P. Židonio nuotr.

Gyvūnai veržiasi į miestą

Gyvūnai veržiasi į miestą

Šiųmetė sniegu nubalinta rudens ir žiemos sandūra į Panevėžį atginė laukinių gyvūnų.

Pasiklydę svečiai

Vien pastarosiomis dienomis Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė vos spėjo atsiliepti į prašančiųjų pagalbos po miestą klaidžiojantiems žvėrims skambučius. Savanoriai gelbėti aptriušusio barsuko, gražuolės lapės buvo kviečiami po to, kai besiblaškančių gyvūnų likimu susirūpinę panevėžiečiai veltui po keliolika kartų bandė prisiskambinti ir veterinarams, ir aplinkosaugininkams.

Panevėžio rajone, Kaimiškyje, įsteigta gyvūnų prieglauda, pasak R. Liberienės, skirta globoti išskirtinai šunims bei katėms.

„Dirbame savanorystės principu, savanorių turime nedaug ir jie tikrai nespėtų sužiūrėti ir laukinių gyvūnų. Kita vertus, šiems gyvūnams reikia atskirų aptvarų. Taip pat įvertiname tai, kad prižiūrėti laukinukus – ir pavojinga“, – patikino gyvūnų globėja.

Anot R. Liberienės, į miestą atklystančiais žvėrimis turėtų rūpintis valstybinė institucija – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tačiau, visuomenininkės žiniomis, bent jau Panevėžyje jos veikla beveik nematoma.

Nustebino gyvūnų drąsa

Kad prie žmonių atklydusiems ir keistai besielgiantiems barsukui bei lapei pagalbos negavo nei iš Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, nei iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento, patvirtino dvi panevėžietės.

„Geriausias gautas paaiškinimas turbūt buvo toks, kad lapės – laisvi gyvūnai ir turi teisę vaikščioti kur nori, kad ir po Panevėžio centrą.“
Ilona

Skaistakalnio parko pašonėje, Meistrų gatvėje, veikiančios vienos įmonės darbuotoja Ilona sugaišo nemažai laiko bandydama padėti čia užklydusiai lapei. Ilona skaičiuoja surinkusi net 13-a telefonų numerių.

„Baigėsi tuo, kad buvau išklausyta. Iš visų pašnekovų, kurie, mano manymu, privalėjo jai padėti, išgirdau, kad pagalba lapei – ne jų reikalas. Siūlydavo skambinti kitiems“, – pasakojo panevėžietė.

Anot jos, lapės į Skaistakalnio parką atklysdavo ir anksčiau, o po medžių kamienus šokuodavo voverės. Šįkart rudoji dėmesį patraukė todėl, kad visiškai nieko nebijojo, tūnojo prie automobilio ir nesitraukė.

„Priėjau gal per metrą prie lapės, o ji net nebando trauktis“, – stebėjosi Ilona.

Matydami laukiniam gyvūnui neįprastą pasyvumą, kolegos nutarė, kad ji gali būti ligota, ir ėmė ieškoti pagalbos.

„Nepasakysiu, kuris iš valdininkų liepė lapę gąsdinti, baidyti, esą tuomet nubėgs. O geriausias gautas paaiškinimas turbūt buvo toks, kad lapės – laisvi gyvūnai ir turi teisę vaikščioti kur nori, kad ir po Panevėžio centrą“, – apstulbo Ilona.

Įvairių institucijų atstovai dėkojo jai už pilietiškumą, meilę gamtai, bet sutartinai kartojo negalintys padėti lapei.

Kitą dieną atvykusi į darbą Ilona lapės neberado.

O barsuko Plukių gatvėje, prie savo namų, šią savaitę sulaukusi Evelina taip pat pasakoja skambinusi visoms įmanomoms tarnyboms, bet į pagalbą niekas neatvažiavo. Kadangi gyvūnėlis buvo gerokai apšiuręs ir galėjo sirgti, galop Evelina pranešė medžiotojams.

Renka tik gaišenas

„Taip jau yra, kad mieste pamatę laukinį gyvūną dažniausiai žmonės nusprendžia, kad jis atklydo, nes serga pasiutlige. Tiesą sakant, pasiutligė pas mus nenustatoma jau visus 15-a metų“, – tvirtino Maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius, veterinarijos gydytojas Žydrūnas Vaišvila.

Anot jo, „valdiškos“ institucijos neturi galimybių nei gaudyti, nei – tuo labiau – kur laikyti laukinių gyvūnų. O štai jų gaišenas surinkti ir ištirti tarnyba gali.

„Mes neturime teisės paimti gyvo gyvūno, tiriame tik gaišenas“, – pabrėžė direktorius.

Pasak Ž. Vaišvilos, nepaisant, kad ir pats, ir daug jo pavaldinių – veterinarijos gydytojai, tarnyba laukinių gyvūnų negydo. Jei ir sugautų tokį, neturėtų kur jo padėti.

Ž. Vaišvilos teigimu, nereikia stebėtis mieste pamatytomis lapėmis, stirnomis, barsukais, net ir apiplikusiais. Anot jo, barsukui nusišerti būdinga, o netekęs kailio, jis ieško šilumos, artinasi prie žmonių gyvenamų vietų. Tą patį daro ir lapės, ir stirnos, ir kiti laukiniai gyvūnai.

„Esame sulaukę skambučių, kad stirnos laksto net po Panevėžio centrą“, – prisiminė Ž. Vaišvila.

Jis ir tuomet patarė, ir dabar patartų stirnų negaudyti ir nieko nedaryti – leisti joms išbėgti atgal į mišką.

R. Liberienė teigia galinti padėti šunims ir katėms, bet ne laukiniams gyvūnams. P. Židonio nuotr.

Gyvūnai mieste – natūralu

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai vadovaujanti Mantė Ramanauskienė taip pat tvirtino, kad laukinių gyvūnų pasirodymas mieste – natūralus dalykas ir nereikia piktintis neprisikvietus pagalbininkų.

„Nereikia stebėtis, kad laukiniai gyvūnai atbėga į miestą. Tai mes, žmonės, pirmieji įsiskverbėme į laukinę gamtą. Atėmėme iš gyvūnų jų teritorijas, kertame miškus, iškirtome krūmokšnius, tad nesistebėkime, kad nebeturėdami natūralios aplinkos jie bėginėja po miestą“, – aiškino inspekcijos vadovė.

Anot jos, gyvūnų jokiu būdu nereikia gaudyti ir neštis namo neva gelbėti.

„Turime daugybę pavyzdžių, kai parsinešę namo laukinius gyvūnus žmonės juos apskritai nugaišina“, – teigė M. Ramanauskienė.

Anot jos, ypač gailimasi pamiškėse rastų kiškučių, stirniukų.

„O iš tiesų yra taip, kad, pavyzdžiui, stirnos, išgirdusios besiartinant žmogų, nubėga kur netoli, o jų jaunikliai tuomet šaukiasi mamos. Išgirdę stirniukus, žmonės galvoja, kad mažyliai prašo jų pagalbos“, – pasakojo M. Ramanauskienė.

Gelbėtojai nepasiekiami

Neseniai inspekcija sulaukė prašymo padėti gulbei. Paukštį, įsipainiojusį į tinklą, lengvąja mašina atvežusi moteris pasakojo nelaimėlę radusi Berčiūnuose. Gulbė su jai kaklą veržiančiu tinklu blaškėsi prie kelio. Aplinkosaugininkams teko gerokai pavargti, kol iš tinklo, užmesto veikiausiai brakonierių, išvadavo gulbę.

„Prašymų gelbėti gulbes išgirstame gana dažnai. Pamatę jas ant tvenkinių ledo, žmonės skuba mus kviesti tvirtindami, kad gulbės prišalo. Per 12-a savo darbo metų nemačiau nė vienos prišalusios gulbės“, – tvirtino inspekcijos vadovė.

Pasak jos, gulbės ant vandens telkinių, užšalusių ar ne, žiemomis nutupia pailsėti.

Anot M. Ramanauskienės, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, sužeistiems gyvūnams turėtų padėti nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje tokią pagalbą teikia Gyvūnų globėjų asociacija, gaunanti lėšų iš valstybės.

„Sekundės“ korespondentams net keletą kartų paskambinus viešai nurodomu šios asociacijos Panevėžio skyriaus telefonu, atsakiklio įrašas nuolat kartojo, kad atsiliepti nėra galimybės.

Galerija

Komentarai

  • Tokia jau mūsų valdžia, savo kailį tik gelbsti, o kitus nusispjauti. Klausymas kyla kam iš vis reikalingi tokie valdininkai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų