Informacija apie skulptorių sukelia klausimų

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2018.09.02 12:29

Liepą J. Zikaro gatvės pradžioje pastačius informacinę lentą, skirtą skulptoriui, svarstoma, ar ši vieta tikrai pati tinkamiausia pagerbiant tokią iškilią asmenybę. Mat šalia stovi gerokai didesnė – žydų labdaros organizacijos „Joint“ 100-osioms veiklos metinėms Lietuvoje atminimo stela.

Panevėžio žydų bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas sako, jog jie jokiu būdu nesiskundžia ir neprieštarauja, kad atminimo lenta J. Zikarui atsirado visai netoli stelos.

„Sprendimas, kad reikia šį žmogų įamžinti Panevėžyje, teisingas, tačiau manome, kad jam tiktų pastatyti gerą, rimtą paminklą“, – sako jis.

Pasak G. Kofmano, nenorima kištis, tačiau gana nedidelė informacinė lenta tarsi menkina garsaus žmogaus atminimą.

„Jokiu būdu žydų bendruomenė neprieštarauja Tarybos sprendimui įamžinti tokį žmogų. Ne tiek daug pas mus mieste yra tokių žmonių, todėl norėtųsi, kad būtų kaip galima geriau. J. Zikaras vertas geresnio įamžinimo – nusipelno to“, – sako G. Kofmanas.

Jis svarsto, kad statant tokią lentą galbūt geresnė vieta būtų buvusi ne gatvės pradžia, o J. Zikaro ir S. Daukanto gatvių sankryža, kur yra tarsi nedidelis skverelis. Tokiu atveju nebūtų šalia sukišti du skirtingi paminklai ir informacinė lenta sulauktų vien tik jai skirto dėmesio.

„Įsivaizduokite: prie J. Miltinio dramos teatro stovi paminklas J. Miltiniui, o šalia pastatytume informacinę lentą J. Zikarui – ar bus gerai? Arba prie Aleksandro paminklo?“, – įsitikinęs, kad garsusis skulptorius, kurio kūriniai žinomi ne tik visoje šalyje, turėtų būti pagerbtas geriau, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas.

Tragiška istorija

Be to, du visiškai skirtingi, skirtingas istorijas turintys atminimo ženklai netoli vienas kito klaidina žmones. Neseniai nutiko istorija, kai svečiams iš Kanados ir Izraelio teko aiškinti, kuo J. Zikaras susijęs su tragiška žydų istorija.

„Pradėjo klausinėti, ar J. Zikaras buvo geto kalinys, ar jis buvo žydas“, – pasakoja G. Kofmanas.

Anksčiau – nuo 1923 iki 1953 metų, išskyrus Antrojo pasaulinio karo metus – ši gatvė vadinosi Džointo gatve. Pasak Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko, šios gatvės likimas labai permainingas. Džointo vardą ji gavo 1923 metais. Taip ji pavadinta JAV žydų labdaros organizacijos „Joint“ vardu. Ši organizacija veiklą Lietuvoje pradėjo 1914 metais, padėdama žydams, sugrįžusiems į Lietuvą, – visoje šalyje statė jiems namus. Iš viso į Lietuvą buvo investuojama apie 3 mln. dolerių – tais laikais milžiniška suma. Buvo statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir švietimo įstaigos, kiti pastatai.

1923 metais Panevėžyje, dabartinėje J. Zikaro gatvėje, buvo skirta žemė žydų namų statybai. Namai buvo tipiniai, iki šių dienų išlikę vos keli.

Pasak G. Kofmano, gatvėje veikė nedidelis bankas, o maždaug toje vietoje, kur dabar stovi stela, buvo bendrabutis. Antrojo pasaulinio karo metais Džointo gatvė pakliuvo į geto, kuris buvo atidarytas 1941 metų liepos 11 dieną, teritoriją. Per žydų kvartalą, taip jis tada buvo vadinamas, „praėjo“ apie 14 tūkst. žmonių, skaičiuojant vien sušaudytus. Šiam baisiam skaičiui pasiekti užteko 40 dienų.

Kiek tolėliau šioje gatvėje atidengta atminimo lenta ir vienuolei Marijai Rusteikaitei, gelbėjusiai žydus. Pasak G. Kofmano, įkurto geto teritorijoje veikė prieglauda senyvoms moterims lietuvėms. Kadangi jos beveik nevaikščiojo, negalėjo jų iškelti. Ten gyvenusios vienuolės gelbėjo žydus, maitino juos.

Mirus J. Stalinui, ši gatvė pervadinta revoliucionieriaus Kazio Giedrio vardu, o atgavus nepriklausomybę – J. Zikaro vardu. Pasak G. Kofmano, tai labai iškilus žmogus ir neprieštaraujama, kad neatkurtas istorinis gatvės pavadinimas, tačiau manoma, kad J. Zikarą pagerbti būtų galima dar labiau. Jo teigimu, apie tai, kad bus statoma tokia lenta, nežinojęs.

Mano parinkę geriausią

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas sako, kad žydų bendruomenė dėl J. Zikaro atminimo lentos į jį nėra kreipusis. Jo teigimu, Žymių žmonių, istorinių įvykių ir datų įamžinimo komisija balandžio pabaigoje vykusiame posėdyje nusprendė įprasminti žymių asmenybių atminimą informuojant miestelėnus ir ne tik juos apie tai, kas šie žmonės. Tokios lentos turėjo atsirasti jų garbei pavadintose gatvėse, parinkus joms tinkamą vietą. Apsispręsta dėl Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Kazimiero Paltaroko ir Juozo Zikaro. Lentelėse pateikiama trumpa šių asmenybių biografija. Pasak vicemero, Taryba gegužės pabaigoje tam pritarė, specialistams buvo pavesta parinkti vietas. P. Luomanas sako nesantis toks specialistas ir nežinantis, kodėl atminimo lentoms pasirinktos būtent tos vietos. Pasak jo, jas parinko architektai, dizaineriai, paveldo specialistai.

„Negaliu pasakyti, ar iš tikrųjų suteikiamas pakankamas dėmesys J. Zikarui, pažymint būtent toje vietoje ir savotiškai lyg sugretinant tuos ženklus, – sako, kad šį klausimą reikėtų adresuoti ne jam, o atitinkamų sričių profesionalams, P. Luomanas. – Mūsų tikslas buvo įamžinti ir mes tą padarėme“.

Kalbant apie didesnį paminklą J. Zikarui, pasak vicemero, jei tik būtų pasiūlymų, komisija juos svarstytų.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė sako nėra gavusi jokio dokumento, jokio nurodymo, kad minėtą lentą reikėtų perkelti į kitą vietą ir kodėl tai reikėtų daryti, tad paaiškinti negalinti. Jos teigimu, Taryba patvirtino, kad tam tikrose gatvėse atsiras informacinės lentos – tipiniai ženklai, kokių mieste jau stovi ne vienas, – taip pat pakabinta nauja atminimo lenta P. Puzino gatvėje, žyminti buvusią skulptoriaus namo vietą.

Minėti informaciniai ženklai paaiškina, kas buvo tie žmonės. L. Paškevičienė sako sulaukusi ne vieno tų gatvių gyventojo skambučio – dėkojama, kad tokie atsirado.

Vietą šiems ženklams parinko miesto dizaineris, architektai – žiūrėta, ieškota, kur būtų galima pastatyti. Pasak jos, J. Zikaro ir Krekenavos gatvių kampas yra šios gatvės pradžia ir mano, kad informacinė lenta niekam nekliudo.

„Kur mes tą ženklą turėjome dėti? Ten ištisai stovi namai. Ten pati pradžia, pirmas namas, prasideda gatvė. Ten ir yra lentelė, kas buvo J. Zikaras – geresnės vietos tam nematau. Nežinau, ką mato žydai, kurią vietą“, – svarsto L. Paškevičienė.

Kalbant apie normalų paminklą žymiam skulptoriui, vyriausiosios specialistės teigimu, tai kainuoja nemenkus pinigus. Be to, tą nuspręsti turi ne ji.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #paminklas
• #Panevėžys