-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kylanti aktorė Justina Žiogaitė-Butkienė jau kurį laiką intensyvius filmavimus televizijos serialuose ir vaidmenis teatre palikusi praeity. Dabar visas jos gyvenimas sukasi apie dviejų mėnesių dukrytę Ulą.
Jauna moteris atvira: nors motinystė nelengva, džiaugsmas būti mama – neišmatuojamas.
Apie šeimos pagausėjimą su vyru, taip pat aktoriumi Arnu Butkumi, jiedu svajojo jau seniai. Tačiau įsisukusi į darbų maratoną vis atidėliodavo. Po paskutinio projekto abu sutarė, kad dabar – geriausias laikas tapti tėvais.
„Tik nesitikėjome, kad viskas taip sklandžiai ir greitai pavyks. Kaip toje dainoje, mūsų dukrytė gimė nei per anksti, nei per vėlai, pačiu laiku. Be abejo, šiek tiek nerimo buvo, kad padarius pertrauką bus sunku grįžti prie darbų. Savotiškai gaila buvo atsisakyti aktorės karjeros, įvairių darbo pasiūlymų, kurie, kaip tyčia, pasipylė kaip iš gausybės rago. Dėl kokio svarbaus dalyko visko atsisakiau. Dabar, žvelgdama į savo dukrytę, suvokiu, kad didesnio stebuklo žemėje negali būti“, – atviravo J. Žiogaitė-Butkienė.
Nėštumas ėjo sklandžiai, tad jauna moteris galėjo mėgautis tuo nuostabiu laukimo džiaugsmu. Nors tempą teko šiek tiek sulėtinti, teatre ji vaidino iki pat tos dienos, kol išėjo motinystės atostogų. Kaip pasakojo jaunoji aktorė, buvo toks metas, kai keldavosi penktą ryto ir į namus grįždavo jau sutemus. Ką veiks, planuodavo jau kelis mėnesius į priekį. Draugai žinojo, kad susitikimo laiką turi derinti iš anksto. Tačiau to laisvo laiko draugams ir bičiuliams beveik nelikdavo.
Aktorė dabar nori atsiduoti tik motinystei, dukrytei Ulai, jos su vyru gyvenimus nudažiusiai šviesiomis spalvomis.
„Darbo tempas buvo milžiniškas, jeigu ne teatre, tai filmuodavausi serialuose. Bet kai susiplanuoji, suspėji visur. Ir sužinojusi, kad po širdimi nešioju naują gyvybę, dirbau intensyviai, net premjeroje suvaidinau. Kaip tik tuo metu į teatrą atvažiavo naujas režisierius ir mane bei mano vyrą pasirinko vaidinti vienus iš pagrindinių vaidmenų. Kai pasakiau, jog laukiuosi, režisierius labai teigiamai sureagavo. Ir tik suvaidinusi premjeroje išėjau užtarnautų atostogų“, – „Sekundei“ pasakojo aktorė.
Bent jau pirmuosius metus ji nusprendė atsidėti tik dukrytei auginti, nors neatmeta ir galimybės, jeigu pasitaikytų įdomus projektas, bent trumpam grįžti prie aktorystės. Moteris džiaugiasi, kad jai itin padeda vyras ir dukrytės tėtis A. Butkus.
Jaunasis tėtis iki tol nebuvo ant rankų laikęs tokio mažo kūdikėlio, tačiau nuo pat pirmos dienos puikiai atlieka savo tėčio pareigas. Net ir ilgesniam laikui abu palikusi namuose moteris žino, kad jiems puikiai seksis.
„Arnas yra puikus vyras ir tėtis. Nuo pat pirmosios akimirkos jis tėčio pareigas atlieka šimtu procentų. Abu dar prieš dukrytės gimimą daug skaitėme įvairios literatūros apie vaikų auginimą, bet teorija nuo praktikos labai skiriasi. Kiekvienas vaikas kitoks, mūsų dukrytė pati mums padiktuoja, ką turime daryti. Ji moka išsireikalauti“, – šypsosi jaunoji mamytė.
Vaikelio gimimas jų abiejų su vyru gyvenimą kardinaliai pakeitė. Pasak Justinos, kai savo vyrui prieš keletą metų ji ištarė lemtingąjį „taip“, pajuto pilnatvės jausmą, o gimus dukrytei šis jausmas tapo dar kitoks.
„Kai atsirado vaikas, stojo ta tikroji pilnatvė. Namai tarsi tapo pilni. Nors vaikelio gimimas poros santykiuose būna ir savotiškas išbandymas, tačiau dėmesio užtenka ir vyrui. Esu toks žmogus, kuris mėgsta apsikabinti, pabučiuoti, pasakyti gerą žodį. Ir dabar to nestokoju, nes tikrai turiu už ką padėkoti“, – šypsosi J. Žiogaitė-Butkienė.
Moteris viliasi, kad kai reikės grįžti į darbą, jai pavyks suderinti ir karjerą, ir motinystę. Antraip tektų keisti darbą. Savęs ji net negali įsivaizduoti niekur kitur. Visa diena prie kompiuterio ar monotoniškas darbas jai būtų tikra kančia. Moteris atskleidė, jog nuo mažumės troško būti dėmesio centre. Buvo tas vaikas, kuris šoko, dainavo, piešė.
„Jeigu kas nors pas mus užsukdavo į svečius, lipdavau ant kėdės ir dainuodavau „Labanakt vaikučiams“ dainelę. Mėgau dėmesį, buvau iš tų vaikų, kuriam reikia, kad kas matytų, pagirtų, paplotų, palaikytų. Todėl ir patraukiau į aktorinį. Dabar tas noras būti dėmesio centre kvailai atrodo, su metais atsiranda kitos vertybės, bet pradžia buvo tokia“, – šypsosi jaunoji aktorė.
Baigę studijas Šiaulių universitete, Justina su vyru Arnu gavo pasiūlymą tapti Panevėžio teatro „Menas“ aktoriais. Per gana trumpą laiką Justina išgarsėjo ne tik kaip teatro, bet ir televizijos veidas. Suvaidinusi kiek išsiblaškiusios Birutės personažą televizijos seriale „Rezidentai“, vėliau gavo vaidmenį seriale „Moterys meluoja geriau“ – vaidino provincijos mergaičiukę Virgą. Ir dabar į ją praeiviai dažnai kreipiasi kaip į personažą – vadina Virga ar Birute.
„Pradėjus vaidinti serialuose, mane atpažįsta ir gatvėje. Ir po šiai dienai vaikai šaukia Birute. Bet tai natūralu – dažnai žiūrovai aktorius tapatina su jų personažu. Iš pradžių toks dėmesys buvo įdomus, tačiau kai laukiausi, nuo jo norėjosi bėgti. Dabar vėl reaguoju kitaip, juk dėl žiūrovų mes ir dirbame“, – pasakojo J. Žiogaitė-Butkienė.
Konkurencija tarp aktorių didžiulė, tačiau Justinai pavyko per gana trumpą laiką sužibėti. Atsitiktinai nuvykusi į aktorių atranką Vilniuje, jau po kelių dienų sulaukė režisierių skambučio, nors vos išėjusi iš atrankos jauna moteris sau pasakė, kad daugiau net nebandys. Pasak J. Žiogaitės-Butkienės, kai esi niekam nežinoma aktorė ir tenka atrankose dalyvauti su jau garsiais menininkais, jautiesi pernelyg maža, kad būtum kam nors įdomi.
„Kai esi iš mažo miestelio niekam nežinoma aktorė ir tenka konkuruoti su žinomais veidais, jautiesi pernelyg maža. Net nesitikėjau, kad mane pakvies, juk Vilniuje ir taip daug puikių aktorių. Bet man pasisekė, todėl patarčiau visiems jauniems žmonėms nebijoti drąsiai siekti savo svajonių. Reikia nebijoti būti savimi“, – ir kitus drąsino aktorė.
Nors darbas teatre ir televizijoje skiriasi, jai patinka vaidinti tiek scenoje, tiek sukiotis tarp kamerų ir šviesų. Teatre premjerai ruošiamasi net kelis mėnesius, kad būtų galima įsijausti ir išgyventi savo personažą. O televizijoje veiksmas greitas, čia nėra laiko, todėl režisieriai paprastai ima tuos aktorius, kurie turi panašumo į savo personažą.
„Tiek teatre, tiek televizijos serialuose esu tik pradedančioji aktorė, todėl man labai patinka stebėti ir mokytis iš daugiau patirties turinčių kolegų. Kiekviena patirtis be galo įdomi“, – sakė aktorė.
Tai, kad jos vyras taip pat aktorius, anot Justinos, tik privalumas, nors dažnai tenka išgirsti, kad po vienu stogu gyventi dviem meniškoms asmenybėms – ganėtinai sudėtinga.
J. Žiogaitė-Butkienė džiaugėsi, kad abu su vyru Arnu yra aktoriai, tad puikiai vienas kitą suprantantys.
Kita vertus, abu su vyru yra skirtingi: ji – emocinga, vyras – labiau racionalus, tad vienas kitą tik papildo. Jai labai svarbi sutuoktinio nuomonė, todėl prašo stebėti jos pasirodymus ir duoti patarimų. Pasak aktorės, vyras geba vertinti kaip režisierius, tad jo žvilgsnis itin svarbus. Šiuo metu jos išrinktasis filmuojasi televizijos seriale „Pasmerkti“, tad, kaip juokauja Justina, dabar kritikuoti galės ir pati.
„Abu esame tos pačios profesijos atstovai, abu žinome, iš ko duoną valgome, kad mūsų darbo valandos ilgos ir dažnai neapibrėžtos. Pykčių dėl to tikrai nekyla. Bet kaip reikės paaiškinti tam mažam vabaliukui, mūsų dukrytei, kada iš darbo grįš mama, nežinau. Vadovaujuosi taisykle, kad kai reikės, viskas išsispręs“, – samprotavo moteris.
Nors Justina gimė ir augo Šiauliuose, o jos vyras Arnas – Joniškyje, abu savo lizdą bando sukti Panevėžyje. Tiesa, pati pradžia nebuvo lengva. Tik atvykę dirbti į Panevėžio teatrą „Menas“, abu sutarė, kad padirbės metus ir kels sparnus, o dabar Panevėžį laiko savo miestu.
„Prisipažinsiu, Panevėžys iš pradžių mums nepatiko. Svajojome persikelti gyventi į Vilnių, bet dabar šį miestą baigiame prisijaukinti ir gyvenimą kurti čia. Vilnius per daug didelis, supranti, kad tą laiką, kurį teks praleisti spūstyse, važiuojant iš darbo į namus, galime skirti sau ir savo šeimai. Panevėžys gražus miestas, svarbiausia, čia jaučiamės gerai“, – tvirtino J. Žiogaitė-Butkienė.
Moteris džiaugiasi, kad turinti angelą sargą, nes kad ir kokių darbų imtųsi, ją lydi sėkmė. Bet gal sėkmės paslaptis, kad į viską stengiasi žiūrėti pozityviai ir bet kokiai veiklai atiduoda visą save.
„Nežinau, kodėl ta sėkmė mane taip lydi, bet esu už tai labai dėkinga. Gal todėl, kad labai myliu savo darbą ir neriu į jį visa galva. O mano gyvenimo ramstis – mylimi žmonės“, – svarstė aktorė.
