P. Židonio nuotr.

Improvizacijoms pasitelkė stiklą ir džiazą

Improvizacijoms pasitelkė stiklą ir džiazą

Panevėžį visą savaitę kaitinantis tarptautinis meninis simpoziumas „GlassJazz“ įgauna pagreitį.

Iš viso pasaulio į „stiklo pragarą“ suvažiavę menininkai pasinėrė į meninio stiklo studijos „Glasremis“ kūrybinę virtuvę, o joje išlietas skulptūras pristatys baigiamojoje simpoziumo parodoje.

Taip, kaip dar niekad nebuvo

Tarptautinis meninis stiklo simpoziumas „GlassJazz“ pradėtas organizuoti dar 2014-aisiais, kai Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine.

Šiemet panevėžiečiai ir atvykusieji į miestą pakviesti jau penktąjį kartą pajusti vadinamojo stiklo pragaro karštį.

„Surengėme pasirodymus, kurie trumpi, griebia už širdies ir stiklo, ir muzikos prasme.“
R. Kriukas

Kaip teigia simpoziumo idėjos autorius, meninio stiklo studijos „Glasremis“ įkūrėjas ir vadovas Remigijus Kriukas, nusprendus organizuoti tokį renginį norėta jį padaryti išskirtinį ir dar niekam nematytą.

„Tai turėjo būti toks simpoziumas, kokio pasaulyje dar nėra buvę. Tuomet gimė idėja „GlassJazz“, juk stiklas ir džiazas yra dvi medžiagos, su kuriomis gali be galo improvizuoti. Groja džiazo muzikantai, o čia pat dirba stiklo menininkai ir abiem jiems reikalingas spontaniškumas“, – pasakoja R. Kriukas.

Pirmasis toks meninio stiklo simpoziumas sulaukė didelio pasisekimo. Meniniame renginyje dalyvavo stiklo meistrai iš dvylikos įvairiausių Europos šalių bei geriausi Panevėžio bei Lietuvos džiazmenai.

„Išvažiuojant visi menininkai sakė, kad jie tokio nuostabaus simpoziumo nebuvo išgyvenę. Mūsų tikslas buvo, kad atsimintų Panevėžį, o stiklininkai paskui laukė, kada bus ir antras, ir trečias toks renginys. Supratome, kad ir žiūrovams labai patiko, nes jie nieko panašaus matę nebuvo“, – džiaugiasi R. Kriukas.

Pirmąkart „GlassJazz“ dalyvaujantis lenkų stiklo meistras Igoris Voičikas sako čia besigėrintis skirtinga kitų šalių stiklo liejimo technika ir visada randa ką aptarti su Remigijumi Kriuku.

Užsiaugino auditoriją

Dešimtus gyvavimo metus skaičiuojantis stiklo meno festivalis per tiek laiko išplėtė savo gerbėjų ratą.

Ir palaikančiųjų gretos kasmet auga – pažiūrėti džiazo ir stiklo virtuozų improvizacijų į „Glasremis“ studiją susirenka būriai smalsių žiūrovų.

„Nuo 2014-ųjų iki šios dienos išliko didelis susidomėjimas. Yra tokių, kurie gyvena įvairiuose Lietuvos kampeliuose, tačiau vis tiek atvažiuoja į simpoziumą Panevėžyje. Tikrai turime užsiauginę savo auditoriją, kuri mus vertina, remia ir vien savo atėjimu padeda ir palaiko“, – šypsosi R. Kriukas.

Į simpoziumą suvažiavę stiklo menininkai žiūrovus šįmet stengiasi pritraukti trumpos trukmės ir įtraukiančių vaizdinių visuma.

„Norėjome parodyti trumpų ir įdomių reginių. Dažnai skulptūrai gimti užtrunka kelias valandas, o tiek žiūrovui atsibostų. Todėl surengėme pasirodymus, kurie trumpi, griebia už širdies ir stiklo, ir muzikos prasme“, – teigia R. Kriukas.

Amerikiečio M. Rodžerio manymu, nežinomybė tik prideda noro improvizuoti – meniniame performanse pocesas net svarbiau nei rezultatas. P. Židonio nuotr.

Žavintis nenuspėjamumas

Stiklo meistrai atvykę į meninį simpoziumą visą savaitę ruošia autorinį stiklo kūrinį vienintelėje Baltijos šalyse meninio stiklo studijoje „Glasremis“.

Sukurtos perregimos skulptūros bus eksponuojamos finaliniame simpoziumo renginyje – parodoje, atidaromoje sekmadienį Panevėžio dailės galerijoje.

Šiųmečiame renginyje dalyvauja 15-iolika stiklo menininkų iš Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos bei Lietuvos.

Atrodo, kad nematyta stiklo virtuvė gali gąsdinti, tačiau meistrai teigia, kad būtent dėl to jie į šį simpoziumą ir važiuoja.

Pirmąkart „GlassJazz“ renginyje dalyvaujantis lenkų stiklo meistras Igoris Voičikas sako, kad skirtinga kitų šalių stiklo liejimo technika jis gali tik gėrėtis.

„Su stiklu labai sunku. Nežinai, kaip viskas susiklostys, viską reikia daryti akimirksniu. Man labai smagu, kad galiu dirbti su skirtingais stiklo meistrais, juk kiekviena šalis turi savo praktiką. Man čia labai įdomu“, – pasakoja I. Voičikas.

Trečią kartą simpoziume Panevėžyje kuriantis ukrainietis Michailas Bokotėjas teigia, jog stiklo meistrai tik puoselėdami tarpusavio bendravimą gali tobulėti. P. Židonio nuotr.

Procesas svarbiau už rezultatą

Simpoziumo naujokas amerikietis Maiklas Rodžeris kartu su kolege latve Inguna Audere simpoziumo atidarymo vakarą pristatė autorinį performansą.

M. Rodžerio manymu, nežinomybė tik prideda noro improvizuoti.

„Procesas yra net svarbiau nei rezultatas. Vykstant performansui nežinai, kaip kas pasisuks, galbūt nepavyks išpildyti idėjos, bet tai ir yra įdomiausia dalis, suteikianti gerojo adrenalino, kuris priverčia suktis iš situacijos“, – juokiasi M. Rodžeris.

Pasak R. Pelecko, toks tas gyvenimo paradoksas: kūrinys lieka vis toks pat, o kūrėjas keičiasi.

Gyvenimo paradoksas

Stiklo meistrus vienija nenuspėjamumo menas, o jų draugystės ryšiai sulydyti amžiams.

Trečią kartą simpoziume dalyvaujantis Ričardas Peleckas džiaugiasi, kad šiame renginyje gali sutikti seniai matytus bičiulius menininkus.

„Labai smagu susitikti, atvažiuoti, pamatyti, kaip žmonės keičiasi, o ką padarai stikle, viskas lieka taip pat. Toks tas gyvenimo paradoksas: kūrinys nesikeičia, o kūrėjas keičiasi“, – mąsto R. Peleckas.

Taip pat trečią kartą „GlassJazz“ dalyvaujantis ukrainietis Michailas Bokotėjas teigia, jog stiklo meistrai tik puoselėdami tarpusavio bendravimą gali tobulėti.

„Mūsų stiklo bendruomenė labai artima, o tokiuose simpoziumuose vieni kitus pažįstame, galime dalintis idėjomis ir taip išlaikyti stiklo meną gyvą“, – pasakoja M. Bokotėjas.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite