu tikėjosi atkreipti garsenybės dėmesį.

Šiame filme Dž. Foster, būdama vos 12 metų, suvaidino Airis – paauglę prostitutę, kurią bando išgelbėti pagrindinis filmo veikėjas Trevisas Biklas.

Po filmo peržiūros Hinklis pradėjo manyti, kad jis yra lygus Biklo personažui ir kad Foster kažkaip su juo susijusi.

Jis pradėjo siųsti aktorei laiškus ir rašyti poeziją, taip išreikšdamas savo meilę.

Dž. Hinklis suimtas iš karto įvykio vietoje.

Per teismo procesą jis pripažintas nekaltu dėl psichinės ligos – sirgo šizotipiniu asmenybės sutrikimu.

Hinklis įkalintas psichiatrijos ligoninėje, kur praleido daugelį metų, tačiau 2016 m. paleistas, nes manyta, kad nebekelia grėsmės visuomenei.

Dž. Foster buvo stipriai sukrėsta Hinklio veiksmų ir nenorėjo būti siejama su šiuo įvykiu.

Vėliau ji viešai kalbėjo apie tai, kaip sunku buvo gyventi su liguisto gerbėjo šešėliu, ypač ankstyvame savo karjeros etape.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite