Į vaistines grįžta deficito laikai

Į vaistines grįžta deficito laikai

Grėsmingai augant sergamumui peršalimo ligomis, vaistinėse ima trūkti antibakterinių vaistų.

O šiuo metu masiškai į patalą guldančiai atipinei pneumonijai – plaučių uždegimui – gydyti reikalingų antibiotikų, kurių veiklioji medžiaga klaritromicinas, tenka ieškoti su žiburiu.

Medikai ir vaistininkai tvirtina, kad jau ne pirmi metai net tiekėjų sandėliuose nelieka tam tikrų vaistų, tačiau išeities iš tokios situacijos nemato.

Panevėžiečio Tado šeima iš karto po Naujųjų susirgo.

Iš pradžių sukarščiavo sūnus, kitą dieną blogai pasijuto ir žmona. Abu kankino aukšta, virš 39 laipsnių, temperatūra, sausas kosulys ir silpnumas.

Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad šeimą užpuolė infekcija, kurią sukelia mikoplazmos bakterijos.

Uždelsus gydymą, didelė tikimybė, kad mikoplazma sukels atipinę pneumoniją. Tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, rasti gydytojos išrašytų antibiotikų, kurie padėtų kovoti su plaučių uždegimą sukeliančiomis bakterijomis, buvo tikras iššūkis.

Į kainą nebežiūrėjo

Tadui tik ketvirtoje vaistinėje pavyko rasti reikalingų antibiotikų, tiesa, nekompensuojamųjų.

„Per kiek vaistinių Panevėžyje ėjau, visose išgirsdavau, kad šio vaisto nėra, pasiūlydavo ieškoti kito tinklo vaistinėse. Tik ketvirtoje pavyko rasti. Už vaistus teko mokėti visą kainą, nes kompensuojamųjų jau nebuvo likę. Jei tau pasako, kad šią bakteriją galima įveikti tik tam tikros rūšies antibiotikais, jau nebesvarbu, kiek jie kainuos. Kai visame Panevėžyje nėra tokių vaistų, džiaugiesi, kad pavyko jų gauti, į kainą nebekreipi dėmesio“, – teigė panevėžietis.

Jis džiaugiasi, kad deficitinių antibiotikų gavusiems žmonai ir sūnui sveikata sparčiai taisosi.

„Net baisu pagalvoti, ką būtų reikėję daryti, jeigu nebūčiau gavęs tų antibiotikų. Mūsų sveikatos sistemoje vis dar žaidžiama ši rusiška ruletė“, – piktinasi vyras.

Panevėžiečius masiškai į ligos patalą guldant atipiniams plaučių uždegimams, miesto vaistinėse nebeliko šiai ligai įveikti reikalingų antibiotikų.

Nebėra vaistų

Panevėžio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Nijolė Marčiulionienė teigė, kad dabar pacientus masiškai į lovą guldo ne gripas ar koronovirusas, nors ir šių ligų atvejų fiksuojama gana dažnai, bet atipinė pneumonija.

Šio tipo plaučių uždegimas pavojingas tuo, kad galima sumaišyti su paprastu peršalimu: dažnai net nekyla temperatūra, bet kamuoja labai įkyrus kosulys, ligonis jaučiasi silpnas, klausantis plaučius, girdėti karkalų.

Diagnozę padeda nustatyti kraujo ir pasėlių tyrimai, bronchoskopija, bet dažnai žmogus jaučiasi taip blogai, tad nebelaukiama tyrimų atsakymų ir gydymas paskiriamas remiantis klinikine praktika. Tik bėda, kad vaistinėse reikalingų vaistų.

„Atipinėms pneumonijoms gydyti klaritromicino jau seniai nebėra vaistinėse. Todėl tenka skirti jau ne pirmo, o antro pasirinkimo vaistus, nes kito varianto nebūna. Ir gydytojai žino, kurių medikamentų nėra, todėl stengiasi parinkti tą vaistą, kurio dar galima gauti“, – teigė N. Marčiulionienė.

Pasak J. Kirkaus, vaistininkai jaučiasi grįžtantys į deficito laikus: trūksta kokių dešimties rūšių vaistų, jų neturi net tiekėjai.

Konsultuojasi su vaistininkais

Pasak medikės, be antibiotikų gydymo procesas būna gerokai ilgesnis, o vyresniame amžiuje, ypač jeigu yra lėtinių ligų, komplikacijų rizika daug didesnė.

Komplikuotas plaučių uždegimas yra ta liga, nuo kurios fiksuojama ir mirčių.

Bėda, kad receptą antibiotikams išrašyti lengva, bet parašyti tokį, pagal kurį galima vaistinėse įsigyti vaistų, pripažįsta N. Marčiulionienė, jau sudėtinga.

Todėl prieš rašydami receptą medikai konsultuojasi su vaistinėmis.

„Sudėtingiausia situacija su preparatais, skirtais atipiniam plaučių uždegimui gydyti. Prieš rašydami receptą susiskambiname su vaistinėmis ir klausiame, ar šiuo metu turi konkrečių vaistų, ar ne. Kito varianto kol kas nematau, nes tos problemos mes išspręsti negalime. Tai jau Vyriausybės lygmeniu sprendžiami klausimai“, – tvirtino N. Marčiulionienė.

Šeimos gydytoja svarsto, kad galbūt Lietuvos rinka pasauliniams farmacijos milžinams per maža, todėl neskubama spręsti vaistų trūkumo problemos.

„Bėda ne tik dėl antibiotikų. Jaučiame ir kitų vaistų trūkumą, todėl sprendimus turi priimti mūsų valdžia. Anksčiau tokių dalykų nebuvo“, – atkreipė dėmesį N. Marčiulionienė.

Masinė ligų banga

Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, įsikūrusios Juro vaistinės vaistininkas Juras Kirkus teigė, kad sunku paaiškinti, kodėl trūksta vienų ar kitų vaistų.

Jo nuomone, gali būti, kad tiekimo problemų kilo per visą Rytų Europą nusiritus atipinių pneumonijų ir kitų ligų bangai.

„Vienu metu visoje Rytų Europoje masiškai sergama tomis pačiomis infekcinėmis ligomis. Pernai tokiu pat metu trūko amoksiciklino, o dabar – eritromicino ir klaritromicino grupės antibiotikų“, – kalbėjo J. Kirkus.

Pasak jo, vaistinėms labai sunku prognozuoti, kokių medikamentų nusipirkti daugiau.

„Jeigu žinotume, kokio vaisto reikės per artimiausią pusmetį, būtų galima jo nusipirkti ir daugiau, bet neįmanoma numatyti, kokios ligos vyraus. Jeigu vaistas liks lentynose arba baigsis jo galiojimo terminas, irgi negerai, nes tada teks utilizuoti“, – paaiškino vaistininkas.

Iš savo praktikos jis pastebi, kad ne visi gydytojai žino, jog šiuo metu visoje Lietuvoje trūksta kai kurių vaistų, tad pacientai, net ir apvažiavę kone visas Panevėžio vaistines, lieka be gydymo.

J. Kirkus neslepia, kad vaistininkai pasijunta grįžtantys į deficito laikus.

Antibiotikams, kurių nebėra tiekime, anot jo, dar galima rasti alternatyvų, bet kai kurių vaistų širdies ligoms gydyti, astmai, diabetui skirtų preparatų nėra kuo pakeisti.

„Dabar trūksta kokių dešimties rūšių vaistų, jų neturi ir tiekėjai. Antibiotikus dar galima pakeisti kitais, bet, pavyzdžiui, su vaistais širdžiai daug sudėtingiau. Tada reikia kreiptis į kardiologą ir prašyti, kad pakeistų vaistus, bet žinant, kokios eilės pas šiuos specialistus, tą padaryti labai sudėtinga“, – pažymi J. Kirkus.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite