-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rengino organizatorius Armantas Gečiauskas, dažnai vadinamas tiesiog Arma, – vienas akyviausių eksperimentinės muzikos kūrėjų Lietuvoje. Jis koncertuoja daugiau nei dešimt metų ir yra surengęs per šimtą koncertų ir festivalių Lietuvoje bei atlikęs daugiau nei 300 garso performansų visame pasaulyje.
A. Gečiauskas tokį panevėžiečiams neįprastą įvykį sumanė, nes norėjo vertingai panaudoti iš Panevėžio savivaldybės gautą meno kūrėjo stipendiją.
„Pasitarę su Kultūros skyriaus darbuotojais, nusprendėme, kad toks renginys miesto šventės kontekste būtų kažkas naujo“, – „Sekundei“ teigė kūrėjas.
Toks koncertas Panevėžyje vyks pirmą kartą, tačiau Arma žada, kad tikrai ne paskutinį.
Pasak jo, tokie koncertai dažnai vyksta Vilniuje ir Kaune, tad kodėl gi Aukštaitijos sostinė turėtų būti išimtis. Ypač dar ir dėl to, kad geografinė padėtis leidžia „pasigauti“ tarp Rygos ir Vilniaus kursuojančius užsienio menininkus.
A. Gečiauskas pasakojo, kad jo paties muzikinė programa bus nenuspėjama, viskas vyks „čia ir dabar“. Eksperimentinės muzikos kūrėjas pažadėjo, kad panevėžiečiai iš jo gali tikėtis neįprasto muzikiniams pasirodymams vizualinio sprendimo, nes be specialaus kostiumo į sceną jis niekada neina.
Koncerte pasirodys ir svečiai iš Norvegijos – Mortenas Kristiansenas bei Kenetas Langas. Šis duetas groja ir organizuoja eksperimentinės, improvizacinės muzikos koncertus. Arma sako muzikantus pažįstantis jau seniai ir ne kartą koncertavęs jų renginiuose.
Sužinojęs, kad Panevėžio miesto šventės dienomis muzikantai planuoja turą po Baltijos šalis, pakvietė apsilankyti ir Panevėžyje. Tai bus jų vienintelis pasirodymas Lietuvoje.
A.Grigaliūnė muzikavimą vadina saviraiškos būdu.
A. Gečiauskas sako norėjęs pristatyti ir Panevėžyje gyvenančius garso menininkus. Pasak jo, tokių nėra daug, Aušra Grigaliūnė – viena iš jų.
„Jos kūrybą pažįstu ir manau, kad ji puikiai tiks kurti vakaro atmosferai“, – pabrėžė Arma.
A. Grigaliūnė sako nelaikanti savęs profesionalia muzikante, tik mėgėja. Muzikinio išsilavinimo ji neturi, o muzikavimą vadina hobiu bei saviraiškos būdu.
„Aš galiu ir piešti, ir fotografuoti, ir užsiimti įvairiais kitais projektais. Visgi muzika man artimiausia“, – teigė moteris.
Tad kaip prasidėjo Aušros muzikinis kelias? Pasak jos, baigusi mokyklą išvažiavo į Vilnių studijuoti verslo vadybos ir nė negalvojo apie muzikavimą. Vėliau sumanė paeksperimentuoti. Turėjo daug draugų muzikantų, todėl dažnai eidavo į muzikos studiją „pamaigyti“ instrumentų.
„Vykdavo tokios savotiškos sesijos: mes visi susirinkdavome, ir kas kokį instrumentą turėdavo, pasiimdavo ir grodavo. O paskui perklausydavome, kas išėjo, ir juokdavomės“, –kūrybos pradžią prisiminė moteris. Taip eksperimentas po eksperimento, ir Auša, baigusi studijas, 2007–2008 m. pradėjo kurti kai ką savito.
Aušra įsitikinusi – jeigu mokėtų profesionaliai groti, turbūt dabar grotų roko muziką. Tačiau muzikinio išsilavinimo neturėjimas kaip tik suteikia daugiau laisvės ir kūrybinio džiaugsmo. Ji pripažino, kad jos muzikos stiliuje įdomiausia tai, kad gali daryti bet ką, kas tik šauna į galvą.
„Pavyzdžiui, galiu važiuodama automobiliu girdėti važiavimo ritmą, o paskui jį atkurti savo muzikoje“, –kaip gimsta kūrybinės idėjos pasakojo moteris. O kurti tokią laisvą muziką įkvepia bet kas: paveikslas, spektaklis ar filmas.
A. Grigaliūnė teigė nesistengianti būti panaši į kokį konkretų muzikantą ar grupę, nes nenori nieko atkartoti: vieną kartą groja vienaip, o kitą jau kitaip. Aušra pabrėžė, kad būtent ši laisvė jai labiausiai ir patinka. Dėl šios priežasties ji nenori savo muzikos priskirti konkrečiam stiliui. Eksperimentinės muzikos kūrėjai nepatinka apibrėžimai ir rėmai, ji siūlo savo grojamą muziką vadinti tiesiog eksperimentika.
Grodama su kai kuriais muzikinį išsilavinimą turinčiais muzikantais, pastebėjo, kad jiems sunku atsipalaiduoti.
„Jie yra akademiniai muzkantai, „išbrūžinę natas“, dėl to jiems kartais trūksta laisvės paimprovizuoti“, – mano Aušra.
Pasak jos, tie, kurie puikiai moka skaityti natas ir nori groti pagal jas, siekia, kad jos skambėtų tiksliai. Todėl tokie muzikantai būna labai savikritiški, labai stengiasi, tačiau kartais tai pakiša koją eksperimentams.
Pati Aušra nesimoko muzikos profesionaliai, nes kol kas užtenka džiaugsmo laisvai kurti. Jos nuomone, klausytojams visai nesvarbu, koks tavo muzikinis išsilavinimas, – arba jie tavęs klauso, arba ne.
Šiais laikais mūsų kasdienybė nebeįsivaizduojama be kompiuterio, todėl nenuostabu, kad jis pasitelkiamas ir kurti muzikai. A. Grigaliūnės tvirtinimu, kompiuteris yra tas daiktas, kurį visuomet turi su savimi. Juk daug paprasčiau kurti naudojant kompiuterines programas ir taip daryti muzikines samplaikas, nei pačiam įsigyti būgnus ir gitaras. Specifiniam kūrybos procesui pasitarnauja ir įrašytuvas.
„Galima tiesiog eiti gatve ir įrašinėti garsus, o paskui juos apkarpyti ir iš jų daryti ritmą ar kažkokį foninį dalyką“, – kūrybinį procesą paaiškino muzikantė.
Realiai muzika gali gimti iš bet kokio garso. Aušra sako, kad vieną muzikinį takelį sukūrė įkvėpta virdulio. Pasak jos, kai virdulio švilpimas nuaidi per tuščią butą, pasigirsta labai įdomus garsas. Šis garsas ir tapo dainos pagrindu. Tik Aušra jį šiek tik sušvelnino ir pridėjo dar kitokių garsų.
Muzikinių takelių, kurių Aušra nesiryžta vadinti dainomis, kūrimas užtrunka labai įvairiai. Kartais, jeigu yra įkvėpimas, – tik kelias valandas, o kitąkart – ir iki metų.
Ji teigė neprievartaujanti savęs, kad privalo būtinai dabar kažką sukurti. Garso menininkės darbai niekada nėra visiškai užbaigti, ji mėgsta juos perdaryti, atnaujinti. Taip nuolat kažką keisdama, pridėdama, tobulindama atranda save vis iš naujo.
Aušra teigė nemėgstanti daug koncertuoti, nes scena sukelia didelį jaudulį, o kiekvienas koncertas – tarsi peržengimas per savo nerimą ir baimes. Tačiau pakviesta A. Gečiausko surengti pasirodymą Panevėžyje, neatsisakė, pamanė, kad bus įdomu groti gimtajame mieste.
Dabar A.Grigaliūnės pagrindinė veikla – būti mama. Po daugiau nei dešimties metų grįžusi į Panevėžį ji jaučiasi gana keistai.
Gyvendama Vilniuje priprato prie skirtingų žmonių, todėl stebėjosi, kodėl šiame mieste einant gatve į ją taip žiūri. Taip pat čia pasigenda kultūrinės veiklos ir daugiau jaunimo. Aukštaitijos sostinėje moteris mato stagnaciją, pasak jos, čia žmonės nėra pratę prie įvairovės. Tad Aušra Panevėžyje savęs dar neranda ir jaučiasi truputį svetima, nes kol kas neatrado čia bendraminčių.
Visgi ji teigė pastebinti ir gerų pokyčių. Moters nuomone, mieste atsiranda daugiau iniciatyvos pakviesti alternatyvius atlikėjus, menininkus, o tai rodo ir šių metų miesto gimtadienio šventės programa.
