Imsis istorinės sodybos

Imsis istorinės sodybos

 

Vienai gražiausių, bet ir labiausiai apleistų Panevėžio vietų – poeto Juozo Čerkeso- Besparnio sodybai Skaistakalnio parke rekonstruoti rengiamasi ieškoti rangovų. Nors pagal planą ši istorinė vieta turėtų būti sutvarkyta iki 2021-ųjų, Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad vargu ar rangovai spėtų taip greitai susisukti. Panevėžys dėl termino pratęsimo rengiasi derėtis su europinę paramą administruojančia Centrine projektų valdymo agentūra.

Sodybos sutvarkymo projekto vadovės Loretos Paškevičienės teigimu, CPVA jau įvertinusi Savivaldybės parengtas rangos darbų pirkimo konkurso sąlygas ir šį planuojama paskelbti jau artimiausiu metu. Tarpukariu buvusiai miesto šviesuolių, menininkų traukos vietai atgaivinti – griuvėsiais virtusiam raudonų plytų vieno aukšto pastatui rekonstruoti bei moderniam stiklo priestatui įrengti Panevėžiui dar 2018-ųjų gruodį skirta 246 tūkst. Eur europinė parama. Šį projektą rengiant, prieš trejetą metų buvo numatyta, jog jam išpildyti užteks iš viso apie 550 tūkst. Eur.

Kiek išties Savivaldybei kainuos kultūros paveldo objekto sutvarkymas ir atgaivinimas, paaiškės nupirkus rangos darbus.

Išskirtinė vieta

Pasak L. Paškevičienės, pagal jau turimą techninį projektą planuojama rekonstruoti 137 kv. m pastatą įrengiant šildymo, vėdinimo, nuotekų, vandentiekio sistemas, atstatant ir kadaise jį puošusį bokštelį bei pristatant priestatą – cokolinį aukštą apželdintu stogu.

Investiciniame projekte buvo numatyta, jog sutvarkyta poeto sodyba turėtų tapti Stasio Eidrigevičiaus menų centro filialu. L. Paškevičienės teigimu, po rekonstrukcijos sodyba būtų tinkama įvairioms veikloms.

„Tai būtų gražiausia Panevėžio vieta“, – tvirtina projekto vadovė.

Prašys laiko

Jei rangos darbų viešųjų pirkimų konkursas praeis sklandžiai, sutartį su laimėtoju ketinama pasirašyti gegužę ir jau šią vasarą statybininkai imtųsi sodybos rekonstrukcijos.

J. Čerkeso-Besparnio sodybos rekonstrukcijos 1-ąjį etapą įgyvendinti buvo planuota iki 2021-ųjų. Pasak L. Paškevičienės, per tokį trumpą likusį laiką veikiausiai nebus spėta užbaigti rekonstrukcijos, todėl svarstoma kreiptis į CPVA dėl termino pratęsimo.

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, jog dėl užtrukusio projekto neteisinga kaltinti Savivaldybę neveiklumu.

Griuvėsiais virtusi istorinė sodyba ateityje turėtų atgimti ne tik tokia, kaip atrodo senuose Panevėžio atvirukuose, bet ir su šių dienų architektūriniu akcentu – moderniu stiklo priestatu.

„Niekada nieko nesame delsę. Kad užsitikrintume finansavimą, teko projektą išskirti į du etapus. Lėšų gavome tik pirmajam. Kitaip padaryti nebuvo galima“, – kalbėjo direktorius.

Antruoju etapu numatyta istorinę sodybą papildyti moderniu stikliniu priestatu. Visgi kol kas Savivaldybė susilaiko nuo šios vizijos išpildymo.

„Šiuo metu vizija dėl priestato nutolo negavus tam finansavimo. Tai nėra Savivaldybės prioritetinis projektas. Ieškosime galimybių jį įgyvendinti, kitų finansavimo šaltinių, bet kol kas prioritetai yra dėliojami kitur“, – teigė T. Jukna.

Anot jo, šiuo metu svarbiausia rekonstruoti J. Čerkeso-Besparnio sodybą, kad būtų sutvarkytas visas Skaistakalnio parkas. Mat šio atnaujinimas jau startavo. Dėl jo 29,7 ha teritorijos sutvarkymo rangos darbų sutartį Savivaldybė pasirašė gruodį. Pagal ją parkas turėtų būti baigtas tvarkyti iki šių metų lapkričio.

Panevėžio „pragiedruliai“

Skaistakalnio parke stūksančią J. Čerkeso-Besparnio sodybą 2017-aisiais Panevėžio savivaldybė paskelbė saugomu kultūros paveldo objektu.

J. Čerkesas – rašytojas, poetas, advokatas – buvo vienas aktyviausių spaudos propaguotojų Panevėžio krašte.

Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesų šeima pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1918 metais. J. Čerkesas aktyviai prisijungė prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo veiklų, buvo išrinktas į Panevėžio apskrities komitetą, jam patikėtos vicepirmininko pareigos, dirbo Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko raštvedžiu, apdovanotas kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis.

Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, J. Čerkesas čia pasistatė modernų raudonų plytų namą. „Pragiedruliais“ vadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, vykdavo poezijos, muzikos vakarai. Čia dažna viešnia buvo artistė Unė Babickaitė. O sodybos šeimininkas daug dėmesio skyrė ne tik literatūrai bei menui, bet ir sodininkystei, pardavinėdavo ūkyje užaugintų gėlių ir daržovių sodinukus. Namą supo poeto pasodintas sodas, gėlynai.

J. Čerkesas, dirbdamas advokatu, gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską, kai šiam teko bylinėtis su kitais vaistininkais.

Šviesų šios Panevėžio inteligentų šeimos gyvenimą sujaukė sovietų okupacija, jų namas nacionalizuotas 1949 metais. Netrukus iš sielvarto mirė J. Čerkesas, jo žmona Jadvyga Čerkesienė anapilin iškeliavo dar po maždaug dešimtmečio. Miesto šviesuolių pora palaidota senosiose Panevėžio kapinėse.

Kadaise gėlynų ir vaismedžių apsuptas raudonų plytų namas Skaistakalnio parke šiuo metu yra avarinės būklės ir užkonservuotas.

Komentarai

  • Dieve kaip laukiu ir gražaus Skaistakalnio, ir Laisvės aikštės. Kultūros ir poilsio parkas nuostabus. Myliu mūsų miestą!

    • Atsakyti
    • ateis ,,Panevėžio politikas Povilas Urbšys“, kaip kad mes laidoje jį pristatėme (nebepamenu, kodėl šį vyrą būtent taip pavadinome), ir bus tada ne dieve kaip gražšu, bet tiktais kartū

  • gal ir grazus norai bet tai bus nasta miesto biudzetui ,gyventojai pirmiasia noretu matyti sutvarkytus Ramigalos g.Ukmerges g. Staniunu g. ….saligatvius

    • Atsakyti
  • Tai kas tie prioritetai? Architektūra?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų