-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Augustinas Vizbaras tikina mokyklos suole neturėjęs konkrečios svajonės apie kurią nors vieną profesiją. Visos disciplinos sekėsi išties gerai – domino tiek tikslieji mokslai, tiek humanitariniai. Ir konkretaus polinkio būtent į technologijas nejuto. Tiesa, namų aplinkoje tai nebuvo svetima: brolių Vizbarų tėvas – fizikas, mama – biochemikė.
„Tėtis skraidė lėktuvais, vėliau pasinėrė į buriavimą. Turbūt galima sakyti, kad netiesioginę įtaką aplinka turėjo, bet čia labiau spėliojimas“, – sako Augustinas.
Pasak A. Vizbaro, jų šeimoje buvo itin vertinamos žinios, mokslas bei išsilavinimas. Tad visiems trims broliams buvo aišku, kad mokykloje reikia mokytis gerai ir – kad žinios yra tikra vertybė.
„Tačiau nebuvo prievartos rinktis vieną ar kitą discipliną, kažką daryti papildomai ar įrodinėti. Manau, labiausiai buvo žiūrima, kad mokyklos rezultatai būtų tinkami įstoti į universitetą“, – sako Augustinas.
Kadangi praktiškai visos disciplinos broliams sekėsi gerai, galimas studijų pasirinkimas buvo gana platus – nuo politikos mokslų iki fizikos. Tačiau Vizbarai nebuvo tikri dėl savo norų ar polinkių, tad tėvas rekomendavo pamėginti stoti būtent į fiziką. Taip ir padarė.
„Didžiausias postūmis buvo būtent studijos universitete, kur fizika tikrai sudomino. Sužavėjo labai platus taikymų laukas. Pradėjome savarankiškai domėtis giliau“, – pasakoja vienas iš garsiosios įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų. Anot Augustino, praktinės žinios visada yra labai svarbios, todėl broliai Vizbarai jau antrame kurse prisijungė prie prof. V. Palenskio mokslinės grupės, kurioje dirbo trejus metus. Tada ir susižavėjo puslaidininkių optoelektronika.
A. Vizbaro patarimas visiems pirmo kurso studentams būtų pamėginti pasidarbuoti mokslinėje laboratorijoje. Labai svarbu suprasti, traukia konkreti sritis ar ne.
„Fizikiniai mokslai yra sudėtinga disciplina, tad jei nebus įdomu, manau, kad mokytis ir suprasti ar juolab panaudoti žinias gali būti labai sunku. Svarbiausia atrasti tą sritį, kuri teikia motyvacijos ir skatina smalsumą“, – įsitikinęs Augustinas.
Augustinas tikina, jog su broliu dvyniu Kristijonu yra labiau praktikai nei teoretikai. Abu jie – puslaidininkių technologai, atsakingi už naujų puslaidininkinių prietaisų ir sistemų, jų gamybos technologijų kūrimą ir vėliau pačią gamybą.
A. Vizbaras sako, jog dabar ypač sėkmingai veikiančią, Lietuvą pasaulyje garsinančią įmonę kūrė visų brolių sukauptų žinių pagrindu – diskusijų dėl to, ar verta komercializuoti savo mokslinę veiklą, nebuvę.
„Trumpai tariant, ką mokam, tą ir darom. Mūsų specializacija – puslaidininkių technologija, optoelektronika. Todėl ir įmonę kūrėm šioje srityje. Daug galvoti nereikėjo. Tiesą sakant, nemanau, kad tai būtų įmanoma padaryti, jei neturėtume tų žinių. Čia ne kelnes pardavinėti“, – šypteli pašnekovas.
Veiklas įmonėje broliai Vizbarai yra pasiskirstę. Augustinas su Kristijonu atsakingi už technologijas, o Dominykas už verslo administravimą ir plėtrą. Beje, be brolių, įmonėje dirba daugiau nei 40 talentingų žmonių.
„Nėra taip, kad dirba trys broliai, o kiti žiūri. Turime nuostabią komandą – aukščiausio lygio elektronikos, matematikos, fizikos, mechanikos, duomenų analizės, taip pat finansų, pardavimų srities specialistus“, – vardija pašnekovas. Įmonėje, be lietuvių, dirba specialistai iš Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos ir Vokietijos. „Esame tarptautinė komanda, tad dirbti labai įdomu.“, – teigia A. Vizbaras.
Kurti pažangiausius optoelektronikos produktus ir pardavinėti juos visame pasaulyje – noras ne iš kukliųjų. Tačiau verslo nesėkmės broliai Vizbarai tikina nesibaiminę. Pasak Augustino, visuomet yra vienokia ar kitokia rizika.
„Mūsų atveju ji buvo didesnė nei įprastai, bet mes turėjome ambiciją ir, svarbiausia, žinių. Todėl tikrai tikėjome, kad sugebėsime pasiekti tikslą“, – sako A. Vizbaras.
Pasak jo, prieš aštuonerius metus buvo sunku ginčytis su skeptikais, o dabar tą geriausiai padaro darbai ir rezultatai. Jie patys kalba už save.
„Reikia paminėti, kad daugiausia skeptikų vis dėlto buvo Lietuvoje. Tai čia tokia liūdnesnė istorija. Visgi tikiuosi, kad kada nors išsivaduosim iš šio provincijos sindromo. Gal prireiks dar dvidešimt penkerių metų, bet tai įvyks“, – viliasi Augustinas.
Pasak A. Vizbaro, Lietuvoje labai trūksta tarptautiškumo – tiek versle, tiek universitetuose. O tai, deja, tik skatina izoliaciją.
„Norėčiau, kad viskas keistųsi dėl noro keistis, o ne iš inercijos, kaip besikeičiančio pasaulio pasekmė. Pirmu atveju patys galėtume valdyti pokyčių kryptį, antru, deja, būsime tik stebėtojai“, –konstatuoja Augustinas.
A. Vizbaras neslepia, jog pradėjus inovatyvų verslą jiems nuolatos teko ir vis dar tenka įrodinėti savo vertę. Anot jo, tai, kad yra iš Lietuvos, kuri nėra žinoma nei verslo, nei technologijų pasaulyje, lėmė, jog užmegzti santykius buvo kur kas sunkiau. Tačiau geras produktas, Augustino manymu, yra pati geriausia rekomendacija.
„Mūsų įmonėje gaminami produktai iš tiesų yra labai inovatyvūs. Todėl nors kelias iki kliento yra sunkus, tačiau jei pavyksta jį pasiekti – grįžtamasis ryšys beveik visada yra labai geras. Tai padeda kurti reputaciją“, – sako mokslininkas.
Puslaidininkinių struktūrų epitaksijos laboratorija. Darbas vyksta ISO 5 klasės švaros kambariuose.
Brolių Vizbarų praktikoje yra tekę kurti ne vieną technologiją nuo nulio. Jos vis plačiau pritaikomos energetikos, chemijos, ventiliacijos, automobilių pramonės įmonėse ir tokiose srityse kaip šviesolaidiniai tinklai, plačiajuostis internetas. Taip pat ir medicinoje, karo ginklų pramonėje. Pasak Augustino, bene įdomiausia – jų kurta dabartinė lazerinių jutiklių technologija, pagrįsta hibridine galio stibido integracija į silicio fotoninį integrinį grandyną.
„Tai labai sudėtinga ir nauja technologija. Daugelį dalykų ten esame sukūrę pirmieji“, – sako A. Vizbaras.
Augustinas mano, kad tai, jog Lietuvoje technologijų mokslas nėra toks populiarus kaip kitose šalyse, lemia atgyvenusi švietimo sistema, kuri apima tiek mokyklas, tiek universitetus. Nors formulės ir teoremos yra išties reikalingos, o brolių darbe tai – kasdieniai įrankiai, tačiau trūksta suvokimo, kam to reikia, kaip ugdyti kūrybiškas asmenybes. Tą, pasak Augustino, akivaizdžiai parodo tarptautinė statistika.
„Neturime gerų universitetų, kurie būtų konkurencingi tarptautiniu mastu. Taigi bendras paveikslas labai vidutiniškas. Tačiau turime atvirą Europos Sąjungos erdvę. Šiandien jaunas žmogus po mokyklos gali studijuoti bet kuriame Europos universitete. Tai labai gera galimybė pasirinkti gerą universitetą ir mokytis iš geriausiųjų“ – pabrėžia pašnekovas.
A. Vizbaras tikina, jog geriausia, kas galėjo nutikti jam ir broliui Kristijonui, buvo tai, kad išvyko studijuoti magistrantūros į Švediją, o doktorantūros – į Vokietiją. Būtent ten įgytos žinios ir lėmė „Brolis Semiconductors“ atsiradimą.
„Įmonės įkūrimas mums buvo vienintelis bilietas sugrįžti į Lietuvą ir dirbti puslaidininkių technologijų srityje, nes šios srities specialistai šalyje neruošiami“, – paaiškina Augustinas.
A. Vizbaras nelinkęs nuvertinti dabartinės jaunosios kartos. Svarbiausia, anot jo, yra domėtis, kas vyksta pasaulyje, suprasti, kas kiekvienam jaunam žmogui yra įdomu, ir ieškoti, kur geriausia savo žinių alkį patenkinti.
Augustino manymu, technologijų padėtis Lietuvoje šiandien išties nekokia ir galimybės šioje srityje dar toli gražu neišnaudojamos.
Nors Lietuvos pramonė ir sudaro didelę BVP dalį, tačiau dauguma atvejų yra neefektyvi ir jos kuriama pridėtinė vertė yra žema. Taigi, anot jo, esame gerokai atsilikę pasaulio kontekste.
„Tačiau yra ir gerų pavyzdžių – gyvybės mokslų, šviesos technologijos, taip pat auga ir inžinerinės pramonės kuriama pridėtinė vertė. Gaila, kad per 30 metų nesugebėta įgyvendinti sumanios specializacijos, taigi valstybė neturi strateginių tikslų ar nesugeba jų išsikelti“, – mano pašnekovas.
Todėl nėra ir tvaraus finansavimo.
„Dabar kiekvienas kas sau. Geriausias dalykas, kad valdžia bent netrukdo verslui. Kita technologijų problema – silpni universitetai. Geros technologijos, ypač aukštųjų technologijų kontekste, gali atsirasti tik iš aukščiausio lygio mokslo ir mokslinių tyrimų rezultatų. Deja, koks mokslas, tokie ir rezultatai“, – tiesiai rėžia mokslininkas.
A. Vizbaras įsitikinęs, kad tos įmonės, kurios orientuojasi į Vakarų rinkas, jei norės išlikti, privalės investuoti tiek į infrastruktūrą, tiek į žmogiškąjį kapitalą, tiek į strategiją ir tik tada bus konkurencingos pasauliniu mastu.
Pasak Augustino, inovacijos ir technologijos yra vienas svarbiausių mūsų gyvenimo variklių, kuris leidžia kurti pridėtinę vertę bei gerinti gyvenimo kokybę įvairiais aspektais – nuo medicinos iki darbo priemonių. Lazeriai, robotika, dirbtinis intelektas, anot A. Vizbaro, gana abstrakčios frazės ir jis nemano, kad jos kažkuo svarbios paprastam žmogui.
„Paprastas žmogus turi suprasti, kad investicijos į inovacijas ir technologijas turi įtaką jo ir jo vaikų ar anūkų gyvenimo kokybei bei gerovei. Ar jos bus grįstos lazeriais, ar dirbtiniu intelektu, ar abiem – visiškai nesvarbu. Svarbiausia suvokti, kad dabartiniame gyvenime savo laimės kalviu yra pats žmogus“, – pabrėžia Augustinas.
Pasak jo, tai, kad darbo vieta nebėra garantuota kaip sovietų laikais, nebėra paskyrimų – galimybė darbo vietą susikurti pačiam savo rankomis. Tam reikia tik žinių, noro, ambicijos ir truputį sėkmės.
„Jeigu daugiau žmonių suprastų, kad kiek patys susikuriame, tiek ir turime, manau, daug kas mūsų šalyje vyktų sklandžiau ir efektyviau“, – teigia A. Vizbaras.
Geriausias būdas žmogui pasiruošti pokyčiams, Augustino teigimu, yra nuolat mokytis, siekti žinių.
„Robotizacija ir dirbtinis intelektas pakeis rutininius procesus, tačiau tikrai nepakeis kūrybos. Ji yra ir bus žmogaus stiprioji pusė. Todėl labai svarbu skatinti kūrybiškumą“, – įsitikinęs mokslininkas.
