Mokslo metams einant į pabaigą, Panevėžys vėl renka geriausius mokytojus. (BNS nuotr.)

Ilgesnių mokslo metų grimasos

Ilgesnių mokslo metų grimasos

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo ilginti mokslo metus – esą tai padėtų gerinti moksleivių pasiekimų rezultatus. Tačiau ši idėja sulaukė ir pedagogų, ir tėvų kritikos.

Šiomis dienomis panevėžiečių moksleivių tėvai savo elektroninio pašto dėžutėse rado informacinius laiškus, kuriuose teigiama, kad nuo 2018-ųjų atžalų atostogos prasidės 10–15 dienų vėliau. Svarstoma, kad kiti mokslo metai 1–5 klasių mokiniams baigtųsi birželio 8 d., 6–11 – birželio 15 d.

Nors dėl mokslo metų trukmės galutinis sprendimas dar nėra priimtas, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorės Žydronės Žukauskaitės – Kasparienės teigimu, permainos būtinos.

„Lietuvoje mokslo metai trumpiausi, atostogos ilgiausios, mokytojų amžiaus vidurkis – vienas iš garbingiausių, o, pasak tarptautinių tyrimų, rezultatai tikrai ne patys geriausi. Tai žinodami, tarptautiniai ekspertai mums siūlo tris išeitis: ilginti mokslo metus dienų skaičiumi, didinti pamokų skaičių per dieną arba pridėti dar vienus mokslo metus. Įvertinę visus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendėme pasirinkti pirmąjį variantą“, – „Sekundei“ atskleidė Ž. Žukauskaitė- Kasparienė.

Ministerijos atstovės teigimu, net ir pailginus mokslo metus, Lietuvos vaikams teks mažesnis krūvis, nei kitose Europos šalyse. Nors, pavyzdžiui, Estijoje moksleivių atostogos prasideda panašiu laiku, kaip ir mūsų šalyje, per metus jie mokosi apie 1088 valandas, o lietuviai tik 737 valandas.

„Pažangiausios šalys, kurios gali didžiuotis geriausiais pasiekimais, mokosi gerokai ilgiau. |Iki 2008 metų tuo galėjome pasigirti ir mes, tačiau pradėjus mažėti mokslo metų trukmei, pablogėjo ir rezultatai“, – pažymėjo švietimo specialistė.

Bendri sprendimai

Pridėjus papildomų mokslo metų dienų, ugdymo programos nesikeistų, tiesiog jos būtų įgyvendinamos per ilgesnį laiką. Papildomos dienos taip pat nereiškia, kad mokiniai jas privalės praleisti klasėse, mokydamiesi teorinių dalykų. Tačiau, pasak Ž. Žukauskaitės-Kasparienės, ateityje laukia dar daug diskusijų, kurios padės apsispręsti, kuriuo keliu eiti.

„Mokslo metų ilginimas – tik vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jaunuolių pasiekimams. Svarbu nepamiršti kalbėti apie kokybę, praktinius užsiėmimus, pažintines ir kultūrines veiklas bei kaip apskritai keisis ugdymo procesą. Vien tik mechaninis dienų pridėjimas nesukurs norimos vertės“, – įsitikinusi direktorė.

Nors šiuo metu birželio pradžioje daugumą mokyklų užima egzaminus laikantys abiturientai, ministerijos atstovė įsitikinusi, kad tai nesutrukdys jaunuoliams siekti žinių. Pasak jos, šis ir panašūs nesklandumai yra tik geros vadybos klausimai.

„Norint galima rasti daugybę būdų, kaip išvengti negerovių. Pavyzdžiui, jeigu egzaminas vyksta ryte, pamokas organizuoti galima po pietų. Be to, apskritai turtėtume keisti požiūrį ir suprasti, kad žinių gauti galima ne tik mokykliniame suole ir ne tik iš vadovėlio. Lietuvoje yra ne vienas geras pavyzdys, kai tris pirmas pamokas moksleiviai renka teorines žinias, o tuomet rengia praktinius užsiėmimus, per kuriuos tarsi pailsi ir įsisąmonina gautą informaciją. Tam, kad situacija taptų geresnė, sprendimų turi ieškoti ne tik ministerija, bet ir pačios mokyklos“, – „Sekundei“ teigė Ž. Žukauskaitė- Kasparienė.

Ministerijos atstovė įsitikinusi, kad naujovė ne tik pagerintų rezultatus, bet ir padėtų mažinti socialinę atskirtį. Pasak jos, estų pavyzdys parodė, kad kuo daugiau laiko vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų praleisdavo mokykloje, tuo jų rezultatai buvo geresni. O tai suteikia vienodą atspirties tašką ir leidžia moksleiviams siekti geresnio gyvenimo.

Vertina kritiškai

Panevėžio švietimo įstaigų vadovai į mokslo metų ilginimą žvelgia skeptiškai. Pasak jų, neapgalvotas ir skubotas sprendimas ne tik neišspręs susikaupusių problemų, bet dar ir apsunkins situaciją. Todėl, prieš imantis veiksmų, būtina rasti atsakymus į daugybę klausimų. Tuo įsitikinęs Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys.

J. Miltinio gimnazijos direktoriaus V. Raišio teigimu, prieš priimant sprendimą, reikia žinoti, kaip ir ar apskritai keisis visa švietimo sistema bei tai, ar papildomos dienos tikrai sumažintų mokinių krūvį.T.Šiaudinio nuotr.

J. Miltinio gimnazijos direktoriaus V. Raišio teigimu, prieš priimant sprendimą, reikia žinoti, kaip ir ar apskritai keisis visa švietimo sistema bei tai, ar papildomos dienos tikrai sumažintų mokinių krūvį. T.Šiaudinio nuotr.

„Tikrai negaliu vienareikšmiškai atsakyti, ar siūlymas atneštų naudos. Faktas, kad kitose valstybėse mokslo metai ilgesni, tačiau tai dar nereiškia, kad turime neapgalvotai perimti šią praktiką. Birželio pradžioje mokyklose vyksta egzaminų sesija, klasėse būna karšta ir sunku susikaupti, todėl mokymasis gali neduoti norimos naudos. Prieš priimant sprendimą, reikia žinoti, kaip ir ar apskritai keisis visa švietimo sistema bei tai, ar papildomos dienos tikrai sumažintų mokinių krūvį. Svarbiausia – neskubėti“, – „Sekundei“ teigė direktorius.

Siūlymui nedaryti skubotų sprendimų pritaria ir „Saulėtekio“ progimnazijos vadovas Algirdas Gedeikis. Direktorius prisiminė, kad prieš dešimtmetį mokslo metai jau buvo ilgesni, tačiau tai norimos naudos neatnešė.

„Kiekvienų metų vasaros pradžioje vyksta egzaminai, tad dėl mokyklos užimtumo papildomos mokslų dienos buvo skiriamos netradiciniam ugdymui ir nepamokinei veikai. Tačiau net ir tuomet tekdavo susidurti su klausimu, kas mokys vaikus, nes pedagogai prižiūrėdavo egzaminus arba taisydavo atsakymų lapus. Kad ir kaip būtume norėję, rimto mokslo vasaros pradžioje tikrai nebebūdavo“, – prisiminė A. Gedeikis.

Nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tvirtina, kad pailginus mokslo metus sumažėtų kasdienis krūvis, direktorius tuo abejoja. Pasak jo, stropūs ir geriausių rezultatų siekiantys vaikai grįžę namo skirs daug dėmesio pasiruošti pamokoms, nepriklausomai nuo to, kiek savaičių truks mokslo metai.

Abejonių dėl naujojo siūlymo neslėpė ir „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vilija Dziuričienė.

„Tai viena iš paprasčiausių, tačiau tikrai ne geriausia galima priemonė švietimo problemoms spręsti. Jeigu ši priemonė bus vienintelė ir netaps gilesnio sumanymo dalimi, norimų rezultatų tikrai nebus pasiekta“, – įsitikinusi V. Dziuričienė.

Tėvai abejoja

Moksleivių tėvai valdžios siūlymą taip pat vertina skeptiškai. Pasak jų, vaikams reikia leisti būti vaikais, o ne varginti dideliais krūviais.

Pradinuką sūnų ir dešimtokę dukrą auginanti panevėžietė Daiva įsitikinusi, kad mokyklos suole vaikai praleidžia ganėtinai daug laiko, o papildomos dienos naudos duotų mažai.

„Vyresniems mokiniams jau dabar tenka mokytis pusę birželio, tačiau negaliu pasakyti, kad tas laikas naudingas jų ugdymui. Tuomet vykdomos įvairios neaiškios veiklos klasėse bei gamtoje, tačiau tingesni mokiniai šių užsiėmimų net nelanko. Juk visi galutiniai pažymiai išvedami dar iki birželio mėnesio. Be to, tuo metu moksleiviai jau gyvena atostogų nuotaikomis, tad vis tiek nieko naujo neišmoks“, – „Sekundei“ tvirtino Daiva.

Panevėžietė pažymėjo, kad net nepailginus mokslo metų vaikai kenčia nuo per didelio krūvio. Visą dieną praleidę mokykloje, grįžę į namus moksleiviai puola rengti namų darbus, tad kokybiškam poilsiui laiko nelieka.

Išsakytoms mintims pritarė ir Laurynas. Į antrą klasę einančio vaiko tėvas įsitikinęs, kad vasaros pradžioje moksleiviai jau nebegalvoja apie pamokas, tad priverstinis mokyklos lankymas jokios naudos neduotų.

„Tikrai nepritariu šiai idėjai ir nematau jos prasmės. Juk tinkamai pailsėti svarbiau. Be to, ką tai duotų? Pradinukų krūvis šiuo metu tikrai nėra per didelis, o vyresniems moksleiviams siūloma naujovė tikrai nepadėtų geriau išlaikyti egzaminų“, – mintimis dalijosi vyras.

Ketvirtoką sūnų auginanti Jurgita taip pat neliko sužavėta naujuoju vyriausybės siūlymu. Pasak jos, net ir patiems mažiausiems tenka itin didelis krūvis, todėl bent vasarą derėtų leisti vaikams pailsėti.

„Pradinių klasių mokiniai turi daug atostogų mokslo metų viduryje, jeigu Vyriausybė labai nori didinti mokymosi dienų skaičių, tegul atima savaitę iš žiemos ar pavasario atostogų. Tačiau tokiu atveju turėtų sumažėti ir namų darbų“, – svarstė ketvirtoko mama.

Komentarai

  • Aš tik už tai, kad mokslo metai būtų ilgesni. Pradinukai atostogauja tris mėnesius, per tiek laiko viskas pasimiršta, jeigu su vaiku nedirbi papildomai. Be to, ne visi tėvai turi galimybę visą vasarą vaikus užimti stovyklose, o močiučių kaime irgi nebėra, o laikas, leidžiamas prie kompiuterio ar šlaistantis gatvėmis vargu ar gali būti vadinamas kokybiškomis atostogomis. Jau geriau mokytis ilgiau, bet mažesniu krūviu. Nes vaikams išties krūviai milžiniški.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų