Gluminantys rezultatai: neišmoko lietuviškai?

Gluminantys rezultatai: neišmoko lietuviškai?

Lietuvos jaunimas anglų kalbą moka geriau nei gimtąją – lietuvių. Tokią išvadą perša pastarųjų kelerių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Abiturientai ironizuoja, kad jei angliškai susikalba geriau nei lietuviškai, gal išties verčiau emigruoti, o pedagogai kone vienbalsiai ydinga vadina lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo metodiką.

Panevėžio miesto ir rajono mokyklos jau skaičiuoja brandos egzaminų sėkmes ir nesėkmes bei su nerimu laukia paskutiniųjų rezultatų – matematikos, istorijos bei geografijos.

Panevėžio abiturientai jau surinko per 70 šimtukų, rajono – du. Geriausiai panevėžiečiams sekėsi anglų kalbos egzaminas, o sunkiausiai įveikiamas pasirodė besąs gimtosios lietuvių kalbos. Už šį valstybinį egzaminą Panevėžio abiturientai surinko 5 šimtukus, tačiau jo neišlaikė net 12 proc. panevėžiečių. Tai daugiau nei šalies vidurkis, kuris siekia apie 9,5 proc.

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Minolės Petronytės-Kairienės teigimu, pagal egzaminų rezultatus negalima išskirti nė vienos miesto gimnazijos – visose yra ir šimtukų, ir neišlaikiusiųjų.

Be to, pasak specialistės, lyginti būtų galima nebent įstaigas, kuriose tuos pačius egzaminus laikė bent jau panašus skaičius moksleivių. Jei valstybinį egzaminą rinkosi nedaug abiturientų, net vos keliems nepasisekus, neišlaikymo procentas gerokai šokteli. Profesinio rengimo centre iš 9 abiturientų valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 6, tad neišlaikymo procentas šioje mokykloje siekia net apie 70. O didelėje gimnazijoje neišlaikius šešiems, procentas būtų žymiai mažesnis.

Neišlaikiusieji tiek mokyklinio, tiek valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakartotinai jį laikys liepos 11 dieną. Tądien prie egzamino užduočių palinks 128 panevėžiečiai. Brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti lietuvių kalbos ir dar bent vieną egzaminą.

Geriausiai – anglų kalba

Už anglų kalbos egzaminą šimtukus gavo 59 Panevėžio gimnazistai, o tai yra 6,7 proc. Šio egzamino išlaikymo vidurkis Aukštaitijos sostinėje didesnis nei šalies. Neišlaikiusiųjų 1,5 proc. ir šis rodiklis irgi geresnis už šalies vidurkį.

Gautais už anglų kalbą šimtukais džiaugiasi J. Balčikonio, 5-osios gimnazijos, J. Miltinio, K. Paltaroko gimnazijų, V. Žemkalnio, V. Mikalausko menų gimnazijų abiturientai.

Po vieną šimtuką šiemet Panevėžio abiturientai gavo ir už chemijos, biologijos, fizikos egzaminus.

M. Petronytės-Kairienės teigimu, nemažai abiturientų, kuriems iki šimtuko už biologijos egzaminą pritrūko vos vieno ar dviejų balų. Šio egzamino neišlaikė 1,6 procento kandidatų, fizikos – 2,3 procento, chemijos – 1,7 procento. Pasak vyriausiosios specialistės, pastarąjį procentą nulėmė tik vienas chemijos egzamino neišlaikęs abiturientas.

G. Gailiūnienė neslepia, jog dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo ir jai kilo abejonių.

Rusų, vokiečių kalbų egzaminus laikė nedaug kandidatų ir visi išlaikė. Tiesa, iš šių dalykų šimtukų niekas negavo, tačiau didžioji dalis laikiusiųjų rusų kalbos egzaminą surinko nuo 86 iki 99 balų. Už informacinių technologijų egzaminą gauti keturi šimtukai, o jo neišlaikė 1,5 procento miesto abiturientų. Dauguma jį laikiusiųjų pelnė neaukštus įvertinimus – nuo 16 iki 35 balų.

Sudėtingiausia gimtoji kalba

Panevėžio rajone kol kas džiaugiamasi dviem šimtukais už anglų kalbos egzaminą. Juos gavo Krekenavos M. Antanaičio ir Velžio gimnazijų abiturientai. Anglų kalbos egzamino neišlaikė du abiturientai.

„Nors Panevėžio rajono rezultatas procentiškai geresnis nei šalies vidurkis, bet keletą metų iš viso neturėjome neišlaikiusių anglų kalbos egzamino“, – sako rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Ilona Čingienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 9 rajono abiturientai ir tai yra 9 procentai jį laikiusiųjų skaičiaus. Biologijos nepavyko išlaikyti dviem abiturientams, tačiau Panevėžio rajone visi pasirinkę išlaikė informacinių technologijų, chemijos, fizikos egzaminus.

Vertinimą vadina subjektyviu

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija džiaugiasi anglų kalbos šimtuku ir aukštesniu nei pastarųjų metų šio egzamino įvertinimų vidurkiu.

„Esame šiek tiek nusivylę lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatais, bet ši tendencija matoma jau ne pirmus metus“, – sako gimnazijos direktorius Vaidas Pocius.

Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė visi Krekenavos gimnazijos abiturientai, o valstybinis iš 17-os nepavyko trims. Pernai šio egzamino neišlaikė keturi gimnazistai.

„Yra didelė vertinimo ir paties egzamino struktūros problema. Kai balais vertinama tik egzamino dalis raštu – rašinys, nėra objektyvu“, – mano V. Pocius.

Jau ne vienerius metus pedagogai teikia siūlymus, kad lietuvių kalbos ir literatūros įskaita žodžiu taip pat būtų vertinama balais.

„Kalbėjimo dalis – įskaita – dabar realios vertės neturi, bet ji organizuojama tarsi formaliai, kad vaikas galėtų laikyti egzaminą. Reikėtų pasinaudoti sėkminga užsienio kalbos egzamino struktūra, kai kalbėjimo dalis yra sudėtinė viso egzamino vertinimo dalis. Žmogui gal gyvenime ir bus svarbiausia kalbėjimas, o mes dabar vertiname tik rašybą, minčių dėstymą raštu“, – pabrėžė V. Pocius.

Pastaruosius kelerius metus valstybinio lietuvių kalbos egzamino šalyje neišlaiko vidutiniškai apie 10 proc. abiturientų ir tai, pasak direktoriaus, akivaizdžiai didelė dalis.

Naujamiesčio gimnazijos direktorė Daiva Dirsienė džiaugiasi, kad kol kas jų abiturientai išlaikė visus egzaminus. Tiesa, šiemet šią gimnaziją baigia vos keli mokiniai. Privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 9 abiturientai: 4 – mokyklinį, 5 – valstybinį.

Paradoksų egzaminas

Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė svarsto, kad vertinant pagal abiturientų skaičių, jų įstaigos rezultatai normalūs. Po vieną šimtuką abiturientai pelnė už lietuvių kalbos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminus, o už anglų kalbos egzaminą K. Paltaroko gimnazijos auklėtiniai surinko net aštuonis šimtukus.

Direktorė neslepia, jog dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo ir jai kilo abejonių. Šioje gimnazijoje iš 79 laikiusiųjų šį valstybinį egzaminą neišlaikė 4. G. Gailiūnienės nuomone, abiturientams koją kišo ir egzamino temos, ir galimas subjektyvus vertinimas.

„Matematikoje viskas tikslu: rezultatas – sprendimas, o lietuvių kalbos egzamine – samprotavimas. Rezultatas labai priklauso nuo to, kaip pažiūrės vertintojas“, – mano pedagogė.

Pasak mokyklos vadovės, pernai susidurta su kuriozu, kai abiturientė, lietuvių kalbos respublikinių konkursų laureatė, už šio dalyko egzaminą negavo šimtuko. Tuomet teikta apeliacija, tačiau aukščiausias įvertinimas vis tiek nepasiektas.

„Vaikų žinios kartais pranoksta vertintojų žinias“, – neatmeta ir tokios galimybės G. Gailiūnienė.

Šįmet K. Paltaroko gimnazija susidūrė su dar vienu paradoksu. Tas pats abiturientas už informacinių technologijų egzaminą pelnė 98 balus, anglų kalbos – 100, o jo lietuvių kalbos žinios buvo įvertintos tik 16 balų.

„Dar ačiū Dievui, kad ištraukė iki 16 ir išlaikė. Įsivaizduokite, iš kelių egzaminų tokie aukšti balai, o į nemokamą vietą neįstotų dėl neišlaikyto lietuvių kalbos egzamino“, – stebisi direktorė.

Šiuo metu su įtampa laukiama likusių valstybinių egzaminų rezultatų. G. Gailiūnienė spėja, kad ne tik šios gimnazijos, bet ir visos šalies abiturientams gali būti prastokai su matematika. Anot jos, sunkokos pasirodė ir istorijos egzamino užduotys.

Teikia apeliaciją

Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas mano, kad tie, kurie mokėsi, egzaminus išlaikė normaliai, o patingėjusiems sekėsi prasčiau. Šios gimnazijos abiturientai yra gavę vieną šimtuką už anglų kalbos egzaminą. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino neišlaikė 9 V. Žemkalnio gimnazijos moksleiviai. Kodėl dalis abiturientų neišlaiko egzamino, direktoriaus nuomone, galimos dvi priežastys. Vieni rizikuoja ir eina laikyti valstybinio egzamino, žinodami, kad nepavykus pakartotinėje sesijoje, laikys mokyklinį. Kitu atveju, A. Totilo nuomone, rezultatus gali nulemti ir subjektyvus vertinimas.

„Jei būtų mano valia, egzamino rašinį vertinti vėl atiduočiau mokykloms. Dėstantis mokytojas geriausiai žino, kaip vaikas rašo, – ar daugiau literatūriškai, ar daugiau mąstymo. Kai vertina kažkur, kažkas, ir išeina tokie rezultatai“, – svarsto direktorius.

Komentarai

  • Yra didesnė problema. Pasidomėkite, kokį psichologinį spaudimą daro lietuvių k. mokytojai, kaip gąsdina, kad tik vaikas nepasirinktų valstybinio egz. Mūsų dukrai vedė 4, už mokyklinį egz.gavo 8. Gal būtų ir valstybinį išlaikiusi, jei ne mokytojos įvaryta baimė, nepasitikėjimas. O mokyklinis atims valstybės finansuotą studijų vietą. Jei vaikas mokosi gimnazijoje, jį turi parengti valstybiniams egzaminams.

  • lengva?

    • Atsakyti
    • Ak, gaidau! lietuviški kytri pilosopai Taip glūpai nezaunija, kad šiupinį šutin Ar kad jie viešėt naujas vyžas prasimano. Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, …

    • Žemele mano, ak, sieroji…

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų