-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, visoje Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo 102,9 atvejo, Panevėžio apskrityje – 89,7 atvejo, o Panevėžio mieste – 137,42 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripas sudarė 19 proc. visų registruotų atvejų. Vien praėjusią savaitę dėl komplikacijų į ligoninę paguldyti devyni panevėžiečiai. Šalyje gripas jau nusinešė vienuolika žmonių gyvybių.
Kaip sakė Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba, jau pirmadienį buvo gauta Nacionalinio sveikatos centro rekomendacija atšaukti gripo epidemiją mieste. Statistiniai duomenys rodo, kad sergamumo kreivė leidžiasi žemyn jau kelios savaitės, mažėja ir dėl gripo komplikacijų į stacionarą paguldytų asmenų skaičius.
„Nors epideminis lygis vis dar išlieka, manome, kad tikslinga atšaukti gripo epidemiją, nes sergamumas jau stabilizuojasi. Pacientų srautai mažėja visose gydymo įstaigose. Jeigu neatšauksime šią savaitę, Nacionalinis sveikatos centras kitą savaitę tą padaryti jau ne rekomenduos, o įpareigos“, – sakė M. Burba.
Be to, vasario pradžioje, kai sergamumas pasiekė savo piką, buvo uždaryta dalis mokyklų, po moksleivių atostogų visos ugdymo įstaigos jau dirba įprastu ritmu. Gydymo įstaigos dar dirba didesniu krūviu, tačiau ir čia situacija po truputį stabilizuojasi.
„Net ir pasibaigus epidemijai nereikia prarasti budrumo. Žmonės vis dar serga, nemažai ir komplikacijų atvejų. Tad tik pajutus pirmuosius ligos simptomus, reikia imtis visų atsargumo priemonių, gydytis ir neiti į darbą“, – pataria M. Burba.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė „Sekundei“ teigė, kad nors bendras sergamumas gripu ir ūmiomis peršalimo ligomis mažėja, tačiau medikams darbo dar daug. Naujų gripo atvejų registruojama gerokai mažiau, bet daug pacientų, kurie patiria įvairių komplikacijų. Šiemet dažniausios – sinusitai ir bronchitai.
„Be abejo, dabar plūstelėjo ir vyresnio amžiaus pacientai, bet ne dėl gripo, o savo lėtinių ligų. Mat vengdami užsikrėsti peršalimo ligomis jie atidėjo vizitus pas savo šeimos gydytoją“, – pažymi I. Čeilitkienė.
Šiemet peršalimo ligomis ir gripu daugiausia sirgo vaikai, jaunimas bei darbingo amžiaus žmonės. Pasak poliklinikos direktorės, virusai labai lakūs ir itin greitai plinta masinėse žmonių susibūrimo vietose, tad natūralu, kad daugiausia susirgusiųjų – tie, kurie dirba ar mokosi didesniuose kolektyvuose, nevengė lankytis renginiuose.
„Šiemet gerokai mažiau buvo vyresnio amžiaus pacientų, nes jie labiau saugojosi, vengė masinių susibūrimo vietų, renginių, apie jaunimą to pasakyti negalime. Todėl džiaugiamės, kad vasario pabaigoje prasidėjusios mokinių atostogos savotiškai sumažino ligų plitimą mieste“, – sakė I. Čeilitkienė.
Be abejo, medikė pastebinti, kad žmonės darosi sąmoningesni ir patys labiau saugosi. Gerokai išaugo ir skiepijimosi nuo gripo mastai. Nors nemokamų vakcinų buvo gauta per tūkstantį, įstaiga greitai jų pritrūko. Gerokai daugiau žmonių nuo gripo skiepijosi ir asmeninėmis lėšomis.
Tai, kad mieste atšaukiama gripo epidemija, pasak I. Čeilitkienės, gydytojams darbo krūvių nesumažins. Vienintelis pliusas, kad per gripo epidemiją yra draudžiami renginiai, gyventojai dažniau informuojami apie apsisaugojimo priemones. Tiesa, atšaukus epidemiją pacientai jau nebegalės nedarbingumo pažymėjimo gauti tik paskambinę telefonu. Tačiau šia galimybe ligoniai ir nepiktnaudžiaudavo.
„Per gripo epidemiją galėjome išduoti pažymas telefonu. Bet ta praktika naudojomės tik tada, kai puikiai žinojome skambinantį pacientą, jo ligas, nes išduoti nedarbingumo pažymą nematant ligonio – didelė rizika. Daugiau kaip trims dienoms ir nedavėme, nors galima buvo išduoti ir septynioms. Paprastai po trijų dienų būna geriau arba jau prasideda komplikacijos ir gydytojas privalo apžiūrėti pacientą. Tokių nedarbingumo pažymėjimų masiškai nebuvo išduodama“, – pabrėžia poliklinikos direktorė.
