P. Židonio nuotr.

Gyvūnų gerovės įstatymas gresia atsisukti kitu kampu

Seimui nusprendus, kad nuo gegužės 1-osios privaloma paženklinti ir į Gyvūnų registrą įtraukti visas kates, šunis ir šeškus, Panevėžio veterinarai jau pajuto keturkojų augintojų antplūdį, o gyvūnų prieglaudos su nerimu laukia įstatymo įgyvendinimo galutinės dienos.

Šeimininkų atsikratytais šunimis ir katėmis besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad Gyvūnų gerovės įstatymas gresia virsti nuosprendžiu keturkojams.

Įstatyme numatoma, kad keturkojai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui. O augintiniai, gimę iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, savosios mikroschemos galės laukti dar metus – iki 2022-ųjų gegužės. Po šios datos už nepaženklintą gyvūną grės ir baudos.

Nors gyventojai turi dar metus laiko tinkamai pasirūpinti augintiniais, veterinarai jau raitosi rankoves.

Panevėžyje žinomas veterinaras Robertas Veikšas sako, kad pavasarį visuomet buvo aktyvesnis keturkojų skiepijimas ir ženklinimas, tačiau šiemet itin ryškus suaktyvėjimas. Jį veterinarijos gydytojas sieja su priimtu naujuoju įstatymu. Panevėžiečiai atveda ženklinti ne tik veislinius keturkojus, bet ir mišrūnus.

Gyvūno ženklinimo kaina priklauso nuo daugelio parametrų: mikroschemos dydžio, formos ar gamintojo ir paprastai svyruoja nuo 10 iki 15 eurų.

Visgi, veterinaro nuomone, privaloma gyvūnų registravimo tvarka yra gana dviprasmiška.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 15 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.