-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Monika Lenčickaitė
Profitus marketingo vadovė
„Pavyzdžiui, pandemija daugelį pripratino prie nuotolinių susitikimų. Infliacija mus moko ne tik veržtis diržus, bet ir taupant galvoti apie galimybes nedeginti santaupų stalčiuje ar banko sąskaitoje. Mes matome, kad pastaraisiais mėnesiais investuojamos sumos dvigubėja, ir tai daro žmonės, investuojantys nuo 100 eurų“, – sako ji.
„Profitus“ turi beveik 24 tūkstančius registruotų klientų. Pasak M. Lenčickaitės, pastarųjų kelių mėnesių investuotojų elgsena rodo labai aiškų pinigų migravimą iš „kojinių“ ar banko sąskaitų į investicijas. Per SFP Lietuvoje šiuo metu investuojama tokiais tempais, kokio šis sektorius dar nėra matęs. Kiekvienas šių metų mėnuo atneša kone dvigubai daugiau investuotojų nei atitinkamas praėjusių metų mėnuo. Šio tempo nesumažino net karas, priešingai, jo įtaka infliacijai lietuvių norą apsaugoti santaupas pašokdino iki neregėtų aukštumų.
„Tai rodo ir investicijų statistika – pavyzdžiui, per SFP „Profitus“ gegužę sutelkti 5 milijonai eurų, o tai – per 70 proc. daugiau nei balandį ar kovą, kai investuotojai sutelkė 3–3,2 milijono eurų. Ir dvigubai daugiau nei sausį“, – statistiką nagrinėja pašnekovė.
Pastebimas ir kitas investuotojų elgsenos pokytis – nauji investuotojai greičiau apsisprendžia investuoti. Tai yra trumpėja laikas nuo pirminio domėjimosi galimybėmis, iki užsiregistravimo platformoje ir pinigų skyrimo konkrečiam projektui.
Metų pradžioje 4 iš dešimties užsiregistravusių „Profitus“ platformoje investuodavo, o dabar šis skaičius pakilo penkiasdešimčia procentu, dabar jau investuoja 6 iš 10 prisiregistravusių. Be abejo, tam įtakos turi ir kelerių metų įdirbis, skatinant pasitikėjimą sutelktiniu finansavimu.
„Su investuotojais palaikome nuolatinį ryšį, iš jų klausimų matome, kad abejonių ar nežinojimo, kaip investuoti, yra kuo mažiau, taip pat sulaukiame ir vis mažiau klausimų, rodančių informacijos stoką.
Tai rodo, kad, kaip ir norma tapusių nuotolinių susitikimų atveju, šiandien mes labai sparčiai mokomės investuoti. Taip, šiek tiek „per prievartą“, tai yra suprasdami, kad kito kelio nėra, jeigu norima pasirūpinti santaupomis. Be abejo, pabrėžiu – kitas kelias visada yra. Mes visada renkamės veikti, arba ne“, – pasakoja M. Lenčickaitė.
Tačiau akivaizdu, kad vis didesnį pagreitį įgaunantis investavimas siekiant apsaugoti savo santaupas turės ilgalaikį poveikį.
Retas investavimą išmėginęs žmogus grįžta prie santaupų laikymo stalčiuje. Priešingai – pirmosios investicijos skatina domėtis šia sritimi plačiau, aiškintis, kaip galima diversifikuoti investicijas, kokie trumpalaikiai ir ilgalaikiai infliacijų poveikiai ir kuo verta pasitikėti.
Beje, pokyčiai stebimi įvairiose amžiaus grupėse. Taip, aktyviausi investuotojai yra kiek vyresni žmonės, jau turintis šiokį tokį pagrindą po kojomis, tačiau nuolat auga ir jauniausių investuotojų skaičius. Kaip ir vyriausių. Pirmieji supranta, kad nors ir vienas kitas šimtas investuotų, o ne išleistų eurų kuria tam tikrą pagalvę ateičiai, antrieji atranda technologijų suteikiamas galimybes saugiai investuoti. Neretai vyresnius investuotojus paskatina jų jaunesni giminaičiai, o kartais – ir atvirkščiai.
Tačiau procesas aiškus – vis daugiau lietuvių supranta, kad tikrai „reikia kažką daryti“ ir atranda investicijų pasaulį.
