Gimnazisto energijos užtaisas – meilė Panevėžiui

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• Aktualijos
• 2018.12.07 13:28

Panevėžio 5-osios gimnazijos moksleiviui Astijui Pūkui – tik šešiolika. Tačiau retas taip myli savo gimtąjį miestą. Ieškodamas savo kelio, moksleivis pasuko į jaunimo organizacijų veiklą ir dabar drąsiai taria: tas, kas sako, kad aktyvaus jaunimo Panevėžyje nėra – labai klysta.

A. Pūko vardas įrašytas ne tik gimnazijos mažojo mokinių parlamento, bet ir Jaunimo reikalų tarybos sąrašuose. Su pastarąja šiuo metu Astijus pasinėręs į jauniems miesto žmonėms svarbiausio metuose renginio – Panevėžio jaunimo apdovanojimų – organizacinius rūpesčius, taip pat yra ir vertinimo komisijos narys.

Vaikystėje svajojęs kartu su draugais leistis į kelionę aplink pasaulį, dabar Astijus jau gali pasigirti po truputį pradedantis įgyvendinti senokai širdyje užgimusį ir galvoje detalizuotą planą. Kitos kadaise užgimusios svajos jaunuoliui atvėrė magišką žinių pasaulį ir galimybes.

„Labai norėjau tapti astronautu ir būdamas kosmose pamatyti mūsų planetą – tai išugdė mano susidomėjimą astronomija“, – pasakoja A. Pūkas.

Vaikinas svarsto, jog konkretaus gyvenimo plano nesąs susikūręs, nes vis dar tebeieškantis savęs. Bet ar šiais laikais galima turėti vieną planą?

„Tikriausiai galima, bet jis nebūtinai liks toks, kokį sugalvojote iš pradžių. Galima turėti lankstų, atvirą pokyčiams sprendimą, nes viskas juda labai sparčiai“, – mano Astijus ir priduria, jog pats geriausias variantas – nebijoti pasukti ne vien tiesiu keliu, bet drąsiai rinktis ir posūkius.

Juk kiekvienas etapas moko vis ko nors nauja, leidžia pažvelgti į save iš šalies, išbandyti jėgas ne vienoje srityje.

A. Pūkas atviras: jauniems žmonėms itin svarbu, ką apie juos mano kiti, todėl daugelis stengiasi įtikti ir pritapti prie sociumo daugumos. Asmeninio archyvo nuotr.

„Gyvenimas pilnas įvairių iššūkių, dėl to jis ir yra toks įdomus. Turiu puikius draugus, kurie man visada padeda, kai ieškau atsakymų į kilusius klausimus. Vis dar negaliu pasakyti, kokia mano misija žemėje“, – svarsto A. Pūkas.

Aktyvus panevėžietis sako, jog jis – tik paprastas paauglys, kurio asmenybė vis dar sparčiai formuojasi. Anot jo, tam įtakos turi ne tik šeimos nariai, artimi draugai, mokyklos aplinka ir mokytojai, bet ir kelionės, knygos, aktyviai dėl jaunimo gerovės veikiančios organizacijos, kurių narys yra, bei paties gyvenamoji vieta – Panevėžys.

Įsimylėjęs savąjį miestą

„Nemylėti savo miesto tiesiog neįmanoma!“ – paprastai sako gimnazistas.

Šis veiklus ir aktyvus jaunas žmogus vardan savojo miesto, kaip patikina, gali nuveikti išties daug.

„Visada buvau ir būsiu tas, kuris nori visur dalyvauti, pasisakyti ar net organizuoti – negaliu nieko neveikti“, – šypsosi pašnekovas.

Vietoje nenustygstantis šešiolikmetis tokiu būdu ne tik susiranda bendraminčių, bet ir semiasi naudingos patirties bei ateityje praversiančių žinių, stengiasi prisidėti prie gerovės kūrimo Panevėžyje.

Įkvėpimo veikti ir judėti į priekį, kaip sako pats Astijus, toli ieškoti nereikia. Aplink jį – motyvuojantys pavyzdžiai, aktyvūs žmonės, kurie stengiasi vardan kitų, aukoja savo vertingą laiką. Tačiau pasirinkimas, įsitikinęs panevėžietis, visada priklauso nuo paties žmogaus vertybių.

„Kur jos – ten ir įkvėpimas. Mane judėti pirmyn skatina labai paprastas dalykas – noras sukurti tokį Panevėžį, kuris būtų patrauklus visiems“, – užmojų turi A. Pūkas.

Pasiekti išsvajotąjį tikslą A. Pūkas bando į aktyvią veiklą įtraukdamas panašiai mąstančius miesto gyventojus. Regėdamas, kaip noriai jie imasi kokios nors ne tik kūrybiškos, bet ir atsakingos, gerovę puoselėjančios veiklos, Astijus negali nuslėpti pasididžiavimo savo indėliu šypsenos, džiaugsmo, jog ir kiti save atranda gerųjų miesto ambasadorių amplua.

Nors ir jo kelyje pasitaiko pasyvių stebėtojų, visgi didžioji sutiktų žmonių dalis – aktyvūs visuomenės veikėjai.

„Tas, kas sako, kad aktyvaus jaunimo mieste nėra – labai klysta“, – sako Astijus.

Pasak jo, Panevėžyje veikiančios jaunimo organizacijos, atviros jaunimo erdvės pažadina jaunus žmones iš letargo miego, skatina kurti bei veikti.

„Panevėžyje – labai daug gabių sportininkų, menininkų, kurie galbūt ir kiek mažiau žinomi, bet daug dirba dėl miesto gerovės. Žinoma, visada aktyvaus jaunimo norisi daugiau“, – prisipažįsta vienas iš miesto aktyvistų.

Šiuo metu Astijus pasinėręs į jauniems miesto žmonėms svarbiausio metuose renginio – Panevėžio jaunimo apdovanojimų – organizacinius rūpesčius, taip pat yra ir vertinimo komisijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.

Priešprieša pilkai masei

Astijus nepraleidžia pro akis vienos iš vyraujančių nuomonių, jog šiuolaikiniam jaunimui galima dėti lygiagretes šalia iki ryto besitęsiančių vakarėlių, išskaičiavimų ar patyčių. Tačiau pats sutikti su tuo jis nenorėtų. Vaikino akimis žiūrint, šiuolaikinis jaunas žmogus nėra toks baisus antžmogis, kaip pastaruoju metu neretai jį bandoma nupiešti.

„Jaunimas yra įvairus, kai kuriems vakarėliai – neatsiejama gyvenimo dalis, o kai kurie negali jų pakęsti. Jie nėra vien jaunų žmonių prioritetas“, – svarsto A. Pūkas.

Panašią situaciją panevėžietis įžvelgia ir svarstydamas apie patyčių aspektą. Jo įsitikinimu, bene kiekvienas esame nors kartą su tuo, tiesiogiai ar ne, susidūrę.

Čia ir vėl derėtų atkreipti dėmesį, kaip visą šią situaciją priima pats individas.

„Yra žmonių, kurie tai priima asmeniškai ir lieka įžeisti, bet yra tokių, kurie jas tiesiog ignoruoja“, – pažymi Astijus.

Pats A. Pūkas tokio ignoravimo nepateisina. Sako manantis, jos būtų kur kas geriau, jeigu apie vyraujančias patyčias nebūtų tylima, o kalbama ypač garsiai. Galbūt tai ir nepadėtų visiškai išnaikinti šio skaudaus socialinio reiškinio, tačiau jo mastas veikiausiai gerokai sumažėtų.

A. Pūkas atviras: jauniems žmonėms itin svarbu, ką apie juos mano kiti, todėl daugelis stengiasi įtikti ir pritapti prie sociumo daugumos.

„Dauguma jaunų žmonių nenori būti pilka mase ir siekia išsiskirti. Jie nori būti kūrybiški, originalūs“, – pabrėžia pašnekovas.

Astijus žvalgosi ir į artimiausią savo aplinką – draugus – ir drąsiai sako: „Mano draugai ir aplinkiniai yra tiesiog nuostabūs. Tai žmonės, dėl kurių verta stengtis!“

Su jais vaikinas prisipažįsta galintis diskutuoti įvairiausiomis temomis, visais nerimą keliančiais klausimais, o prireikus visuomet gali sulaukti pagalbos, vertingo patarimo ar pristigęs motyvacijos – paskatinančio žodžio.

„Nė vienas jų nebijo pasakyti tiesos ar pripažinti savo klaidų. Niekas neverkšlena, koks gyvenimas blogas, bet stengiasi motyvuoti tiek patys save, tiek kitus“, – pabrėžia A. Pūkas.

Pačiam Astijui priimti itin svarbius pasirinkimo sprendimus prireiks dar tik po poros metų, o dabartinio etapo didžioji užduotis tobulinti gaunamas žinias, ugdyti asmenybę ir formuoti drąsią, tvirtą nuomonę. Asmeninio archyvo nuotr.

Likimo kalvis – pats

Būtent motyvacijos pasitikėti savimi, Astijaus akimis, labiausiai ir trūksta jaunimui. Pasak jo, pereinamojo amžiaus paaugliai dažniau pastebi kitų privalumus ir primiršta savo stipriuosius bruožus.

„Mes daug dažniau kreipiame dėmesį į asmeninius trūkumus, todėl užgožiame ir neatskleidžiame visuomenei savo gabumų“, – pažymi A. Pūkas.

Jį patį domina labai daug įvairių sričių ir gilindamasis į jas bando atrasti pašaukimą.

Astijus drąsiai kalba visų jaunų žmonių vardu: nerimą kelia ir ateities planai – nežinomybė renkantis studijų kryptį, profesiją.

„Nepakenktų Panevėžiui universitetas, kad jaunimui nereikėtų išvykti studijuoti į kitus miestus ir galėtų kurti karjerą gimtajame mieste“, – svarsto vaikinas.

Pačiam Astijui priimti itin svarbius pasirinkimus prireiks dar tik po poros metų, o dabartinio etapo didžioji užduotis tobulinti gaunamas žinias, ugdyti asmenybę ir formuoti drąsią, tvirtą nuomonę.

Ir jam retkarčiais pasitaiko, kai ir virš pozityviai nusiteikusio jaunuolio galvos užslenka pilki debesys: norisi viską mesti, nes nuovargis ima viršų, sukausto baimė dėl vieno ar kito priimto sprendimo ir kitų požiūrio į padarytus veiksmus.

„Privalu suvokti, kad tai yra tavo gyvenimas ir niekas kitas negali už tave nuspręsti, kaip turi atrodyti, kaip gali rengtis ar kokia veikla užsiimti. Kiekvienas esame savo likimo kalvis, todėl turime klausyti savo širdies. Priimti kito nuomonę svarbu, bet neprivalome ja vadovautis“, – įsitikinęs Astijus.

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• #Astijus Pūkas
• #jaunimo organizacijos
• #Jaunimo palėpė
• #veikla