Ažiotažas Krekenavos seniūnijoje kilo, kai viena iš dviejų vietinės ambulatorijos šeimos gydytojų perėjo į rajono polikliniką mieste. P. ŽIDONIO nuotr.

Gydytojai pasirinkus miestą, krekenaviškiai liko įvaryti į kampą

Gydytojai pasirinkus miestą, krekenaviškiai liko įvaryti į kampą

Šeimos gydytojų deficitas gydymo įstaigų vadovams varo galvos skausmą, tačiau dar baisiau jaučiasi be tokio sveikatos sargo likę kaimo žmonės.

Panevėžio rajono poliklinika desperatiškai ieško, kas Krekenavoje, iš dviejų gydytojų likus vienai, gydys šimtus gyventojų.

Puolė į neviltį

Per tris dešimtis kilometrų nuo Panevėžio nutolusioje Krekenavoje – nemenkas sujudimas. Vietiniai netgi svarsto rašyti raštą ne tik rajono Savivaldybei, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Ažiotažas miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose kilo, kai viena iš dviejų vietinės ambulatorijos šeimos gydytojų perėjo į rajono polikliniką mieste.

Poliklinikos vadovybė tvirtina visomis išgalėmis ieškanti šeimos gydytojo Krekenavai, tačiau tokius specialistus sudėtinga prisikviesti net didmiesčių sveikatos įstaigoms.

„Dabar labai baisu susirgti – kas gi į polikliniką taip toli nuveš“, – guodėsi „Sekundei“ paskambinusi 72-ejų krekenaviškė.

Neįgalumą turinti senjorė pasakojo puolusi į neviltį ir nebežino, kur ligoms surietus šauktųsi pagalbos.

Pensininkė buvo Krekenavos ambulatorijoje dirbusios gydytojos Nijolės Lekerauskienės pacientė, tačiau medikė nuo lapkričio 1-osios persikėlė dirbti į rajono polikliniką Panevėžyje.

„Krekenavoje dabar liko viena jauna daktarytė. Ji ir taip turi didelį krūvį, tokių kaip aš, N. Lekerauskienės pacientų, nebegalės priimti. Jau iš rajono poliklinikos kažkas skambino ir sakė, kad turiu persirašyti pas gydytoją tenai, nedavė nė žodžio pasakyti. Betgi aš neprivažinėsiu autobusu tiek toli į polikliniką“, – guodėsi krekenaviškė.

Susikrimtusi pensininkė prašė neviešinti jos ne tik pavardės, bet ir vardo – bijo užrūstinti poliklinikos medikus.

Anot moters, tokių kaip ji išsigandusių Krekenavoje yra ir daugiau. Senjorės teigimu, pirmadienį būrys krekenaviškių netgi buvo susirinkę tartis, ką toliau daryti.

„Sako, gal laišką rašyti Sveikatos apsaugos ministerijai ar rajono Savivaldybei, kad Krekenavoje būtinai dvi šeimos gydytojas paliktų“, – pasakojo pensininkė.

„Žmonės rajone dar įsivaizduoja, kad gali nueiti pas gydytoją kada panorėję ar kada sūnus surado laiko atvežti. Pas kirpėją niekas nebenueina čia ir dabar, bet kažkodėl galvojama, kad pas gydytoją taip galima.“

D. Pajėdienė

Miestas ne išeitis

Kad sveikatos reikalai Krekenavoje šiuo metu – karšta tema, patvirtino ir buvusi gyventojų bendruomenės pirmininkė Sigita Rudienė. Jos pačios šeima prisirašiusi pas ambulatorijoje likusią gydytoją, bet teigė girdėjusi, kad buvę N. Lekerauskienės pacientai panikuoja, nes nežino, kas jų laukia.

„Vienareikšmiškai pritariu, kad Krekenavoje būtinai reikia dar vieno gydytojo. Likusi viena fiziškai nebūtų pajėgi visų priimti, o jei žmogui šiandien širdį skauda, nepalauks mėnesio. Ir tokį atstumą važinėti į miestą reikia turėti su kuo ir už ką ir dar sveikatos“, – kalbėjo S. Rudienė.

Be vietinio šeimos gydytojo likę krekenaviškiai jau kreipėsi į seniūną. Krekenavos seniūnijai vadovaujantis Vaidas Kaušakys pasakojo sulaukęs jų delegato.

„Šurmulys kilo jau praėjusią savaitę. Žmonės ne be reikalo sujudę – tikrai yra bėda. Prašiau, kad savo rūpesčius surašytų be emocijų, protingai. Dabar laukiu to rašto, jį gavęs galėčiau kreiptis į rajono poliklinikos vadovybę. Anksčiau seniūnijos praktiškai už visą atsakydavo, o dabar aš pats esu kaip pacientas, jokio sprendžiamo žodžio neturiu“, – kalbėjo V. Kaušakys.

Krekenavos seniūnija pagal gyventojų skaičių yra trečioji rajone. Joje gyvena 3 800 žmonių. Miestelyje esanti ambulatorija aptarnauja praktiškai visą seniūniją.

Pasak seniūno, tokiam būriui žmonių vienos gydytojos tikrai neužtenka.

„Krekenavos susisiekimas su miestu nebėra problemiškas, bet neturint sveikatos važinėti 30 kilometrų ne išeitis, iš kokių Žibartonių, Linkaučių būtų ir 40 kilometrų. O ambulatorija naudojasi ir tolimiausių kaimų žmonės“, – pasakojo V. Kaušakys.

Rajono poliklinikos vadovybė teigia, jog surasti naują šeimos gydytoją – sunkiai įmanoma misija ne tik jai: šiuos specialistus visos įstaigos vilioja vienos iš kitų. P. ŽIDONIO nuotr.

Rajono poliklinikos vadovybė teigia, jog surasti naują šeimos gydytoją – sunkiai įmanoma misija ne tik jai: šiuos specialistus visos įstaigos vilioja vienos iš kitų. P. ŽIDONIO nuotr.

Verčiasi per galvą

Rajono poliklinikos vadovybė teigia ir pati besiverčianti per galvą, ieškodama, kuo pakeisti iš Krekenavos išvažiavusią šeimos gydytoją.

Poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojos asmens sveikatos priežiūrai Danutės Pajėdienės teigimu, problema kilo, kai puse etato dirbusi N. Lekerauskienė savo noru atsisakė apylinkės ir atėjo dirbti į polikliniką. Krekenavos ambulatorijoje viena likusi jauna gydytoja nesutinka aptarnauti 2 400 gyventojų.

„Susidarė tokia situacija, kad 750 žmonių lieka be gydytojo. Verčiamės per galvą – ieškom, prašom, dėliojam visokius variantus“, – tvirtino D. Pajėdienė.

Pavaduotoja kategoriškai neigė, kad buvusiems N. Lekerauskienės pacientams galėjo būti skambinėjama raginant persirašyti į rajono polikliniką.

„Tokių skambučių tikrai negalėjo būti“, – tvirtino D. Pajėdienė.

Ji neslėpė, kad ir poliklinikos vadovybė jau sulaukė pasipiktinusių krekenaviškių reakcijos. Išsigandę žmonės grasino ir ministerija, ir žiniasklaida.

„Bet ką mums daryti, iš kur mums išpaišyti gydytojų? Negalime jų priversti važiuoti dirbti į Krekenavą. Neturime ir tokių išteklių, kad galėtume bet ką paimti ir nusiųsti ten, kai tik prireikia. Be galo sunku rasti šeimos gydytojus. Visi mūsų gydytojai kalbinami kitų įstaigų pas jas pereiti, ir mes taip pat kalbiname iš kitų, gal kažkas susivilios geresniu atlyginimu“, – pasakojo D. Pajėdienė.

Recepto – į polikliniką

Pavaduotoja guodžiasi, kad kol kas rajone yra tik vienas „karštas taškas“ – toji pati Krekenava. Visos kitos šeimos gydytojų vietos užimtos. Rajono poliklinikai netgi pavyko surasti, kas pavaduotų vaiko priežiūros atostogų išėjusias medikes.

Nors kol kas Krekenava likusi be žūtbūt reikalingo antro šeimos gydytojo, D. Pajėdienė nesutinka, kad pacientai palikti likimo valiai. Visgi jiems buvęs komfortas baigėsi – kol kas vietoje galės gauti tik skubią būtinąją medicinos pagalbą.

„Jei žmonės nori bent du kartus per savaitę antro gydytojo Krekenavoje, taip nebus, kol neturime žmogaus, bet būtinąją pagalbą teiks ten likusi viena gydytoja. Tuos pacientus, kuriems reikalinga išrašyti vaistų, priimame poliklinikoje, čia yra skubios pagalbos gydytojas, kuruojantis tą apylinkę“, – aiškino pavaduotoja.

D. Pajėdienė pabrėžė, kad kaimo žmonės turi priprasti, jog į ambulatoriją neateisi kada panorėjęs pasišnekėti, o pas gydytoją reikia iš anksto registruotis.

„Žmonės rajone dar įsivaizduoja, kad gali nueiti pas gydytoją kada panorėję ar kada sūnus surado laiko atvežti. Pas kirpėją niekas nebenueina čia ir dabar, bet kažkodėl galvojama, kad pas gydytoją taip galima“, – mokė pavaduotoja.

Anot jos, ieškant pastiprinimo Krekenavoje, svarstomas ne vienas variantas: į ambulatoriją galbūt atvažiuos vaikų gydytoja, gal bent dalį buvusių N. Lekerauskienės pacientų vis dėlto sutiks paimti viena likusi gydytoja.

„Svarstome, kaip surasti dar vieną gydytoją, bet negalime nurodyti, kad privalo važiuoti – reikia sutikimo“, – teigė D. Pajėdienė.

Komentarai

  • Nuo kada krekenaviečiai vadinami krekenavškiais? Pagal kokias gramatikos normas?

    • Galimi abu variantai, tiek -ietis, tiek -iškis, gramatikos taisyklės pripažįsta abi priesagas

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų