Moksleivių bendrovės „AquaMap“ mentoriumi ir konsultantu tapo geležiniu žmogumi ir žmogumi legenda tituluojamas ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas. Asmeninio archyvo nuotraukos

Gimnazistai kuria unikalų vandens žemėlapį

Gimnazistai kuria unikalų vandens žemėlapį

Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazijos keturi dešimtokai užsimojo padaryti tai, ko nėra visoje Lietuvoje.

Įkvėpti žmogaus legendos, plaukiko Vidmanto Urbono, jaunieji inovatoriai renka duomenis apie Panevėžyje ir visoje šalyje įrengtas viešąsias vandens stoteles.

Šią informaciją jie pateiks inovatyviame žemėlapyje, visiems vartotojams lengvai prieinamoje mobiliojoje programėlėje.

Moksleiviai įsitikinę: toks projektas ne tik padės sutaupyti pinigų, bet ir prisidės prie tvaraus gyvenimo būdo – kankinant troškuliui, užuot lėkus į parduotuvę pirkti vandens plastikiniais buteliais, bus galima programėlėje susirasti artimiausią nemokamo gaivaus vandens kolonėlę.

Bendrovės branduolys

Mokinių mokomosios bendrovės „AquaMap“ komandą sudaro keturi antros gimnazijos klasės mokiniai – Rytis Kauneckas, Eirimas Kriaupa, Kamilė Linkevičiūtė, Evelina Tranavičiūtė, šio projekto vadovė, gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Rita Tėvainienė bei ketvirtokas Laurynas Baranauskas, kuris su komanda dažniausiai dirba nuotoliu.

Kiekvienas komandos narys turi savo kuruojamą sritį. Bendrovės prezidentas Rytis atsakingas už sklandų komandos bendradarbiavimą, darbų paskirstymą ir idėjų generavimą.

Kamilė rūpinasi bendrovės finansais. Evelina kuria turinį socialiniams tinklams, o Eirimas pluša prie programėlės.

Vandens stotelių žemėlapio idėja gimė rugsėjo mėnesį, gimnazistams dalyvaujant ateities lyderius auginančios organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ stovykloje „Accelerator_x“.

Didžiausias iššūkis, anot jaunuolių, buvo ir vis dar tebėra mobiliosios aplikacijos programavimas.

„Reikėjo žmogaus, kuris padėtų kurti programėlę-žemėlapį, tad prie mūsų prisijungė Laurynas – gabus gimnazijos ketvirtokas. Jis labai daug padeda“, – sako E. Kriaupa.

Nors programėlės technologiniai sprendimai yra komandos vaikinų atsakomybė, jos dizainu ir apipavidalinimu rūpinasi visi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasigenda aiškumo

Šios iniciatyvos sumanytojais reikėtų vadinti Eirimą ir Rytį. Abu vaikinai vasarą mėgsta bėgioti, važinėtis dviračiais, leisti laisvalaikį lauke. Per tuos aktyvius užsiėmimus į galvą šovė mintis, kad reikėtų išnaudoti miesto vandens stoteles, o kartu ir prisidėti prie tvarumo skatinimo – sumažinti plastikinių vandens butelių naudojimą.

Keturių moksleivių komanda aktyviai renka geriamojo vandens stotelių koordinates ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Šią informaciją jie ketina visiems pateikti mobiliojoje programėlėje.

Anot jaunųjų inovatorių, daugelis šalies miestų įrengia naujas geriamojo vandens stoteles, bet vienos informacijos apie jas kol kas nėra.

Net ir apie Panevėžyje puikiai įrengtas septynias vandens stoteles mažai kas žino. Moksleiviai pasiryžę užpildyti šią spragą.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Panevėžio kaip žalio, ekologiško ir tvarumą puoselėjančio miesto įvaizdžio kūrimo. Briuselyje vykstančiame renginyje bus paskelbtas žaliausias Europos miestas. Panevėžys – vienas iš septynių nuominantų!“ – didžiuojasi komandos vedlė, ekonomikos ir verslumo mokytoja R. Tėvainienė.

Jaunieji inovatoriai renka duomenis apie Panevėžyje ir visoje šalyje įrengtas viešąsias vandens stoteles. Šią informaciją jie pateiks  žemėlapyje, visiems vartotojams lengvai prieinamoje mobiliojoje programėlėje. Asmeninio archyvo nuotr.

Baksnoja į plastiką

Programėlėje moksleiviai žada pateikti ne tik inovatyvų žemėlapį su jame nurodytomis Lietuvos vandens stotelių vietomis, bet ir greičiausią maršrutą iki jų.

Jei technologinės galimybės leis, programėlės kūrėjai tikisi pridėti ir savo mėgstamą maršrutą.

„Tokio dalyko nėra nė viename mieste. Programėlė leis ne tik sutaupyti pinigų nebeperkant vandens buteliukų, bet ir efektyviau panaudoti vandens stotelių tinklą. Ir ne žodžiais, o darbais prisidėtų prie tvarumo idėjos įgyvendinimo – mažinti plastiko vartojimą“, – paaiškina E. Tranavičiūtė.

Tiesa, kad išskirtinė idėja kuo greičiau virstų kūnu, mokomoji mokinių bendrovė prašo visų pagalbos.

„Informacijos apie tokias vandens kolonėles miestuose ir kaimuose įvairiuose tinklalapiuose nėra daug. Sunku rasti šalies miestų vandens kolonėlių koordinates, todėl norime paprašyti visų pagalbos. Jei gyvenate kituose miestuose ar rajonuose, pasidalinkite informacija apie vietas, kur jos įrengtos“, – į visus kreipiasi gimnazistai.

Nors inovatyvių žemėlapių programėlė kol kas nėra pasiekiama plačiajai auditorijai, jau sulaukė investuotojų dėmesio – jais tapo „Minties“ inžinerijos gimnazijos mokytojai.

Jei jaunųjų kūrėjų produktas įsitvirtins lietuviškoje rinkoje, gimnazistai pasvajoja plėstis ir pasiekti kitas šalis.

Mokinių bendrovės „AquaMap“ nariai neabejoja: bendrovės kūrimas dar mokyklos suole gali suteikti labai vertingų įgūdžių – verslumo principų pažinimo, kūrybiškumo, atsakomybės, praktinės patirties, pasitikėjimo savimi – ir atverti karjeros galimybes.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pažino vandens kelią

Prieš kurdami unikalią programėlę mokinių bendrovės verslininkai atliko namų darbus – žinias apie brangiausią mūsų gelmių turtą gilino vandenį Panevėžiui tiekiančioje įmonėje „Aukštaitijos vandenys“.

Moksleiviai sako išgirdę išties daug naujo. Apsilankymas bendrovėje suteikė ne tik vandens stotelių koordinačių duomenis, bet ir žinių apie Panevėžio ir visos Lietuvos geriamojo vandens kokybę.

„Per šešiolika gyvenimo metų Panevėžyje niekada negirdėjome, kiek čia turime vandens stotelių. Lankydamiesi „Aukštaitijos vandenyse“ sužinojome apie vandens valymo procesus. Buvo įdomu išgirsti apie filtravimo ir dezinfekcijos metodus, kurie užtikrina, kad vanduo būtų švarus. Taip pat sužinojome, kaip svarbu nuolat tikrinti vandens kokybę. Dar buvo labai įdomu pamatyti, kokiu keliu vanduo pasiekia gyventojus“, – pasakoja R. Kauneckas.

Vien Panevėžyje įrengtos septynios geriamojo vandens stotelės. Gimnazistai pasiryžę suskaičiuoti jas visoje Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Įkvėpėjas – geležinis žmogus

Gimnazistai įsitikinę: vanduo – didelis mūsų krašto turtas, nors jo dar pakankamai neįvertiname.

O šią tiesą patvirtino susitikimas su oficialiu moksleivių projekto „AquaMap“ mentoriumi ir konsultantu, geležiniu žmogumi ir žmogumi legenda tituluojamu ultratriatlonininku panevėžiečiu Vidmantu Urbonu.

Moksleivių kuriama programėlė glaudžiai siejasi su jo projektu „Vanduo – tai gyvybė“, kuriam paskyrė daugiau nei dešimtmetį.

Sumanęs šią akciją, V. Urbonas perplaukė Titikakos ežerą Pietų Amerikoje, Jeloustouną Šiaurės Amerikoje, Baikalą Azijoje, Didįjį ežerą Australijoje, Taną Afrikoje ir Keturių Kantonų ežerą Europoje.

Šis įspūdingas projektas apėmė visus pasaulio žemynus. Šiuo žygiu V. Urbonas norėjo priminti visų žemynų žmonėms, kaip svarbu tausoti ir branginti gėlą vandenį. Tačiau ne tik. Savo plaukimus jis skyrė ir didžiosioms Lietuvos istorijos datoms paminėti.

„Vidmantas Urbonas yra mūsų motyvacija ir įkvėpimas. Jis žinomas Lietuvos triatlonininkas, daug dėmesio skiriantis sveikai gyvensenai ir sportui. Jo projektas „Vanduo – tai gyvybė“ yra unikalus sportinis, o kartu ir socialinis žygis, skirtas atkreipti dėmesį į vandens svarbą gyvybei bei švaraus vandens išsaugojimo problemas“, – sako K. Linkevičiūtė.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite