Dar viena gamtos keistenybė – Merės upės vėžliai (Elusor macrurus), gyvenantys Australijoje. Dėl ant kūno įsikuriančių dumblių jie atrodo kaip pankai, tačiau į mokslininkų akiratį ši viena sparčiausiai pasaulyje nykstančių rūšių pateko dėl to, jog kvėpuoja ne nosimi, bet per lyties organus.

Gyvosios keistenybės

Gyvosios keistenybės

Gamta niekada nenustos mūsų stebinusi savo įvairove. Akivaizdu, jog kurdama kai kuriuos pačių keisčiausių spalvų, formų, išvaizdos gyvus sutvėrimus, ji buvo nusiteikusi išties žaismingai.

Manoma, jog pasaulyje gyvena apie 8,7 milijono gyvūnų rūšių, iš kurių mokslininkai yra aptikę ir aprašę tik kiek daugiau nei dešimtadalį. Kai kurie gyvūnai – neįtikėtinai mieli, tokie, kad žiūrint į jų nuotraukas pati ranka kyla juos paglostyti. Tačiau yra ir tokių rūšių, kurias pamačius norisi net pasitrinti akis.

Kai kurie plunksnuočiai, gauruočiai ar vabzdžiai atrodo išties gana savitai, tačiau labai žavingai.

Raudonlūpė raja, arba raudonlūpė žuvis-šikšnosparnis

Išties ši keistuolė žuvis tarsi padažytomis raudonomis lūpomis – prasta plaukikė, užtat išmoko greitai ropinėti dugnu. Tiksliau, tai – žuvis su kojomis. Ji niekaip neapsisprendė, gyventi sausumoje ar jūroje. O jei rimtai, ši žuvelė aptinkama vandenyno dugne aplink Galapagų salas. Aptikę šią rūšį mokslininkai įvertino, jog ji labai neįprastos morfologijos.

Žuvis yra prasta plaukikė, todėl savo apatiniais pelekais naudojasi lyg kojelėmis. Ji gyvena maždaug 30-ies metrų gylyje ir puikiai ropinėja vandenyno dugnu. Žuviai pasiekus brandą, jos nugaros pelekas tampa viena iš jos gynybos priemonių.

Lyg neužtektų ryškių it padažytų lūpų ir keistų pelekų-kojelių, žuvis dar turi ir specialų gumbą ant galvos. Šis darinys skirtas pritraukti jos aukoms. Raudonlūpė gražuolė minta kitomis smulkiomis žuvimis, moliuskais ir krevetėmis.

Dviuodegio drugio vikšras

Šis labai egzotiškos išvaizdos vikšras yra ne kas kita, o Lietuvoje gana dažnai sutinkamo didžiojo dviuodegio drugio pirminė stadija.

Šio vikšro akį traukianti išvaizda išties yra gynybinės strategijos dalis, skirta atgrasyti plėšrūnus ar nuo jų užsimaskuoti.

Didysis dviuodegis – kuoduočių šeimos drugys. Skraido gegužės–liepos mėnesiais pamiškėse, krūmynuose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse.

Ilgaausis šoklys

Sakysite, pusiau pelytė, pusiau kengūra? Tikrai taip! Savo kūno sandara ilgaausis šoklys išties stebina.

Šis šoklinių šeimos gyvūnas – vienintelis savo genties atstovas. Gyvūnėlis paplitęs Mongolijoje ir Kinijoje, Gobio dykumoje, Altajuje. Jo kūno ilgis 7–9 cm, tačiau turi labai ilgą, kone perpus didesnę uodegą ir milžiniškas ausis. Išskirtinės išvaizdos graužikas juda šokinėdamas lyg kengūra.

Šis keistuolis gyvena žemėje išraustuose urveliuose. Apie ilgaausį šoklį mokslininkai ilgą laiką neturėjo beveik jokios informacijos. Tik 2007 metais šį gyvūną pirmą kartą pavyko nufilmuoti. Zoologų draugija teigia, kad šio mažylio aplinka yra pavojuje ir kviečia žmones prisidėti prie jo išsaugojimo.

Jaku stiklavarlė

Herpetologai vos prieš dvejus metus atrado naują varlių, gyvenančių Amazonės upės žemumose, rūšį. Įprastai stiklavarlės yra ypač mažos – nuo 2 iki 7,5 cm, o naujai rastos – vos 2 cm ilgio. Varliagyvių viršutinės kūno dalies oda yra žalios spalvos, o pilvas – permatomas, todėl jie vadinami stiklavarlėmis.

Šių varlių vidiniai organai, įskaitant širdį, kepenis, virškinimo traktą ir net kaulus, yra matomi kiaurai odą!

Publikacijoje, paskelbtoje žurnale „ZooKeys“, mokslininkų komanda iš Ekvadoro universiteto pavadino naujai aptiktus varliagyvius Jaku stiklavarlėmis (Hyalinobatrachium yaku).

Jos turi tamsiai žalias dėmes ant galvos ir priekinės kūno dalies. Mokslininkai šias varles apibūdino kaip skleidžiančias itin ilgus, keistus garsus.

Reprodukcinis šių varliagyvių elgesys taip pat nebūdingas kitoms stiklavarlėms – patinai linkę skleisti garsus pasislėpę lapuose ir rūpestingai prižiūri buožgalvius.

Kol kas Jaku stiklavarlės aptiktos tik Ekvadore, Amazonės upės žemumose.

Minkštaodis vėžlys

Įprasta manyti, jog visi vėžliai turi kietą kiautą, kuris tarnauja jiems apsisaugant nuo pavojų gamtoje. Tačiau šis vėžlys, dažniausiai sutinkamas sausumoje, gamtos kiautu neapdovanotas. Minkštaodžiai vėžliai gali užaugti iki 2 metrų ilgio ir sverti net apie 50 kilogramų.

Mėlynasis drakonas

Tai – vienas rečiausių pasaulyje šliužų. Šis drakoniukas savo išvaizda primena krištolo dirbinį, tačiau išties jis yra tiesiog jūros šliužas.

Šie gyviai ypatingi tuo, kad ėda gyvus padarus ir ne mažus, o didelius, pavyzdžiui, medūzas. Be to, jie nevengia maitintis ir savo rūšies atstovais. Kitaip tariant, yra mažieji kanibalai. Įdomu ir tai, kad mėlynieji drakonai plaukioja vandens paviršiuje, kur išsilaikyti jiems padeda prarytas oro burbulas. Taip pat labai neįprasta jų forma – ar jis su plaukmenimis, ar su pirštuotomis letenomis? Vis dėlto keistas šio gyvio „šarvas“ padeda jam medžioti aukas. Mėlynieji drakonai gali užaugti iki 4–5 cm ir gyvena tropinių pasaulio kraštų vandenyse.

Skujuotis

Skujuotis, dar vadinamas pangolinu, yra vienintelis šiltakraujis padaras pasaulyje, kurio kūnas visiškai padengtas žvynais.

Gyvena Afrikoje, paplitęs nuo pusiaujo iki Ugandos. Šie gyvūnai įstabūs dėl savo gynybinio mechanizmo. Jie vieninteliai žinomi sutvėrimai, turintys tokio pobūdžio keratininius šarvus. Esant pavojui, jie geba susisukti į kamuoliuką, panašų į kankorėžį, o išorėje lieka tik juos apsaugantys šarvai. Nors šie gyvūnėliai primena krokodilus, tačiau jie yra žinduoliai. Gigantiški skujuočiai daugiausia minta skruzdėmis ir termitais.

Beje, pangolino šarvai yra sudaryti iš keratino. Tos pačios medžiagos, iš kurios sudaryti nagai, plaukai ir ragai.

Deja, bet skujuočiai yra viena kritiškiausiai pasaulyje nykstančių rūšių, todėl pastebimi vis rečiau.

Skruzdėlė panda

Šios akį traukiančios skruzdės priklauso Mutillidae šeimai. Be skruzdžių-pandų, šiai šeimai priklauso dar 3000 rūšių. Šios skruzdės aptinkamos Čilėje. Nors jos atrodo mielos ir pūkuotos, tačiau vietiniai dėl jų charakterio su simpatiškomis pandomis jų netapatina. Jos itin pagarsėjusios dėl savo skaudžių įkandimų, todėl gimtinėje yra įgavusios karvių žudikių pravardę.

Afrikinis kirstukas, arba dryžuotasis tenrekas

Tai turbūt vieninteliai pasaulio gyvūnai, skleidžiantys itin neįprastą tarškėjimo garsą. Taip jie bendrauja vieni su kitais. Pavyzdžiui, kai jauniklis pasiklysta, jo pasigedę šeimos nariai ima barškėti – būtent tokį garsą primena vienas į kitą trumpais intervalais trinamų šerelių sukeliamas aukšto dažnio garsas.

Orientuodamasis pagal gentainių skleidžiamus barškesius, pasiklydęs kirstukas randa kelią atgal pas saviškius. Šie gyvūnėliai gyvena Madagaskaro saloje, taip pat aptinkami atogrąžų miškuose. Negana to, kad barška, kirstukas dar gali paleisti kelis spyglius į savo užpuoliką. Dažniausiai tai būna mangusta arba fosa (plėšri katė), kuriai spygliai sminga į jautriausias vietas – snukutį arba letenas. Tuo metu „barškantys“ spygliai yra labiau gyvūno užpakalinėje dalyje ir skirti tik bendrauti su gentainiais.

Indijos rožinė varlė

Indijos rožinė varlė, dar žinoma kaip kiaulės nosį turinti varlė – bene pati keisčiausia žemėje varlė, mokslininkų atrasta tik 2003 metais. Dėl savo neįprastos rožinės spalvos ir kiaulės šnipą primenančios nosies ji kelia daugybės žmonių susidomėjimą.

Įdomu ir tai, kad būtent ši keista varlės išvaizda yra prisitaikymas prie neįprastų gyvenimo sąlygų – ši varlė gyvena po žeme! Trumpos jos galūnės tarnauja kaip kastuvai, roplys geba išrausti žemę iki beveik keturių metrų gylio. Šios varlės į žemės paviršių išlenda vos dviem savaitėms. Atspėsite, kokiu tikslu? Daugintis! Tai viena iš priežasčių, kodėl mokslininkams ši rūšis ilgai buvo nežinoma ir neištirta.

Parengta pagal discovery.co.uk

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų