-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo miego kokybės priklauso mūsų santykiai su artimaisiais, darbo rezultatai, savijauta, sveikata, nuotaika ir saugumas. Miego sutrikimų patiria 20–40 proc. žmonių, dažniau moterys bei vyresni nei 65 m. asmenys. Nemiga, padidėjęs mieguistumas, lėtinis nuovargis, vaikščiojimas miegant (lunatizmas), naktinis siaubas (naktinės baimės), košmariški sapnai, miego jausmo praradimas – tai miego sutrikimai. Dėl sutrikusio miego dažnai jaučiamės pavargę, išsiblaškę, blogos nuotaikos. Labai dažnai tokie simptomai praneša ne tik apie nekokybišką miegą, bet ir apie gresiančią rimtą ligą. Kodėl turime miegoti?
Miegodamas kūnas ilsisi, o galvos smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją. Miegodamas žmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, stabilizuojasi kraujo apytaka, stiprėja atmintis, kraujyje sumažėja streso hormono (adrenalino), stiprėja imuninė sistema.
Šiandieninėje visuomenėje miegas sutrumpėja dėl, rodos, elementarių priežasčių: ligų, įtempto gyvenimo, sunkaus darbo, blogų tarpusavio santykių.
Tačiau net ir miegant mažiau nei 8 valandas, įmanoma išsimiegoti. Miego poreikis įvairiais žmogaus gyvenimo periodais yra skirtingas: kūdikis miega didelę dalį laiko, o pagyvenusiam žmogui pakanka 6–7 valandų. Nėra jokios miego normos. Miegoti reikia tiek, kad dieną būtumėte budrūs ir žvalūs.
Jei jūs miegate nepakankamai, ne paslaptis, kad kenkiate savo sveikatai: blogėja nuotaika, kamuoja nuovargis, didėja kraujo spaudimas, mažėja organizmo atsparumas įvairioms ligoms, blogėja atmintis. Kenčia ir darbo rezultatai: sumažėja atidumas ir dėmesio koncentracija, sulėtėja reakcija, mažėja kūrybingumas, sunkiau spręsti įvairias problemas bei vykdyti pareigas. Sudėtingi tampa ir tarpusavio santykiai: tampate nekantrūs, nepatenkinti, irzlūs.
Tai vienas dažniausių miego sutrikimų. Nemiga – tai būklė, kai ilgą laiką žmogus miega nepakankamai arba miegas būna paviršutiniškas, nesuteikiantis poilsio jausmo. Nemigos kamuojami žmonės sunkiai užmiega vakare, pabunda naktį ir nebeužmiega iki ryto arba užmiega tik paryčiui. Tokie žmonės būna mieguisti, irzlūs, nepailsėję, išsiblaškę, jiems suku susikaupti, dažnai kamuoja nerimas. Trumpalaikę nemigą sukelia įvairūs stresai, konfliktai, aplinkos trikdžiai (triukšmas, šviesa), alkoholis, nikotinas, kava. Ji trunka kelias naktis ir po to savaime praeina.
Ilgalaikė nemiga trunka ištisus mėnesius. Ją sukelia dažniausiai ne viena, o kelios priežastys: pasikartojantys stresai, psichikos sutrikimai, plaučių, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, nesaikingas rūkymas, kavos, stiprios arbatos vartojimas.
Kaip įveikti nemigą? Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais, miegokite patogioje lovoje, jums labiausiai tinkamoje kambario temperatūroje. Vakare venkite kavos, šokolado – jie padidina adrenalino gamybą, todėl būname labiau sudirgę.
Greičiau užmigti padeda lengvas fizinis nuovargis vakare ar pasivaikščiojimas prieš miegą. Venkite miegoti dieną, prieš miegą nepersivalgykite, jei neužmiegate per pusvalandį, kelkitės ir kuo nors užsiimkite. Miego užsinorėsite, kai tik nustosite to atkakliai siekti.
Puiki priemonė nuo nemigos – rami muzika, šilta vonia, gera ar atvirkščiai – nuobodi knyga. Pamėginkite vėliau gulti ir anksčiau keltis, palikite savo rūpesčius anapus miegamojo durų. O jei šios priemonės nepadeda, pats metas kreiptis į gydytoją ir ieškoti profesionalios pagalbos.
