Artėjant ypatingai sukakčiai senolė gali džiaugtis dviem proanūkiais, o ją prižiūrinčiai dukrai Janinai Grybienei kitąmet sukaks aštuoniasdešimt. P. ŽIDONIO nuotr.

Ilgaamžė naujamiestietė – mįslė net gydytojams

Ilgaamžė naujamiestietė – mįslė net gydytojams

Panevėžio rajono Naujamiesčio gyventojai Onai Krivickienei šios Kalėdos ypatingos.

Tokios šventės daugiau nebus nė vienuose Panevėžio rajono ar miesto namuose – moteris gruodžio 25 dieną švęs jau 106-ąjį gimtadienį.

Dar ir dainas traukia

Seniausias Lietuvoje vyras, Registrų centro duomenimis, šiuo metu gyvena Alytuje ir jam 111 metų. Metais vyresnę seniausią šalies moterį glaudžia Kaunas. Dar prieš porą mėnesių Lietuvoje iš viso suskaičiuoti 249 žmonės, vyresni nei šimto metų: 205 moterys, 44 vyrai.

Panevėžio mieste šių metų pradžioje gyveno 177 žmonės, sulaukę 95-erių ir daugiau metų, rajone tokių buvo 32.

Pati vyriausia šiame būryje spalio 20 dieną 106-erių sulaukusi Sofija Repečkienė, kuri gyvena Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Gustonių socialinės globos namuose. Tačiau jau už mėnesio jos bendraamžė taps ir naujamiestietė O. Krivickienė.

Artėjant ypatingai sukakčiai ši senolė gali džiaugtis dviem proanūkiais, o jos pačios dukrai Janinai Grybienei kitąmet sukaks aštuoniasdešimt.

„Babytė užaugino du savo vaikus, mano brolis žuvo nesulaukęs pensijos ir likau jai tik aš. Man gimė dukrytė ir sūnus, kuris taip pat mirė labai tragiškomis aplinkybėmis. Jau užaugo ir du mano anūkai“, – mamos palikuonis vardija dukra Janina.

Šios moterys dabar gyvena dviese mažytėje trobelėje pačiame Naujamiesčio centre. Užėjus į svečius, pasitinka jauki šiluma, būrelis keturkojų augintinių ir netikėta lovoje sėdinčios O. Krivickienės užtraukta liaudiška daina apie graudžiai kukuojančią gegutėlę.

Per Kalėdas 106-ąjį gimtadienį švęsiančiai Naujamiesčio gyventojai Onai Krivickienei patinka atsisėdus lovoje užtraukti jaunystėje mėgtą dainą. P. ŽIDONIO nuotr.

Per Kalėdas 106-ąjį gimtadienį švęsiančiai Naujamiesčio gyventojai Onai Krivickienei patinka atsisėdus lovoje užtraukti jaunystėje mėgtą dainą. P. ŽIDONIO nuotr.

Medicinos kortelė tuščia

„Aš vis dar koncertuoju su savo miestelio moterų ansambliu ir mes ten dainuojame mamos jaunystėje mėgtas dainas. Ji iki šiol prisimena žodžius ir kartais vieną kitą posmą pati pabando užtraukti“, – ant mamos lovos prisėdusi apie įspūdingo amžiaus senolę pasakoja J. Grybienė.

Ji pati jau ketveri metai – senolės rankos ir kojos. Kartais, pasak dukros, ateina toks nuovargis, kad susimąstanti, ar jos amžiuje tokios pareigos, bet atsisukusi į pagal amžių neįtikėtinai stiprios sveikatos mamą. J. Grybienė nusiramina ir stengiasi išlikti kantri.

„Nepatikėsite, kokio plonumo jos medicinos kortelė. Babytė per visą savo amžių nėra sirgusi, nesilankė pas gydytojus, niekada nevartojo cheminių vaistų, net nežino, kas yra injekcijos, švirkštai“, – sako Janina.

Prie lovos senolę dabar laiko tik senatvė – šios dar niekam nepavyko įveikti. Jei ir suskausta dėl amžiaus O. Krivickienei galvą ar suspaudžia širdį, dukra jai tuoj pat pakiša kokio vasarą rinktų žolelių antpilo ar vitaminų dozę.

Vokietijoje gyvenanti Janinos anūkė parekomendavo močiutei vieną užsienietišką sirupą, turintį sveikatai itin naudingų medžiagų. Juo J. Grybienė mamą lepina jau kelintus metus. Šiuo gėrimu susidomėjo ir ilgaamžę stebintys vietos medikai.

„Kas tris mėnesius einu į ambulatoriją recepto mamai reikalingiems higienos reikmenims. Vienu metu pas mus čia, Naujamiestyje, pasikeitė šeimos gydytoja. Naujoji pasiūlė atlikti mamai kraujo tyrimus. Aš ir pati norėčiau pamatyti, kaip tas kraujas atrodo esant tokio amžiaus, bet įspėjau daktarę, kad babytei per gyvenimą niekas nėra atlikęs jokių medicininių tyrimų, tai ji gali labai išsigąsti. Taip ir atsisakėme tokio sumanymo“, – pasakojo J. Grybienė.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Vietoj vaistų – švęstas vanduo

Medikai, pasak J. Grybienės, iki šiol neturi ką veikti su jos motina. 105-erių senolės burnoje dar beveik visi jos pačios dantys, moters kraujo spaudimas normalus, nėra jokių ligų, tik senatvė.

„Jei kas kartą sunegalavus ir paguldyčiau į ligoninę, tai babytės rekordai, manau, tuo ir pasibaigtų. Savaitė kita, vaistai, adatos, valstybinė slauga – nereiktų mėnesio. O kol pati slaugau, tol ji gyva ir gana stipri“, – mano dukra.

Paklausta, kur gi slypi O. Krivickienės amžiaus paslaptis, Janina tik spėja, kad vis dėlto tai negalėtų būti paveldėta iš giminės. Tarp šimtametės artimųjų tokių ilgaamžių niekada nebuvo.

„Kiekvieną dieną babytė prašo burokėlių sriubos su džiovintais grybais, visiškai nemėgsta saldumynų, šviežių daržovių ir niekada negėrė alkoholinių gėrimų. Iš mėsos valgo tik riebią kiaulieną: pažandę, karką. Kartais nori žuvies, bet tik su juoda duona. Niekada jai nepaduosi antrą kartą pašildyto maisto – mamai patinka pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti senoviškai, kai viskas gaminta šviežiai“, – pasakoja Janina.

„Aš ir pati norėčiau pamatyti, kaip tas kraujas atrodo esant tokio amžiaus, bet įspėjau daktarę, kad babytei per gyvenimą niekas nėra atlikęs jokių medicininių tyrimų, tai ji gali labai išsigąsti. Taip ir atsisakėme šio sumanymo.“

J. Grybienė

Darbo prižiūrint mamą tikrai netrūksta. O labiausiai tenka pasistengti, kai mėnulis persiverčia į pilnatį. J. Grybienė juokiasi, kad tada jos globotinė atgauna visas jėgas. Kad pilnaties poveikis ligoniams ir seniems žmonėms – ne mitas, jai esą patvirtino ir medikai.

„Kai stoja pilnatis, mūsų babytė tris paras nemiega, daug šneka, dainuoja, visa atkunta ir veržiasi iš lovos. Paskui krenta ir miega visą savaitę. Gydytojai aiškino, kad taip ligoniai išsikrauna“, – pasakoja Janina, kuriai tenka atlaikyti itin smarkią mamos draugiją.

Kartą stojus pilnačiai dukra pabandė senolę nuraminti vaistais, tačiau chemijos neragavęs organizmas sureagavo priešingai, nei buvo tikėtasi. Todėl dabar Janina vietoj tokių raminamųjų preparatų naudoja tik švęstą vandenį.

„Sunku mano amžiuje prižiūrėti kitą seną žmogų. Pasibėdojau kartą apie tai klebonui ir man jis pasiūlė duoti mamai šventinto vandens po šaukštą kas rytą. Stebuklas ar sutapimas, bet ji po to miegojo visą parą. Kai turiu, tai ir tebenaudoju tokius bažnyčios vaistus“, – nusišypso globėja.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Gyveno bažnyčioje

106-osios sukakties laukianti O. Krivickienė visą gyvenimą buvo pamaldi, giedojo bažnyčioje. Tačiau dabar, pasak dukros, vis rečiau meldžiasi, dažniau kalba apie „ėjimą namo“.

„Visi jos kartos giminaičiai, artimieji jau išmirę. Babytė dažnai padejuoja, kad nusibodo gyventi ir norėtų į Naujamiesčio kapines. Bet ten gyvų nepriima“, – sako J. Grybienė.

Netoli namų esančiose kapinėse jau prieš dvidešimt metų atgulė O. Krivickienės vyras. Buvusio samdinio ir tuomet jaunos mergaitės iš paprastos kaimiečių šeimos gyvenimo keliai susikirto Pasvalio rajone, Pušalote, kur abu tarnavo ponams.

„Po vedybų mano tėveliai abu dirbo miškuose, pjovė medžius. Mama visada mėgo vyriškus darbus, o šeimininkauti namuose, virtuvėje vengdavo. Tėtis virdavo valgyti šeimai, ji tuo metu imdavo kibirus ir eidavo pas gyvulius. Gal todėl tokia stipri ir išliko?“ – svarsto senolės dukra.

Kuriantis kolūkiams, O. Krivickienė su vyru į juos jungtis nepanoro, išpardavė turėtą ūkį ir persikėlė į Nevėžninkų kaimą Panevėžio rajone. Čia žmona liko prie namų, o sutuoktinis užsiėmė kalvyste.

„Mamos būdas visą gyvenimą buvo labai kietas, griežtas. Dar tėtis įspėdavo, kad senatvėje turėsiu darbo su ja“, – sako Janina.

1977 m. visa Krivickų šeima persikėlė į Naujamiestį. Tačiau gyvenimą Nevėžninkuose J. Grybienė iki šiol prisimena su nostalgija. Čia jai aštuonerius metus teko gyventi bažnyčioje.

„Erdvės plačios, langai dideli, akmeninės storos sienos – mums, vaikams, buvo labai smagu gyventi Dievo namuose. Vėliau girdėjau kalbas, kad ten pradėjo vaidentis, bent aš tai nieko panašaus nemačiau“, – pasakoja naujamiestietė.

Galerija

Mamos amžiaus nelaukia

Pasak J. Grybienės, jos senolė mama retai mintimis grįžta į praeitį. Kartais tik prisimena pokarį, kai visus kamavo skurdas, badas, baimė.

„Tremtis mūsų šeimos nepalietė, bet mama, aišku, matė kitus vežant į Sibirą. Iki šiol dėl tų žmonių likimo padejuoja. Bet šiaip nemėgsta kalbėti apie savo gyvenimą, ankstesnius metus“, – pasakojo dukra.

Tačiau tai, anot jos, nereiškia, jog senolė turi atminties bėdų. Ji puikiai pažįsta ne tik šeimos narius, bet ir tolimesnius giminaičius, tik apie juos jau retai besiteirauja.

Nebežiūri šimtametė televizoriaus, nebeskaito, tik dar labai dažnai 80-metės dukros prašo paskaityti pasakų. Jos žmogų nukelia į vaikystę.

„Aš pati šitiek metų sulaukti nenorėčiau – niekam toks žmogus nebereikalingas. Savo vaikus įspėjau, kad manęs tiek ilgai nelaikytų ir nežiūrėtų, geriau vežtų į senelių namus, ten ir draugų bus, ir prižiūrės“, – pokalbį baigė mamos ramsčiu senatvėje esanti J. Grybienė.

Komentarai

  • Sveikinimai

    • Atsakyti
  • Sveikatos Janinai. Ramaus buvimo kartu.

  • Didžiuojamės!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų