Irena Sikorskytė. Arvydo GUDO nuotr.

Gresiančio insulto požymiai

Gresiančio insulto požymiai

Įvykus smegenų insultui, smegenys žūsta. Šie pakitimai nebegrįžtami, todėl žmogus lieka invalidas arba net miršta – tai lemia, kiek žūsta smegenų. Pirmą kartą įvykus insultui miršta 30 procentų ligonių, o 50 procentų lieka invalidai.

Įvykus antram insultui miršta kas antras ligonis. Todėl labai svarbu užkirsti kelią insultui, kol jis dar neįvyko. Dabar tai įmanoma, nes galima išaiškinti magistralinių kaklo arterijų susiaurėjimus ultragarsiniais arterijų tyrimais ir laiku juos išoperuoti, tokiu būdu užkirsti kelią insultui. Jeigu žmogus profilaktiškai pasitikrins savo kaklo arterijas ultragarsu, jis galės būti ramus, kad jam insultas neįvyks, arba bus išoperuotas ir toliau sekamas kraujagyslių chirurgo. Taigi netikėtai neužaks magistralinė kaklo arterija ir žmogaus neištiks insultas.

Pusės veido ir tos pačios pusės rankos aptirpimas ar nusilpimas arba visos kūno pusės aptirpimas ar nusilpimas rodo gresiantį insultą miego arterijos aprūpinamame didžiajame smegenų pusrutulyje. Insulto pranašu miego arterijos baseine dar gali būti ir trumpalaikis apakimas viena akimi arba tik kalbos sutrikimas. Šie požymiai paprastai rodo esant kritinį vidinės miego arterijos (aprūpinančios krauju didįjį smegenų pusrutulį) susiaurėjimą. Laiku jį diagnozavus ir ligoniui išvalius šią arteriją insulto pavojaus nebelieka ir žmogus gali ramiai toliau gyventi. Ypač reikia skubiai kreiptis į kraujagyslių chirurgą, jeigu šie požymiai kartojasi. Tai rodo, kad netrukus įvyks rimtas insultas. Jis gali būti mirtinas ar labai suparalyžiuoti žmogų.

Dažniausiai insultai miego arterijos baseine įvyksta staiga, prieš tai nebuvus jokių simptomų. Žmogus gali visiškai nieko blogo nejausti, nors jo miego arterija gali būti dėl aterosklerozės kritiškai susiaurėjusi. Todėl penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės turėtų profilaktiškai pasitikrinti kaklo arterijas, nes būtent jose 80 procentų atvejų ir būna susiaurėjimai. Jie yra nesunkiai išvalomi chirurgiškai. Ypač didelė miego arterijų kritinių susiaurėjimų tikimybė yra ligoniams, kuriems susiaurėjusios kojų ar širdies arterijos, kurie persirgę miokardo infarktu ar serga cukralige, kuriems operuotos širdies vainikinės arterijos.

Slankstelinių arterijų susiaurėjimai sukelia galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimą, pykinimą, gali dvejintis ar lietis vaizdas, mirgėti, aptemti akyse ar regėjimą gali užtraukti rūkas. Esant slankstelinių arterijų persilenkimams dėl jų ilgio pertekliaus labai charakteringi būna stipraus galvos svaigimo epizodai, kai tarsi viskas sukasi ratu arba siūbuoja žemė po kojomis, viskas verčiasi vertikalioje plokštumoje, labai pykina. Kartais ligoniai vemia ištisas paras, praranda pusiausvyrą, negali paeiti. Užsimerkus palengvėja, o atsimerkus vėl viskas sukasi, pykina.

Kartais sutrinka orientacija ar ligoniui iš atminties iškrinta ištisas laiko tarpas, tai gali būti trumpai arba tęstis valandas ar net paras. Kartais ligoniai dėl pusiausvyros praradimo staiga parpuola, nors turi sąmonę. Būna ir sąmonės praradimo epizodų, kartais net ilgai užtrunkančių. Šie ligoniai linkę alpti. Reikia pabrėžti: jeigu gydytojai nenustato kitos sąmonės praradimo priežasties, tai ja dažniausiai būna slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumas, sukeliantis trumpalaikį gilų smegenų kamieno kraujotakos sutrikimą. Apskritai ligoniai, kuriems nustatytas slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumas, turi blogą atmintį, greit išsenka dirbdami protinį darbą, jiems sunku ilgai išlaikyti dėmesį, susikaupti. Jie nepakelia tvankių patalpų, karščio, deguonies trūkumo, supimo.

Dėl blogo smegenų kamieno aprūpinimo krauju, kur yra smegenų budrumo centras, vegetaciniai centrai, šie ligoniai būna jautrūs, nervingi, jiems būna sutrikęs miegas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema. Būdinga, kad daugumą jų pykina važiuojant automobiliu, ypač vaikystėje, esant įgimtoms slankstelinių arterijų anomalijoms.

Slankstelinių arterijų, priešingai nei miego arterijų, susirgimų būna visose amžiaus grupėse, netgi vaikystėje, nes jas paliečia ne tik aterosklerozė, bet būna ir įvairios jų įgimtos anomalijos (nenormalumai). Stuburo osteochondrozė (kremzlinių stuburo tarpslankstelinių diskų sudilimas) taip pat sukelia slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikimus dėl to, kad jos spaudžiamos stubure slankstelių ataugomis ar dėl stuburo deformacijų. Taip pat dažnos slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikimo priežastys yra jų persilenkimai dėl ilgio pertekliaus. Tai gali pasireikšti jau vaikystėje.

Įvykus insultui slankstelinių arterijų aprūpinamoje smegenų teritorijoje gali būti vienos pusės kūno paralyžius arba net visų galūnių paralyžius. Dažnai sutrinka kalba, ligonis nerišliai kalba lyg būtų girtas, liežuvis jo neklauso. Žmogus gali ir visai nekalbėti. Gali būti sutrikęs rijimas – ligonis negali praryti maisto, springsta. Gali būti labai ryškus pusiausvyros sutrikimas, kad ligonis negali paeiti, net pastovėti.

Įvykus insultui smegenų kamiene pagijimo ar pagerėjimo tikimybė nedidelė, todėl labai svarbu diagnozuoti ir chirurgiškai koreguoti slankstelinių arterijų susiaurėjimus dar prieš joms užankant, kol būna išvardinti simptomai, dar be paralyžių, rodantys slankstelinių arterijų susiaurėjimą ar net vienos iš jų užakimą. Reikia turėti omenyje, kad kas dešimtam žmogui viena iš slankstelinių arterijų, dažniausiai dešinė, būna neišsivysčiusi nuo gimimo, siaurutė ir pro ją prateka tik labai mažas kraujo kiekis.

Esant vienintelės normalios slankstelinės arterijos susiaurėjimams dėl aterosklerozės, perlinkimo ar suspaudimo stubure dėl osteochondrozės atsiradus stuburo deformacijoms ir ataugoms, būna ryški simptomatika. Kraujagyslei užakus, didelis pavojus įvykti išeminiam insultui smegenų kamiene. Todėl ligoniai, turintys išvardytus simptomus, turėtų kreiptis į angiochirurgą, kad jis ištirtų jų smegenis aprūpinančias arterijas ultragarsu. Radus šių arterijų pakitimus, ligoniai gali būti gydomi vaistais arba operuojami. Tai lemia simptomų intensyvumas, arterijų pakenkimo laipsnis ir ypač gresiančio insulto tikimybė.

Šiuo metu Panevėžio apskrities ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje atliekamos visos pasaulyje žinomos smegenų kraujotaką atkuriančios operacijos, nes jame dirba vienas žymiausių šios srities specialistų, habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Povilas Pauliukas.


Ligoninėje yra visos galimybės gerai ištirti ligonį, nes ši ligoninė yra viena iš geriausiai aprūpintų Lietuvoje diagnostine aparatūra. Joje atliekami visi reikalingi tyrimai, įskaitant angiografiją, kompiuterinę tomografiją, branduolinį magnetinį rezonanso tyrimą. Jos anesteziologinė ir reanimacinė tarnybos atitinka aukščiausius medicinos standartus. Visa tai užtikrina kokybišką ligonio ištyrimą ir chirurginį gydymą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų