Insulto diagnozavimo naujovės – ir Panevėžio ligoninei

• Sekundė
• Sekundė
• Sveikata
• 2019.11.05 10:27

Po Naujųjų metų įsigalios nauji reikalavimai, kuriais siekiama efektyviau diagnozuoti insultą, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Įsigaliojus naujovėms, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai, priimdami skambutį, turės užpildyti klausimyną apie pacientą.

Dispečeris turės sužinoti, ar nėra nukarusi viena paciento veido pusė, ar jis vienodai gali pakelti, suspausti abi rankas, ar nėra sutrikusi paciento kalba, ar ji logiška.

„Jeigu bent į vieną iš šių klausimų gaunamas teigiamas atsakymas, pas pacientą greitosios medicinos pagalbos brigada turi būti siunčiama nedelsiant“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis taip pat teigė, kad pasitvirtinus pagrįstam ūminio insulto įtarimui, žmogus skubiai bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą arba tarpinės pagalbos ligoninę.

„Greitosios medicinos pagalbos medikai turi pranešti įstaigai apie vežamą pacientą, kad įstaiga pasiruoštų ir iškart būtų pradėtas gydymas, nes laikas yra labai svarbus. Pacientui ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo turi būti atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – sakė ministras.

Šiuo metu Lietuvoje yra šeši insulto gydymo centrai – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė.

Taip pat penkios tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos, Marijampolės, Regioninė Telšių, Tauragės bei Utenos ligoninės.

Ministerija teigia, kad šioms įstaigoms, siekiant, kad insulto diagnozavimas ir gydymas būtų efektyvesnis, iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų, kurie skirti reikalingai infrastruktūrai bei medicinos įrangai įsigyti.

Pasak A. Verygos, nauji reikalavimai padės tiksliau diagnozuoti insultą bei sumažinti mirtingumą.

„Labai svarbu, kad viskas būtų padaryta maksimaliai tiksliai, laiku (…), todėl nuo sausio pirmosios bus taikomi aukštesni diagnostikos reikalavimai, patvirtinti detalūs įstaigų veiksmai ir seka, kur pacientas turėtų būti vežamas, kokie tyrimai turi būti atliekami“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Tikimės, kad tai padės sumažinti netiksliai ar netinkamai nustatyto insulto skaičių ir padės išgelbėti daugiau pacientų gyvybių“, – pridūrė jis.

Įstaigose – pažeidimai dėl insulto gydymo

Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, kai kuriose šalies rajoninėse ligoninėse nustatyti pažeidimai dėl insulto diagnostikos ir gydymo.

„Šiuo metu esame užbaigę septynis patikrinimus, esame aplankę 14 įstaigų (…) Mes pamatėme pasikartojančius pažeidimus, kurie savotiškai dėsningi. Viena vertus, jos neorganizuodavo ir neatlikdavo, įtardami insultą, kompiuterinės tomografijos tyrimo arba jį atlikdavo nesavu laiku. Aprašas įpareigoja, kad įstaiga, į kurią pakliuvo pacientas, turi kontaktuoti su insulto gydymo centru arba tarpinės pagalbos įstaiga. Mūsų tikrintos ligoninės to nedarydavo“, – teigė N. Ribokienė.

„Dar blogiau, kad tokia įstaiga kartkartėmis nugabendavo į ligoninę, kuri neturėjo galimybės ir kompetencijų gydyti tokių ligų“, – teigė tarnybos vadovė.

Ministerijos duomenimis, pažeidimų nustatyta Ignalinos rajono, Kaišiadorių, Kelmės, Gargždų, Kretingos bei Naujosios Akmenės ligoninėse.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, dėl pažeidimų gydymo įstaigose ne visi pacientai, kuriems įtariamas insultas, galėjo laiku gauti tinkamą gydymą, o ligoninės siekė pasipelnyti.

„Kodėl įstaigos, manytina, taip elgėsi, viena iš prielaidų yra ta, kad tai gerai apmokama paslauga, pakankamai aukštas yra gydymo įkainis ir įstaigos, kurios bando užsidirbti pinigų, gauti pajamų, paciento rizika imdavosi gydyti tokius atvejus ir ne kiekvienu atveju pacientai būdavo nugabenami ten, kur turėdavo atsidurti“, – teigė A. Veryga.

Jis taip pat teigė, kad kreiptis į teisėsaugą dėl pažeidimų neketinama, nes juos būtų sudėtinga įrodyti.

„Tarnybos atliko patikrinimą, bet manau, kad čia ne teisėsaugos objektas yra, nes kol būdavo tam tikrų pilkų zonų ir galimybių apeiti tvarkas, tai nėra kriminalinės atsakomybės klausimas“, – sakė ministras.

„Matyt, kad kreipimasis į kitas institucijas būtų beprasmis, nes ir įrodinėjimas būtų sudėtingas ir kiekvienu atveju turbūt nukeliautume į kaltinimus medikams“, – pridūrė jis.

• Sekundė
• Sekundė
• #insultas
• #ligoninė
• #Panevėžys
• #Sveikata