-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio švietimo strategai tikisi, kad šitai pastūmės daugiau jaunimo rinktis inžinerines, tiksliųjų mokslų specialybes, taip pat ir pedagogines studijas.
Panevėžyje iš šiuo metu veikiančios 21-os bendrojo ugdymo mokyklos, „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauja dvylika: 5-oji, J. Miltinio ir J. Balčikonio gimnazijos, Panevėžio pradinė mokykla, M. Karkos pagrindinė mokykla, Beržų, „Šaltinio“, „Ąžuolo“, „Vilties“, Rožyno, „Žemynos“ ir „Vyturio“ progimnazijos.
Panevėžio savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pasirašė dar nuo vasario lauktąją jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokykla“.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, pagal sutartyje patvirtintą biudžetą, į Panevėžio mokyklas ateis 6,2 mln. eurų su PVM.
Iš jų mokyklų infrastruktūrai atnaujinti numatyti kone 2 mln. eurų, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti 3,8 mln. eurų, pedagogų mokymams ir stažuotėms – per 275 tūkst. Eur.
Pasak S. Sėrikovienės, numatyta organizuoti lyderystės, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo, STEAM sričių mokymai ir stažuotės. Brangiausiai atsieis pastarieji mokymai. Vien jiems atiteks 144,6 tūkst. eurų. O štai mokytis lyderystės bus pigiausia – 9 000 eurų.
Be to, į mokymams skirtą sumą įtrauktos ir ekspertų praktinės veiklos konsultacijos, kurioms numatyta skirti 37,5 tūkst. eurų, koordinatorių darbo užmokestis. Keturių šių specialistų, dirbsiančių puse etato, darbo užmokestis dvejiems metams sudarys 52 tūkst. eurų.
S. Sėrikovienė viliasi, jog projektui jau vėluojant kelis mėnesius, mokyklose realius remonto darbus bus galima pradėti jau kitąmet.
„Projektas susivėlino puse metų ir labai dėl to liūdime. Per vasarą jau būtume pradėję darbus. Gaila, kad reikės trukdyti ugdymo procesą“, – sako skyriaus vedėja.
Visose trijose projekte dalyvaujančiose gimnazijose bus įkurta po tris modernias laboratorijas: biologijos, chemijos ir fizikos.
Progimnazijose, Pradinėje ir M. Karkos pagrindinėje mokyklose atsiras po vieną gamtos mokslų laboratoriją.
Visose dvylikoje mokyklų bus įkurtos šiuolaikiškos kultūrinio ugdymo erdvės.
Jose, pasak S. Sėrikovienės, vaikai galės atlikti tiek individualius projektus, tiek ir turėti kūrybinius užsiėmimus su profesionaliais menininkais – kažką gaminti, kurti, rengti literatūrinius skaitinius ir pan. Vedėjos teigimu, ši erdvė bus ne vienas kabinetas, o didesnė, kur vienu metu skirtingose patalpos vietose galės vykti skirtingos veiklos.
„Gal gimnazijos labiau šią erdvę skirs savarankiškam vaikų mokymuisi, kad jie turėtų erdvę pasimokyti dirbti komandose, daryti projektinius darbus, o mažieji – labiau kryps į savęs realizavimą, kūrybiškumą“, – svarstė S. Sėrikovienė.
Pasak vedėjos, ugdymo priemonėms, baldams įsigyti reikia gerokai daugiau pinigų nei infrastruktūrai.
„Kiek įmanoma stengsimės paieškoti rytojaus technologijų“, – nusiteikusi S. Sėrikovienė.
Savivaldybė už programos lėšas planuoja nupirkti ir licencijas, kad visi mokiniai ir mokytojai galėtų jungtis prie visų ugdymo turinio šaltinių, skaitmeninių vadovėlių.
G. Sarafinas
Į „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą Panevėžyje įtrauktos ministerijos reikalavimus atitikusios visos mokyklos. Viena iš iškeltųjų sąlygų buvo švietimo įstaigai turėti daugiau nei 200 moksleivių, taip pat neturėti savo specifinės pakraipos. Vedėjos teigimu, dėl pastarojo reikalavimo programoje negalėjo dalyvauti R. Sargūno sporto gimnazija, humanistinė V. Žemkalnio bei STEAM kryptį pasirinkusi „Minties“ gimnazijos, katalikiškoji A. Lipniūno progimnazija ir kai kurios kitos.
Visgi į projektą neįtrauktos mokyklos laikomos dalyvaujančiųjų partnerėmis ir galės naudotis laboratorijomis.
„Labai norime, kad visi miesto mokiniai turėtų prieigą prie gerų laboratorijų“, – sako S. Sėrikovienė.
Įgyvendinus „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą, tikimasi, kad jau po poros metų panevėžiečiai mokysis modernioje aplinkoje, taps motyvuotesni, pagerės ugdymo rezultatai, daugiau mokinių ateityje rinksis inžinerines studijas.
„Kai padirbs tokiose laboratorijose, miestas gal turės daugiau inžinierių, o aš tikiuosi, kad turės ir daugiau mokytojų“, – viliasi S. Sėrikovienė.
Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako laukiantis trijų modernių laboratorijų, bet būtų buvę puiku, jei mokykla jas būtų turėjusi jau prieš dvi dešimtis metų.
Visgi direktoriui neramu, kad rekonstrukcija vyks per mokslo metus. Chemijos laboratorijai aukos anglų kalbos kabinetą ir teks griauti sieną. Vienas fizikos kabinetas taip pat bus paskirtas fizikos laboratorijai. Biologijos kabinetas turi vadinamą didelį paruošiamąjį kabinetą, tad bus plečiama ši erdvė.
„Turime 400 kvadratinių metrų palėpę ir siūlėme laboratorijas įrengti ten, bet pinigų viskam neužtektų“, – sako jis.
Kadangi gimnazijos pastatas yra kultūros paveldo objektas, baiminamasi, kad laboratorijų įrengimo metu neišlįstų ir kokių nors netikėtumų.
„Labai džiaugsimės, jei turėsime laboratorijas, kultūrines erdves ir vaikai galės ten realizuoti savo sumanymus, idėjas, toliau siekti mokslo aukštumų“, – rezultato laukia R. Dambrauskas.
Tačiau direktoriui kol kas sunku įsivaizduoti, kaip pavyks suderinti, jog į šias laboratorijas tilptų ir kitų mokyklų moksleiviai.
Be to, pasak R. Dambrausko, bus aktualus ir finansinis aspektas: atlikti laboratoriniam darbui reikia įvairių priemonių, o atėję kitos mokyklos moksleiviai jų neatsineš, negana to, nežinia, kaip bus apmokamą ir mokytojams už darbą su tokiais svečiais.
„Kol kas nieko nereikia burti. Palaukime 2025-ųjų pabaigos, pažiūrėkime, kaip laboratorijos bus įrengtos, metus pažiūrėkime, kaip jos veiks, o tada jau galima kalbėti apie bendradarbiavimą“, – svarsto R. Dambrauskas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Panevėžį giria už tai, kad į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įtraukiama daugiau švietimo įstaigų nei kitose savivaldybėse. „Programos tikslas, kad mokyklose vienodėtų lygis, mažėtų atskirtis. Jeigu vienos finansuojamos, kitos – ne, atskirtis tik auga. Šiuo atveju Panevėžys pasirinko gerą modelį“, – įvertino G. Sarafinas.
Jo teigimu, gerai, kad daugiau investuojama ir į STEAM ugdymą, laboratorijų įrengimą.
„Vaikai galės mokytis gamtos mokslų, atlikti tyrimus, eksperimentus. Mokyklos apie tai svajoja“, – teigia jis.
Tačiau žymiai prastesnis vaizdas, jo nuomone, dėl likusių trijų sričių – lyderystės, įtraukiojo ir kultūrinio ugdymo.
„Labiausiai išplaukusios sritys, kur visiškai neaiškus šių sričių finansavimo poveikis vaikų ateities pasiekimams“, – mano G. Sarafinas.
Anot jo, šnekantis su mokyklų bendruomenėmis matyti, kad jos labai aiškiai žino, kas labiausiai motyvuoja mokinius ir gerina jų pasiekimus.
„Bet niekam tai neįdomu. Tiesiog nubrėžta savivaldybėms: privalote pagal tas keturias programas rašyti, kaip panaudojote pinigus, ir viskas. O jeigu duoda pinigų, negi neimsi? Mokysimės lyderystės, kažkokį kultūrinį ugdymą vykdysime taip, kaip suprantame, bet kad tai turėtų įtakos mokinių matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų pasiekimams, niekada niekas nei pateikė įrodymų, nei labai aiškinosi“, – G. Sarafinas skeptiškai įvertino ministerijos giriamą programą.
Modernių mokymo centrų šalies mokyklose yra ir dabar, bėda, pasak švietimo žinovo, kad išnaudojama tik nedidelė jų dalis.
Kaip suplanuotomis įrengti naujomis moderniomis laboratorijomis naudosis projekte nedalyvaujančios mokyklos, taip pat nėra finansiškai pagrįsta. G. Sarafino nuomone, „Tūkstantmečio mokyklos“ programos planuose prirašyta ir sunkiai įgyvendinamų dalykų.
„Mokyklų vadovai ta vizija netiki. Sako: mes esame gimnazija, kuri nedalyvauja programoje, kada turime eiti su klase į kitą mokyklą, kur yra STEAM laboratorija? Per pamokas ji bus užimta, svetimų neįsileis. Savaitgalį ar po pamokų? Arba įsirengs sensorinį kabinetą įtraukiojo ugdymo vaikams – kaip eisime į kitą miesto mikrorajoną valandai jame pabūti? Švietimo funkcionierių sugalvota abra kadabra skamba gražiai, bet už to nematyti turinio“, – įvertino G. Sarafinas.
