-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai pareigūnų pagalbos prireikė ieškant 162 be žinios dingusių žmonių. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 126.
Kelios paieškos baigėsi itin tragiškai. Sraigtasparnis šių metų spalį buvo pakeltas dėl iš namų išėjusios naujamiestietės. 58-erių moters kūną pareigūnai rado upėje.Taip pat baigėsi ir gruodį vykusi jauno kario paieška. Paramedikas rastas negyvas.
Daug lengvabūdiškesnės paauglių dingimo priežastys. Šie pradingėliai sudarė didžiąją dalį visų Panevėžio policijos vykdytų paieškų ir tokia tendencija vis auga.
2017 metų sausio – lapkričio mėnesiais pradėta net 119 ikiteisminių tyrimų dėl pradingusių nepilnamečių. 21 tyrimas pradėtas dėl pranešimų iš Panevėžyje esančių globos namų
68 tyrimai vykdomi dėl dingusių Panevėžio socialinių paslaugų centro auklėtinių.
Pastarojoje įstaigoje šiemet buvo paskelbtos 122 vaikų paieškos. Net 32 kartus per pirmą pusmetį ieškota vienos tos pačios paauglės iš Socialinių paslaugų centro. Ji savo įpročius tęsė ir perkelta į globos namus, iš kurių nuo birželio jau spėjo pabėgti 15 kartų.
Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresniosios specialistės Karolinos Miganovičienės, pranešimų dėl dingusių nepilnamečių paprastai būna dar daugiau nei pradedama ikiteisminių tyrimų. Jei gavus pranešimą apie dingusį globos namų auklėtinį jis netrukus pareina atgal, paieška nebeskelbiama.
„Darbo dėl bėgančių globotinių policijai iš tiesų labai daug – nespėjame paieškos paskelbti, paaugliai pareina į vaikų namus, nutraukiame veiklą – jie vėl išeina. Tas vaikščiojimas tampa nuolatinis, o globos namai privalo apie tai pranešinėti. Antai 2017 m. nuo sausio 1 d. iki spalio 24-osios iš Panevėžio socialinių paslaugų centro dėl trijų į globos namus negrįžtančių globotinių gautas 201 pranešimas“, – apie paauglių bėgiojimą sakė atstovė spaudai.
Daugiausia, anot jos, iš globos namų sprunka 15–16 metų mergaitės. Jos ieško laisvės, nori susitikti su draugais, o pasivaikščiojusios grįžta į valdiškus namus.
„Jei ilgiau negrįžta, paieškas skelbiame ir viešai. Kai dingsta vis tos pačios mergaitės, jas rasti nebebūna taip sunku. Pačios globotinės, pamačiusios mieste policiją, gręžiasi į globos namus. Jas gatvėje jau atpažįsta ir patys pareigūnai“, – sakė K. Miganovičienė.
Minėtų paauglių dingimą, pasak pašnekovės, lemia lengvabūdiškos priežastys. Jos nesiskundžia dėl kokių nors problemų globos namuose.
Laimė, būdamos laisvėje Panevėžio įstaigų globotinės nepridaro visuomenei žalos. Aplinkiniuose rajonuose tokios paieškos yra pasibaigusios ir parduotuvių apiplėšimais.
Didelis pavojus, Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorės Linos Kazokienės teigimu, globos namų auklėtinių tyko ir dėl prekybos žmonėmis. Tokie nusikaltėliai dažnai taikosi į socialiai pažeidžiamas nepilnametes, neturinčias artimųjų užnugario.
„Mūsų vaikai – pažeidžiama grupė. Laimė, jei ir turėjome įtarimų dėl prekybos žmonėmis, jie nepasitvirtino. Vykdome didelę tokios prevencijos programą ir stengiamės apsaugoti savo mergaites. Norime joms išaiškinti, kad ir nekaltas pasiūlymas gali baigti labai baisiai“, – „Sekundei“ pasakojo L. Kazokienė.
Jos teigimu, vaikų globos namų mergaitės itin trokšta meilės, romantiškų draugysčių.
„Stengiamės matyti, su kuo bendrauja mūsų vaikai, su kuo susipažįsta. Jei užsimezga draugystės, paprašome supažindinti su naujais draugais. Kartais auklėtiniai juos atsiveda ir į globos namus“, – sakė direktorė.
Dalis bėgančių vaikų, anot jos, teisinasi bėgantys pas savo tikruosius tėvus. Nesvarbu, kad jie galbūt gyvena asocialiai, geria ir nusikalsta, atžalos vis tiek veržiasi namo. O tėvai juos ir priima, nors žino, kad taip elgtis draudžiama.
„Globos namuose vaikai nesijaučia gerai – jiems trūksta privačios erdvės, jie nuolat būna apsupti kitų ir negali net nueiti ramiai pagulėti, kai to įsinori. Todėl auklėtiniai bėga pas artimuosius, gimines, draugus. Tik reikia akcentuoti, kad pabėgusius iš globos namų vaikus priglaudžiantys saugusieji pridaro ir sau, ir kitiems bėdų“, – teigė L. Kazokienė.
Globotinius perkėlus į šeimynas, jos teigimu, problemų dėl patogių gyvenimo sąlygų sumažėjo. Kai kurie vaikai turi artimųjų dovanotus telefonus ir jais informuoja savo prižiūrėtojus apie savo buvimo vietą.
Nuolatiniai bėgliai papildomais darbais apkrauna ir Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų darbuotojus. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė sakė, kad didžiausias jų galvos skausmas dabar – iš Panevėžio socialinių paslaugų centro vasarą perkelta paauglė.
Kodėl minėta mergaitė vos ne kas savaitę bėga iš vaikų namų, priežasčių ieškoti nebeverta. Toks, pašnekovės nuomone, jos gyvenimo būdas.
„Globotinė mums aiškina, kad trūksta mamos. Bet ji iš namų lakstydavo ir gyvendama su mama. Dabar ši kalėjime ir dukra vis tiek veržiasi į laisvę – randame ją ir mieste, ir rajone. Sunku prieiti prie mergaitės širdelės, nors dirba ir psichologai, ir policija“, – nuogąstavo pavaduotoja.
Nuo tikrų tėvų vaikai bėga žymiai rečiau. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiais metais pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių nepilnamečių, kurie gyvena šeimose, paieškų. Vienas vienuolikmetis iš namų išėjo 6 kartus.
Citata „Darbo dėl bėgančių globotinių policijai iš tiesų labai daug – nespėjame paieškos paskelbti, paaugliai pareina į vaikų namus, nutraukiame veiklą – jie vėl išeina.“ K. Miganovičienė
Priežastis. Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė L. Kazokienė sako, kad vaikai teisinasi iš globos namų bėgantys dėl draugysčių ir ilgesio tėvams.
