Gyvūnų globėjai skambina katinų maršą

Gyvūnų globėjai skambina katinų maršą

Iš vienos katės per metus gali atsirasti 36 naujos. Todėl „Panevėžio specialus autotransportas“ su šiais gyvūnais mieste jau nebesusitvarko, jam padeda veterinarijos klinika bei trys draugijos. Vienos jų atstovai įsitikinę, kad dėl tokios situacijos kalta Savivaldybė, pinigus skirianti tik katėms gaudyti ir naikinti.

 

Pavasario saulė šildo vis kaitriau, budindama visa, kas gyva. Gegužė visiems asocijuojasi su naujo gyvenimo pradžia. Tačiau beglobių gyvūnų organizacijos „Puma“ savanorių gamtos šėlsmas nė kiek nedžiugina. Atvirkščiai – jiems tai metas, kai pasaulį išvysta niekam nereikalingi ir nelaukiami benamių kačių mažyliai.

Dalis jų būna paskandinami, užkasami, kita dalis užrištuose plastiko maišuose išmetami į šiukšlių konteinerius ir paliekami ten žūti. Gyvūnai, kurių nepasiekia blogo žmogaus ranka, alkani, sergantys, glaudžiasi privačių ar daugiaaukščių namų teritorijose.

Pavasaris – tai pats didžiausias darbymetis beglobių gyvūnų organizacijų savanoriams, iš įvairių Panevėžio vietų renkantiems ką tik pasaulį išvydusius jauniklius, ligotus ar suluošintus gyvūnus“, – sakė beglobių gyvūnų organizacijos „Puma“ vadovė Vilma Jakštienė.

Ji turi dešimt savanorių Panevėžyje, kurios savo namuose priglaudžia nereikalingas kates, jas gydo, sterilizuoja ir suranda gyvūnams naujus namus. Tokių globotinių šie savanoriai per mėnesį priima iki 50.

Katė – ne šuo, ją ir namuose laikyti nėra sunku. Viena mūsų savanorių Panevėžyje pasiima pas save ir dešimt beglobių kačių vienu metu“, – pasakojo pašnekovė.

Kas dieną sulaukiama dešimčių prašymų padėti beglobėms katėms. R. Karvelytės nuotr.

Perpildytos prieglaudos

Kas dieną „Pumos“ savanoriai Panevėžyje sulaukia iki 10 prašymų pagelbėti dar vienai katei. Tačiau mieste neturėdama patalpų bei dėl mažo finansavimo draugija nebepajėgia priglausti kiekvienos valkataujančios benamės.

Tai padaryti, pasak V. Jakštienės, jau nebegali ir kitos Panevėžio gyvūnų globos organizacijos. Todėl kačių populiacija, pašnekovės teigimu, metai iš metų nevaldomai auga.

Su kolegės mintimis sutiko ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė, kuri patikino, jog jos prieglaudoje murklių narvai tiesiog perpildyti. Net pokalbio dieną moteris sulaukė prašymo paimti 15 kačių šeimyną.

Tokius gyvūnus draugija parsiveža į prieglaudą, gydo, savo lėšomis sterilizuoja ir paleidžia. Bent taip šis spartus procesas pristabdomas.

Ne tas žodis, kas dedasi su katėmis. Juk iš vienos tokios per metus gali atsirasti 36 naujos katytės. Mano žiniomis, visos prieglaudos dabar perpildytos: tiek „Pumos“, tiek mūsų, tiek veterinarijos gydytojos Jūratės Paltarokės“, – nuogąstavo R. Liberienė.

Padeda beveik visi

Minėtos organizacijos, taip pat ir prieš metus įsikūrę Katyčių namai dabar jau aktyviai talkina beglobius gyvūnus gatvėse surenkantiems „Panevėžio specialaus autotransporto“ šungaudžiams. Anksčiau, pasak šios bendrovės Miesto tvarkymo skyriaus viršininko Algio Čeponio, užtekdavo vienų globėjų, kurie po 14 dienų karantino perimdavo įmonės sugautus ir išgydytus šunis, kates.

Labai didelio kačių antplūdžio nejaučiame, bet tendencija tokia, kad mūsų pagaunamų kačių ir šunų tikrai daugėja“, – sakė viršininkas.

Jo duomenimis, 2018 metais per keturis pirmus metų mėnesius mieste paimti 45 bešeimininkiai gyvūnai, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu – jau 65.

Daugiausia, A. Čeponio pastebėjimu, kates surinkti reikia būriais, kurie slankioja aplink vieną namą. O jų šeimininkai kratosi atsakomybės dėl nevaldomos gyvūnų šeimynos.

Pagalba – naikinimas

Tačiau miesto šungaudžiams beglobių gyvūnų draugija „Puma“ turi ir šiokių tokių priekaištų dėl jų darbo.

Šiuo metu Panevėžyje į situaciją dėl benamių kačių populiacijos didėjimo žiūrima paprasčiausiai – surinkai, utilizavai ir problemos nebėra“, – konstatuoja V. Jakštienė.

Anot jos, pagrindinė „Panevėžio specialaus autotransporto“ funkcija yra užtikrinti švarą mieste, tvarkyti atliekas, surinkti benamių gyvūnų gaišenas ir jas utilizuoti. Savivaldybė „Panevėžio specialiajam autotransportui“ esą apmoka tik už gyvūnų gaudymo, karantinavimo ir eutanazijos (migdymo) paslaugas, o jų gydymui dėmesio neskiria.

Todėl į įmonę vežami ir karantino patalpoje be jokių skrupulų, pasak pašnekovės, kartu laikomi tiek ligoti gyvūnai, tiek sveiki, tiek patelės su jaunikliais. Nemaža dalis pastarųjų keturkojų užsikrečia, sunkiai suserga ir nugaišta. Tie laimingieji, kurie išgyvena 14 karantino dienų, perduodami gyvūnų globos organizacijoms, šios patiria didžiules išlaidas jiems gydyti.

Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės paslaugų, susijusių su gyvūnais, finansavimas yra naudingas tik miesto švarai palaikyti, tačiau ne benamių gyvūnų gerovei ar jų gyvybėms išsaugoti“, – įsitikinusi V. Jakštienė.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė R. Liberienė iki šiol nesupranta, kodėl savivaldybė atsisakė rumunų pagalbos sprendžiant beglobių kačių problemą. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Pagauk, sterilizuok, paleisk“

Finansuodami tokią pagalbą, Panevėžio savivaldybės tarnautojai, moters nuomone, nesusimąsto, kad efektyviau leisti pinigus ne benamiams gyvūnams naikinti, o skirti juos humaniškoms gyvūnų populiacijos bei sergamumo mažinimo priemonėms – sterilizacijai, skiepijimui bei gydymui.

Vilniuje, Kaune ir dalyje kitų Lietuvos miestų, „Pumos“ vadovės duomenimis, savivaldybės finansuoja „Pagauk, sterilizuok, paleisk“ (PSP) programas. Benamės katės yra gaudomos, sterilizuojamos, skiepijamos ir paleidžiamos į tas pačias miesto vietas, iš kurių buvo paimtos. Taip mažinamas kačių populiacijos didėjimas bei benamių gyvūnų platinamos ligos. „Panevėžio mieste nefinansuojamos ir nevykdomos jokios humaniškos kačių populiaciją mažinančios priemonės, o Savivaldybės pinigai skiriami tik benamiams gyvūnams gaudyti ir utilizuoti. Našta rūpintis išsaugoti nelaimėliams gyvybes, juos globoti gula ant valstybės nefinansuojamų beglobių gyvūnų organizacijų ir savo laisvalaikį gyvūnams gelbėti skiriančių ir neatlygintinai šią veiklą vykdančių jų mylėtojų pečių“, – pabrėžia V. Jakštienė. Ji kelia valdininkams klausimą, ar Panevėžio savivaldybės atstovai nesiruošia svarstyti, kad miesto biudžeto pinigai būtų naudojami ne tik gyvūnų surinkimo ir utilizavimo paslaugoms apmokėti, tačiau humaniškoms benamių gyvūnų populiacijos mažinimo programoms vykdyti ir beglobių gyvūnų organizacijų veiklai paremti.

Yra svarbesnių išlaidų

Panevėžio gyvūnų globos draugija jau prieš penkerius metus to paties klausė Panevėžio savivaldybės. Pasak organizacijos vadovės Rūtos Liberienės, jau buvo surasta ir mobilioji veterinarijos klinika iš Rumunijos, kuri sutiko Aukštaitijos sostinėje labdaringai operuoti beglobes kates.

Šiam projektui tada pritarė ir „Panevėžio specialus autotransportas“. Bet viską nubraukė Savivaldybė, kuri nerado 3000 litų veterinarijos vagonėlio elektrai, atliekų utilizavimo paslaugoms bei pačių medikų nakvynei ir ekskursijai apmokėti.

Iki šiol nežinau, kodėl mums nepritarė. O dabar tuo ir nebesidomiu“, – sako R. Liberienė.

Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistė Asta Sarapienė informavo, kad ir šiųmečiame biudžete gyvūnų sterilizacijai bei humaniškam jų populiacijos reguliavimui lėšų nenumatyta, nes dabar prioritetas – investiciniai Panevėžio projektai, kuriuos reikia finansuoti ar kofinansuoti.

Gyvūnams gaudyti, karantinuoti ir gydyti „Panevėžio specialus autotransportas“, jo vadovų duomenimis, per metus gauna apie 30 tūkst. eurų. Per šių metų pirmus keturis mėnesius bendrovės narvuose užmigdyta 13 gyvūnų, kai kurie nugaišinti šeimininkų prašymu.

Komentarai

  • Jau geriau tegu galvą nupjauną, nei kiaušinius. Kas gi beliks? Tik ėsti ir miegoti 🙁

    • ka tu be kiausu bepagausi:)

  • Netvarka visoje Lietuvoje, tai kam reikalinga gyvunųųųųų pooolicijaaaa? Kodėl nepriėma į globą, iš tų kuriems jų per daug?

  • Begalviai,geriau tuos pačius pinigus skirtu sterilizacijai.Galėtu ir veterinarai Panevėžio akcija padaryti.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų