Deja, dažnai tokios rekomendacijos prieštarauja viena kitai. O visuotinai kritikuojamos blogybės nebūtinai yra vienareikšmiškai blogos.
Tikėdami jomis mes atsisakome daugybės smulkių gyvenimo malonumų net kai riboti save visai nebūtina.
Daugelis įsivaizduoja – ne be internetinių „patarėjų“ pagalbos – kad ilgas miegas laisvadieniais sutrikdo vidinį organizmo laikrodį ir sveiką poilsį.
Tačiau leisti sau pamiegoti kiek ilgiau gali būti net labai naudinga. Taip kompensuojamas miego trūkumas darbo dienomis, pagerinama bendra miego kokybė.
Suteikdami sau galimybę savaitgaliais pasilepinti pataluose, pasigerinsite nuotaiką, praskaidrinsite protą bei padidinsite dieninį produktyvumą.
Tai prastą reputaciją turintis reiškinys, siejamas su svorio priaugimu ir nesveikais mitybos įpročiais.
Bet priešingai paplitusiai nuomonei, tinkamai parinkti užkandžiai – joks nusižengimas sveikos mitybos principams.
Užkandžiavimas gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoti alkį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.
Tiesiog rinkitės iš sveikesnių variantų – vaisių, riešutų, jogurto, kad neišbalansuotumėte savo mitybos ir kiaurą dieną nepristigtumėte energijos.
Kava dažnai sulaukia kritikos – esą kofeinas gali neigiamai paveikti miegą, didinti nerimą ar net pakenkti širdžiai.
Bet tiesa tai, kad nuosaikiai vartojama kava stiprina sveikatą keliais būdais.
Tyrimais įrodyta, jog kava gerina protinę veiklą, spartina medžiagų apykaitą ir net mažina kai kurių ligų, tokių, kaip kepenų negalavimai ar II tipo diabetas, riziką.
Kol žinote, kiek kofeino jūsų organizmas toleruoja, ir nepiktnaudžiaujate šiuo gėrimu, mėgaukitės kava be kruopelės baimės ar kaltės jausmo.
Visuomenėje, kuri nuolat pabrėžia socialinių ryšių svarbą, nuošalumo troškimas dažnokai traktuojamas neigiamai – esą nesveika izoliuotis nuo žmonių.
Iš tikrųjų rasti galimybę pabūti minutę kitą vieniems kartais net labai naudinga psichikai. Tai gali būti laikas savianalizei, savistabai, jėgoms atgauti. Tokios akimirkos – proga puoselėti kūrybingumą, rasti problemų sprendimą, ugdyti savarankiškumą ir geriau pažinti save.
Tokioje vienatvėje mes augame kaip asmenybės.
Kad toks įprotis automatiškai baigiasi antsvoriu ar virškinimo sutrikimu – giliai įsišaknijęs nesusipratimas.
Taip, per sočiai prisivalgius sunkaus maisto prieš pat einant gulti gali būti juntamas diskomfortas, sutrikti miegas. Bet jeigu jūs tik lengvai užkąsite arba suvalgysite mažą porciją gerai subalansuoto valgio, nieko blogo nenutiks.
Šiuo atžvilgiu ne tiek svarbus paros metas, kiek maisto kiekis ir kokybė.
Jeigu kontroliuojamos porcijos, pirmenybė teikiama maistinių medžiagų turtingiems produktams, mitybos režimas gali išlikti sveikas nepriklausomai nuo to, kurią valandą jūs valgote.
Panašus elgesys primygtinai nerekomenduojamas beveik tiek pat laiko, kiek egzistuoja mobilieji telefonai. Ir tam yra pagrįsta priežastis: ekranai skleidžia mėlynąją šviesą, o ši gali trikdyti miegą.
Bet nereikia pamiršti, kad šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi nakties režimą ir mėlynosios šviesos filtrus. Vadinasi, šis įprotis gali būti kontroliuojamas.
Jeigu jus ramina elektroninių knygų skaitymas, lengvos muzikos klausymas ar panaši veikla, kuriai reikalingas telefonas, ji kaip tik gali užtikrinti sklandų perėjimą prie poilsio.
Daug svarbiau nusistatyti stabilią miego rutiną ir sumažinti laiką, kurį mes praleidžiame prie kokių nors ekranų, nei šalintis telefono tas porą rekomenduojamų valandų prieš einant gulti.
Pusryčiai daug metų buvo propaguojami kaip svarbiausias dienos valgis. Tačiau žmonėms, rytais neturintiems apetito ar praktikuojantiems periodinį badavimą, praleisti pusryčiai gali ir nepadaryti tokios žalos, kokia visi esame gąsdinami.
Pirmas rytinis valgis gali užtikrinti energijos užtaisą ir aktyvuoti medžiagų apykaitą, bet toli gražu ne kiekvienam. Išties svarbu mums visiems yra vartojamų produktų kokybė ir jų sudėtis.
Kol maistą renkatės protingai, perdien maitinatės subalansuotai, pusryčių nevalgymas tėra tik asmeninio pasirinkimo reikalas be žymių pasekmių sveikatai.
Anot seno įsitikinimo, tai skatina artrito vystymąsi ar kitas sąnarių problemas.
Bet mokslininkai, kad ir kiek tyrė šį reiškinį, nerado pakankamai svarių įrodymų, kad erzinančio garso skleidimas kaip nors susijęs su minėtomis ligomis.
Treškėjimą ir poškėjimą sąnariuose skleidžia ten esantys dujų burbuliukai, o jų sproginėjimas paprastai yra nekenksmingas.
Labai intensyvus krumplių sąnarių lankstymas verčiant juos treškėti gali sukelti laikiną diskomfortą, bet padaryti ilgalaikės žalos – vargiai.
Tai tik būdas atsipalaiduoti arba mankštelė sustingusioms plaštakoms.