-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po pernykščio konkurso fiasko, kai nė viena pasiūlyta idėja negavo finansavimo, šiemet kai kurios bendruomenės nusprendė jų nebeteikti.
Nusižiūrėjusi užsienio patirtį, kai dalis savivaldybės biudžeto lėšų skiriama bendruomenių sumanymams realizuoti, ją įgyvendinti ėmėsi ir Panevėžio savivaldybė.
Bendruomenės iniciatyvų konkursai, raginantys panevėžiečius teikti pasiūlymus, kaip miestą padaryti patrauklesnį, patogesnį, sportiškesnį, skelbiami nuo 2020-ųjų.
Nuo to laiko Savivaldybės lėšomis realizuota jau ne viena bendruomenės idėja: Rožyno, Kniaudiškių mikrorajonuose iškilo vaikų žaidimų bei sporto įrenginių aikštelės, Kultūros ir poilsio parke įrengta šokių terasa, Taikos al., buvusios „Nevėžio“ mokyklos teritorijoje, pasodinti gėlynai, pastatyti lauko suoliukai, šiukšliadėžės, lauko treniruokliai, pakyla, terasa – viešoji erdvė, pritaikyta neįgaliesiems skirtiems renginiams.
Šios bendruomenių iniciatyvos įgyvendintos konkursuose už jas balsavus daugiausia panevėžiečių.
Tačiau jau pernai minimas iniciatyvų konkursas neįvyko.
Mat Savivaldybei nusprendus, kad jam laimėti nebepakanka kelių šimtų panevėžiečių balsų, o būtina gauti bent 2 proc. deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Panevėžyje palaikymą, o tai yra 1825 balsai, nė viena iš pernai pateiktų trijų idėjų nesurinko tokio skaičiaus.
Nors privalomas minimalus balsų skaičius nurodytas skaičiuojant 2 proc. nuo visų miesto gyventojų, tačiau už labiausiai patikusią idėją balsuoti leidžiama ne jaunesniems nei 16 metų panevėžiečiams.
Kadangi ir šiemet reikalavimai nepakeisti, konkurso organizatoriai kaltinami lipantys ant to paties grėblio.
Savivaldybės internetinėje svetainėje paviešintos dvi šiųmečiam bendruomenės iniciatyvų konkursui pateiktos idėjos. Kol kas jų autoriai nenurodomi.
Abi apie tai, kaip dar patrauklesnį padaryti miesto Kultūros ir poilsio parką.
Vienoje siūloma parke netoli braidyklos įrengti rutulių sporto bočios žaidimų aikštelę, pastatyti tualetą, o prie jau esamų grilių įrengti geriamojo vandens kolonėlę, šalia dviračių tako pastatyti dviračių remonto stotelę.
Antroji iniciatyva – Kultūros ir poilsio parke įrengti šiuolaikišką krepšinio aikštelę.
Šiųmečiam konkursui pateiktose idėjose siūloma Kultūros ir poilsio parke įrengti krepšinio aikštelę, vandens kolonėlę, tualetą, taip pat aikštelę žaisti bočią. P. Židonio nuotr.
Bendruomenės iniciatyvas renkanti Panevėžio savivaldybės nevyriausybinių iniciatyvų koordinatorė Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė paaiškino, jog dvi paminėtos iniciatyvos paviešintos, nes pateiktos elektroniniu būdu.
Pasak koordinatorės, gauta ir daugiau pasiūlymų, jie pateikti dokumentus atnešus ar atsiuntus į Savivaldybę.
Kiek gauta kita forma pateiktų iniciatyvų, koordinatorė nesutiko įvardyti. Nepatikslino ir kurias kitas viešąsias erdves tobulinti siūlo sumanymų autoriai.
Pati Savivaldybė yra nurodžiusi aštuonias miesto teritorijas, kuriose galėtų būti įgyvendintos pasiūlytos idėjos. Septynios jų yra erdvės tarp daugiabučių, viena – visas Kultūros ir poilsio parkas.
G. Voveriūnaitė-Kaminskienė pripažįsta girdėjusi kritikos, esą parkas – viso miesto, o ne vienos konkrečios bendruomenės poilsio zona.
Tokiems kritikams ji patarė žvelgti plačiau ir matyti visą miesto bendruomenę.
„Kultūros ir poilsio parkas kaip tik ir yra toji vieta, kur susirenka viso miesto gyventojai – ir maži, ir jauni, ir brandaus amžiaus, ir vyresnieji, atvyksta negalią turintieji. Dar labiau sutvarkyta parko erdvė tarnautų visiems“, – teigė nevyriausybinių organizacijų koordinatorė.
Pasak G. Voveriūnaitės-Kaminskienės, darbo grupė, tobulinusi bendruomenės iniciatyvų konkurso nuostatus, pernai į sąlygas įrašė, kad laimi iniciatyva, surinkusi du procentus visų Panevėžyje deklaravusių gyvenamąją vietą balsų.
Ji svarstė, kad praėjusiais metais pasiūlytos idėjos dėl to ir nesurinko pakankamai balsų, nes apėmė tik daliai panevėžiečių svarbių teritorijų tvarkymą.
„Neįvykus pernykščiam konkursui, metų pabaigoje organizavome kūrybines dirbtuves iniciatyvų teikėjams, aiškinome, jog tam, kad surinktų reikiamą balsų skaičių, iniciatyva turi būti svarbi įvairių amžiaus bei socialinių grupių žmonėms“, – teigė G. Voveriūnaitė-Kaminskienė.
Šįmet pateiktų iniciatyvų peržiūra vyks iki kovo 30-osios.
Konkurso kriterijus atitikusios iniciatyvos bus pateikiamos visuomenės teismui.
Nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio panevėžiečiai nuo 16-os metų, deklaravę gyvenamąją vietą šiame mieste, galės balsuoti už patinkamą projektą.
Savivaldybės sudaryta komisija tikrins surinktus parašus, aiškinsis, ar juos renkant nepadaryta klaidų.
„Bendruomenės iniciatyvų konkursas nuslopino ne tik mūsų bendruomenės iniciatyvas.“
L. Budreikaitė
Geriausiai įvertintai iniciatyvai įgyvendinti bus skiriama 100 tūkstančių eurų iš Savivaldybės biudžeto.
Kad konkursą laimėjusi idėja virstų realybe, rūpinsis Savivaldybės specialistai. Ir projektą rengs, ir statybos darbus vykdys viešųjų pirkimų konkursus laimėjusios įmonės.
Vienai aktyviausių mieste Aukštaičių-Žemaičių bendruomenei vadovaujanti Lina Budreikaitė įsitikinusi, jog toks iniciatyvų konkursas turėtų būti skirtas konkrečioms mieste veikiančioms bendruomenėms susitvarkyti savo erdves.
„Miesto parkai, aikštės ir taip tvarkomi. O miegamiesiems mikrorajonams dėmesys neskiriamas. Tad mes, bendruomenės, ir galėtume rungtis, kurios pasiūlymas sutvarkyti mūsų erdvėms geriausias“, – mano L. Budreikaitė.
Kaip tik tokią iniciatyvą – Aukštaičių mikrorajone įrengti sporto salę po atviru dangumi – prieš metus konkursui ir teikė Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė.
Tačiau šiai idėjai nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Vietoje privalomų 1825 balsų ši bendruomenės idėja surinko 304.
Ne ką geriau sekėsi ir kitoms dviem pernai konkurse dalyvavusioms bendruomenėms. Jos surinko po 495 ir 350 balsų.
„Man atrodo, kad apskritai nerealu surinkti 2 proc. parašų nuo visų Panevėžyje deklaravusių gyvenamąją vietą. Kad ir kaip stengėmės, nesurinkome nė pusės, kiek jų būtų reikėję finansavimui gauti. Nesurinko parašų ir kitų iniciatyvų autoriai, tad Savivaldybės skelbtas konkursas pernai taip ir neįvyko“, – konstatavo L. Budreikaitė.
Ji pridūrė, kad balsuoti už bendruomenių iniciatyvas teisę turi panevėžiečiai nuo 16-os metų, bet balsų skaičius – t. y. reikiami du procentai skaičiuojami nuo viso miesto gyventojų, tarp jų ir vaikų.
Dėl tokių neatitikimų, pasak L. Budreikaitės, šiųmečiame bendruomenės iniciatyvų konkurse jos vadovaujama bendruomenė dalyvauti apskritai atsisakė.
„Bendruomenės iniciatyvų konkursas nuslopino ne tik mūsų bendruomenės iniciatyvas“, – apgailestavo L. Budreikaitė.
