Nors buvo imtasi visų saugumo priemonių, kad rekonstruojamoje Laisvės aikštėje gimtadienio šventės dalyviams būtų saugu, nemalonių incidentų neišvengta – ne vienas žmogus tamsoje įkrito į duobę, nuo kurios buvo nuplėšta apsauginė juosta.

Gimtadienio fiestoje laukė spąstai

Gimtadienio fiestoje laukė spąstai

 

Panevėžio gimtadienio šventė keliems panevėžiečiams tik dėl laimingo atsitiktinumo nesibaigė ligoninės traumatologijos skyriuje. Gyventojai stebisi, kad masinio renginio metu nebuvo tinkamai aptvertos rekonstruojamos Laisvės aikštės duobės. Į vieną tokių, kurios gylis suaugusiam žmogui siekia aukščiau kelių, žnektelėjo bent keli atėję į rekordinį žiūrovų būrį Panevėžyje sutraukusį SEL koncertą.

Jame buvusi panevėžietė Ramunė tapo liudininke, kaip į duobę tamsoje vienas po kito krito praeiviai. Netoli kavinės „Galerija XX“ esančioje pievoje paliktos dvi nemažos duobės buvo pažymėtos keliais mediniais pagaliukais ir apjuostos „stop“ juosta. Dar prieš vakaro koncertą į miesto centrą ėmė plaukti didžiulės minios žmonių. Daugelis, norėdami prasibrauti arčiau scenos, kelią trumpino per pievą. Kažkam iš praeivių nutraukus „stop“ juostą, duobė virto tikrais spąstais.

Pasak Ramunės, matydami atvirą duobę, greta stovėjusieji ėmė perspėti einančius pro šalį. Visgi vienas akivaizdžiai neblaivus jaunuolis, neišgirdęs įspėjimų ar į juos nekreipęs dėmesio, įkrito į duobę. Jis rimčiau nesusižalojo. Atsipirko tuo, kad rankose turėtas alus buvo ištaškytas ant aplinkui stovėjusiųjų. Dar vėliau į atvirą duobę žnektelėjo jaunas tėtis, ant pečių nešęs maždaug trejų metų mergaitę. Krintančią atžalą spėjo sugauti mama.

„Aplink stovėję žmonės per koncertą jau nebegalėjo atsipalaiduoti, saugojo praeivius nuo nelaimės, įspėdavo juos apie duobę. Ar tokiais atvejais, kai vyksta masiniai renginiai, neturėjo būti pasirūpinta saugumu? Atviras duobes buvo galima tiesiog aptverti metalo segmentais ar bent uždengti lentomis. Kas būtų atsakęs, jeigu kuris šventės dalyvis būtų smarkiai susižalojęs“, – stebėjosi panevėžietė.

Moteris sekmadienį nuvažiavo į Laisvės aikštę apžiūrėti naktį pavojų kėlusios duobės.

„Suaugusiam žmogui būtų kiek aukščiau kelių, duobėje pilna aštrių plytgalių. Į tokią įkritus vaikui pasekmės galėjo būti liūdnos“, – pasakojo moteris.

Ieškojo kitos vietos

Laisvės aikštę rekonstruojančios bendrovės „Gerbusta“ direktorius Kęstutis Kastrickas teigė, kad saugumu Laisvės aikštėje, kur jau prasidėję rekonstrukcijos darbai, tiek per miesto gimtadienį, tiek per anksčiau vykusias pasaulio ultratriatlono varžybas turėjo pasirūpinti Panevėžio miesto savivaldybė.

„Abiejų renginių metu statybvietė buvo grąžinta užsakovui – Panevėžio miesto savivaldybei, ji ir turėjo rūpintis tvarka ir saugumu“, – teigė K. Kastrickas.

Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė neslėpė, kad dėl Laisvės aikštės rekonstrukcijos surengti šiųmetį gimtadienį organizatoriams tapo iššūkiu.

Pasak S. Myškienės, jau pernai pasibaigus svarbiausiai miesto šventei su Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus darbuotojais imtasi ieškoti tinkamos vietos tokio masto renginiui. Idėjos jį organizuoti Skaistakalnio parke atsisakyta dėl techninių kliūčių – parke nėra elektros įvado.

Svarstyta dėl gimtadienio renginių aikštyne prie „Ekrano marių“, kur kadaise stovėdavo cirko palapinė. Tačiau ir ten infrastruktūra nepritaikyta grandioziniams renginiams.

Bendruomenių rūmų prieigos vakaro koncertams irgi netiko įvertinus, kad kitoje upės pusėje įsikūrusi ligoninė. Vietos gimtadienio fiestai organizatoriai žvalgėsi net Stetiškių aerodrome, tačiau dėl užstatytos ir atokios teritorijos šios minties atsisakyta.

Apžiūrėjo net plyteles

Vienintelė išeitis gimtadienio šventei liko rekonstruojama Laisvės aikštė.

„Prieš miesto gimtadienį mes kartu su Kultūros skyriumi, iš viso šeši darbuotojai, du kartus apėjome Laisvės aikštę. Visos duobės ir pavojų keliančios vietos buvo aptvertos metalinėmis tvoromis. Net kiekviena atsiklijavusi ar bent kiek aštresnė plytelė buvo išimta ar priklijuota. Ėmėmės visų saugumo priemonių“, – patikino S. Myškienė.

Ji teigė nesuprantanti, iš kur galėjo atsirasti pavojinga duobė. S. Myškienė svarsto, kad galbūt kažkas išvertė apsaugos priemones.

„Bent jau mes nematėme jokios duobės. Iš kur ji atsirado, nežinau. Per tokius masinius renginius visko pasitaiko. Ankstesniais metais nuo Bendruomenių rūmų pavogtą suoliuką radome po žilvičiu prie Nevėžio. Dar kitais metais savo palapinės tentą aptikome paklotą prie upės – kažkas taip sumanė praleisti naktį. Tokių nešiotojų pasitaiko, gal ir čia kažkas panašaus nutiko“, – svarsto S. Myškienė.

Komentarai

  • Juokingai skamba, kad išverstą aikštę apėjo net šeši darbuotojai ir vienoje vietoje pataisė aptverimą…. Tai vadinasi savivaldybės darbuotojai, kurie turėjo užtikrinti visų šventės dalyvių sauguma. Esame pakraupę nuo tokių darbuotojų, kurie visiškai neišmano saugaus darbo arba nieko nesupranta , tik prie stalo sėdėti … JUK MASĖS ŽMONIŲ PRAĖJO SU VAIKAIS IR SENYVI ŽMONĖS., KUR TOS JŪSŲ APTVERIMŲ JUOSTOS JAU SENIAI NEBEBUVO , BUVO NUSPIRTOS PLEVESOVO…ARGI TAIP KAS ŽMONIŲ MASĖMS PARUOŠIA STATYBVIETES, KAD ŽMONĖS NEIGRIŪTŲ Į TUOS GRIOVIUS DAR IR SU MAŽAIS VAIKAI? KRAUPU, NES NIEKO NESUPRANTA TIE DARBUOTOJAI, NEMOKA-ARBA NENORI, O PINIGŲ TAI NORI… PASIŪLYMAS : MESTI LAUK TOKIUS DARBUOTOJUS, TEGUL TAS VIETAS UŽIMA ŽMONĖS PROFESONALAI, SUPRANTANTYS ŪKIŠKUS DARBUS.

    • Atsakyti
  • gal vaikscioti reikia saligatviu o ne per pievas kaip parsam varineti, pamanyk idribo net 1 prisigeres , va cia tai ivykis vertas spaudos

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų