Algirdo gatvės daugiabučio gyventojai tapo savotiškais įkaitais – kaimynė kone kiekvieną naktį pro balkoną ant pievos išsviedžia savo šiukšles. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Gyventojų siaubas – nevalos kaimynai

Gyventojų siaubas – nevalos kaimynai

Sakoma, kaimynų, kaip ir uošvių, nepasirinksi. Panevėžio centre esančio Algirdo gatvės daugiabučio gyventojai jau baigia prarasti kantrybę kovodami su kaimyne, pro buto balkoną svaidančia šiukšles. Nors tramdyti šiukšlintojos kviečiama ir policija, ir Savivaldybės teisės ir viešosios tvarkos specialistai, daugiabučio gyventojai jaučiasi esantys savotiškais įkaitais, mat įveikti teršėjos niekas negali. Savivaldybės specialistai pripažįsta, kad baudomis problemos išspręsti nepavyksta.

Kaip pasakojo namo bendrijos pirmininkė Genė Kartanienė, jų daugiabučio tvinksintis pūlinys – viena kaimynė, nuo vasaros pradėjusi keistai elgtis. Moteris šiame name gyvena nuo vaikystės, netgi ne vienerius metus buvusi bendrijos pirmininke. Tačiau iš bendrijos sąskaitos ėmus paslaptingai dingti pinigams, kaimynai jos paslaugų atsisakė. Ilgą laiką ji niekam didesnių bėdų nekėlusi. Tačiau vasarą prie namo pradėjo dėtis keisti dalykai – iš po nakties ant pievos pridygdavo šiukšlių maišų. Iš pradžių po vieną kitą, o dabar – masiškai.

„Iš pradžių nesupratome, kas čia šiukšlina, bet kai sustatėme kameras, paaiškėjo kaltininkė, šiukšles per savo balkoną išmėtanti dažniausiai naktį. Kreipėmės į Savivaldybės viešosios tvarkos specialistus, bet mums pasakė, kad kol nesurinksime įrodymų, negalės imtis priemonių. Visus įrodymus pateikėme kaip ant delno, bet pagalbos – jokios“, – guodėsi G. Kartanienė.

Jos teigimu, namo gyventojų galvos sopuliu tapusi maždaug 45-erių kaimynė pro balkoną meta visas šiukšles – ne tik buityje susidarančias atliekas. Ant pievelės prie namo mėtosi netgi popierius su tualeto turiniu. Visai neseniai pro balkoną išskrido ir keistą įprotį turinčiai dukrai iš kaimo atvykusios mamos supirkti produktai – kopūstas, bulvės, lašiniai, kuriuos netruko ištampyti varnų pulkai.

„Kartais galvojame, iš kur pas ją tiek šiukšlių, gal nuo konteinerių susirenka? O kai kada lauk skrenda ir visai geras maistas“, – pastebėjo kaimynai.

Stebina Savivaldybės neveiksnumas

Daugiabučio gyventojai svarsto, kas galėjo išprovokuoti tokį kaimynės elgesį. Jų teigimu, bėdos prasidėjo po to, kai žmonės atsisakė jai skolinti pinigų, mat name turbūt neliko, kam ji nebūtų skolinga.

Iš šio namo dažniausiai naktimis pro langus skrenda ne tik cigarečių nuorūkos, šiukšlių maišai su buitinėmis atliekomis ar tualeto turiniu, bet ir maisto produktai. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

„Tiems, kurie atsisakė skolinti, pradėjo keršyti – tai nuorūkas į kilimėlį degina, tai močiutes apstumdo. Žmonės jau bijo, kad durų nepadegtų. Manome, kad gal ji taip visiems keršija ir pro balkoną mėtydama savo šiukšles, nes pati gyvena tikrai tvarkingai“, – svarsto G. Kartanienė.

Iš pradžių savo kaltę neigusi moteris, priremta gyventojų surinktų įrodymų, vėliau prisipažino, kad šiukšlių svaidymas pro balkoną – jos darbas. Tik sustoti nežadanti. Mat ji, kaip ir kiti gyventojai, mokanti namo aplinką tvarkančiai valytojai ir šios darbas surinkti šiukšles. Tačiau namo pirmininkė teigia, kad atliekų svaidytoja jau seniai įsiskolinusi ne tik komunalinių paslaugų teikėjams, bet ir namo bendrijai.

„Paklausus, kodėl mėto šiukšles, sako, taip reikia. Neva mėčiau ir mėtysiu. Bet jeigu nori taip elgtis, tegul samdosi asmeninę valytoją. Kodėl visas namas turi mokėti už vieno žmogaus ant pievos išmetamas šiukšles ?“ – piktinosi namo pirmininkė.

Baudos negąsdina

Gyventojams pikčiausia, kad bėdoje jie palikti visai vieni. Atvykę policijos pareigūnai šiukšlintojai įteikia baudos kvitą, tačiau baudos jos negąsdina. Kaimynų teigimu, moteris jau seniai gyvena be elektros – už skolas ji išjungta, o iš antstolių jau plaukia grasinamieji laiškai. Net du kartus bendrija kreipėsi ir į Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyrių, tačiau jokio rezultato. Namo pirmininkei buvo paaiškinta, kad pažeidėja neatidaro durų nei viešosios tvarkos specialistams, nei socialiniams darbuotojams, taigi nėra galimybių suteikti jai pagalbos.

„Kiek skambinau į Savivaldybę, man aiškina, kad neturintys teisės įeiti pas ją į namus. Bet kas ji tokia – karalienė ar Seimo narė, turinti neliečiamybę? Jeigu mato, kad žmogus sergantis, kodėl negali jo priverstinai gydyti ar sutramdyti? Arba tada tegul patys samdo valytoją, kuri kas rytą surinktų pro balkoną išmestas šiukšles, juk žemė tai ne mūsų, o valstybinė“, – valdiškų institucijų neveiksnumu stebisi G. Kartanienė.

Atskrendančios „dovanos“

Daugiabučio gyventojai neramiai laukia šiltų orų. Jų tvirtinimu, pro langus skraidančios šiukšlės – ne tik estetinė problema. Krentantys pilni atliekų maišai dažnai praplyšta, o jų turinį puola nešioti varnos. Nedaug trūksta, kad įsiveistų ir graužikų. Jaunos šeimos baiminasi ir dėl vaikų saugumo. Šalia esančio kito Algirdo g. daugiabučio pirmininkė Eglė Piliponienė pasakojo, kad sušilus orams jų name gyvenantys vaikai mėgsta išsinešti pledus ir susirangyti ant pievos. Tačiau taip pramogauti dabar bus nebeįmanoma, nes nežinia, kokių „dovanų“ ant pievos gali atskristi iš gretimo namo.

„Mūsų kiemai ribojasi, tad dažnai vėjas tuos maišus atpučia pas mus. Šiukšlių maišiukai lengvi, kartais vos užpildyti. Toks vaizdas, kad tikslas yra kuo daugiau jų išmesti, o ne todėl, kad tingi ar negali nueiti iki konteinerių. Pati paskutinį kartą rinkau iš maišo išbyrėjusius popierius iš tualeto. Man baisu ir vaikus bus paleisti lakstyti į pievą“, – pripažįsta E. Piliponienė.

Jos nuomone, šiukšles pro balkoną svaidanti moteris galbūt turi psichikos sutrikimų, mat jai nebaisios baudos, nerūpi ir santykiai su kaimynais. Gyventojai susirūpinę ne tik dėl išmėtytų atliekų, bet ir dėl to, kad savo elgesio nekontroliuojantis žmogus nesulaukia reikiamos pagalbos.

„Policija skiria baudas, bet jos problemos juk nesprendžia. Gaila žmogaus, kuris nesuvokia situacijos, o lieka be pagalbos. Savivaldybė nereaguoja, o kaimynai už savo gerovę priversti kovoti kitomis priemonėmis. Bet tokiu atveju kyla linčo teismo grėsmė“, – įžvelgia E. Piliponienė.

Rankos surištos

Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė patvirtino, kad situacija jų skyriui žinoma puikiai. Ne kartą teršėjai surašyti administracinio pažeidimo protokolai, tačiau baudos neveikia. Yra ir priverstinio pobūdžio priemonių, bet jos taikomos tik išimtiniais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei. Pasak D. Svirelienės, šiuo atveju tokių žingsnių imtis negalima.

„Teisiškai mes negalime žmogaus priversti gyventi taip, kaip noriu aš ar jūs. Žinoma, normų laikytis reikia, bet teisiškai mes galime tik surašyti protokolą dėl švaros taisyklių pažeidimo. Tokiais atvejais problemas reikia spręsti kompleksiškai, išsiaiškinus, iš ko jos kyla – tinginystės, apsileidimo, nusivylimo gyvenimu ar sveikatos bėdų“, – kalbėjo teisininkė.

Jos teigimu, tokių atvejų, kai žmonės į butus ar bendrąsias patalpas ima nešti šiukšles, kaupti atliekas, kelti pavojų sau ir aplinkiniams, Panevėžyje yra ir daugiau. Per metus Savivaldybė sulaukia vidutiniškai dešimties tokių skundų. Paprastai taip elgiasi vieniši ir visuomenės atstumti žmonės, pirmiausia jiems siūloma socialinių darbuotojų pagalba. Tokiais atvejais svarbu, kad specialistas rastų kontaktą su žmogumi, jį prisileistų, pasitikėtų ir priimtų siūlomą pagalbą. Deja, dažnai siūlomos pagalbos atsisakoma, o per prievartą teikti paslaugų negalima.

Dabar Savivaldybė skelbia subūrusi įvairių institucijų specialistus, kurie ieškotų efektyvios bendros sistemos tokioms teršėjų problemoms spręsti.

„Mes vis dar ieškome priemonių, kaip padėti tokiems žmonėms. Vien baudos ir pasipiktinimas nepadės. Atvejų, kai žmonės kenčia nuo nevalyvų kaimynų, turime ne vieną. Bendrijoms yra tik vienas kelias – kreiptis į teismą dėl joms daromos neturtinės žalos, nes Savivaldybė tuo keliu eiti negali“, – siūlo D. Svirelienė.

Galerija

Komentarai

  • Ar tie zmones psichiskai nesveiki ar piktybiniai?

    • Atsakyti
  • Kam reikalinga tokia institucija kuri nieko negali padaryti? Gal ieškokit ,siūlykit pataisas įstatymams,kad galėtumėt veikti ir padėti tokiems žmonėms.Juk visiems aišku,kad tai liga.Bet kažkodėl darbuotojos,kurios privalo padėti tokiems žmonėms,atsimėto ,kad „jos nieko negali“.Tai kam jūs reikalingos,jei nieko negalit?

  • na pirmai pradziai tokiai kaimynei galima prikakinti po jos duru kilimeliu, paskui netycia gali isduzti jos vbuto langai, ,gali netycia buti uzkaltos buto durys, i terora galima ir reikia atsakyti tik teroru,

    • tai labai efektyvu

  • Mes savo name Tulpių 1-ame taip pat turime šiukšlių nešėją į butą. Butas prasmirdęs, tarakonai ropoja kolonomis, palangės iš lauko pusės apkrautos kažkokiu „maistu“. Šis butas vieną kartą degė, tačiau kaimynai be reikalo ją prižadino ir neiškvietė gaisrinės. Ir ką? Niekas nieko negali jai padaryti. Ji neįsileidžia į butą. Netgi pensiją jai išmoka kieme ant suoliuko…

  • Kam reikalingi tokie neįgalūs skyriai Savivaldybėje? Už ką mes jiems mokame algas jei mums negali padėti? Prieš du dešimtmečius turėjome panašų atvejį kaip Tulpių 1 tada veiksme dalyvavo viešosios tvarkos,higienos skyriaus, policijos darbuotojai ir televizija. Per mėnesį viskas išsisprendė. Ar 21-ame amžiuje nebemokate dirbti?

  • Siaubu yra atsikratoma.

  • ne vienas o dauguma skyriu neigalus – kaip dirba infrastrukturos sk.klerkai, straipsniai po straipsniu apie juju „darbus“, o jiems kaip nuo zasies vanduo, atviru tekstu saiposi is gyventoju,

  • darbas savivaldybej kaip rojuj- atsirasineji – nieko negalim , ne musu kompetencijoje, o tiksliau nenorim dirbti ir padeti“, o ir kam dirbti, jei vistiek alga gausi

  • koks meras tokia ir komanda.GĖDA, kad mes tokie nebeigalūs.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų