-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Įstaigos direktorė Irma Zabulionytė pripažįsta, jog situacija kritinė, tačiau teigia neprarandanti vilties, kad vietos politikai bus geranoriški vargstančiųjų globėjams.
Nepavydėtinoje situacijoje teigia atsidūrusios ir kitos Panevėžio nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybei atsisakius padengti jų išlaidas už komunalines paslaugas, kai kurios, gyvuojančios kelis dešimtmečius, prasitaria neišgyvensiančios.
Paskutinė viltis
Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus Šeimos namai pranešimo, jog jau nuo kitų metų sausio Savivaldybė nebeapmokėsianti už komunalines paslaugas, sulaukė dar spalį. Dvidešimt penkerius metus veikianti organizacija tapusi didžiausia Aukštaitijos sostinėje patekusiųjų į bėdą gelbėtoja. Rožių g. veikiančių Šeimos namų labdaros valgykloje kiekvieną dieną pasisotina iki 50-ies alkstančiųjų, čia veikiantis vaikų dienos centras kasdien tampa prieglobsčiu daugiau nei dviem dešimtims jaunųjų panevėžiečių.
Šeimos namai tampa vienintele užuovėja savo šeimoje smurtą patyrusioms moterims. Šiuo metu įstaiga namus atstoja šešioms nuo smurtautojų ištrūkusioms, bėdų prispaustoms moterims ir jų vaikams. Jauniausiam – vos penkiolika dienų: mama su kūdikiu ant rankų į Šeimos namus atvežta tiesiai iš ligoninės. Svetima pastogė moteriai ir jos naujagimiui kur kas svetingesnė nei tikrieji namai, kuriuose nėra saugu nei į pasaulį ką tik atėjusiam vaikučiui, nei pačiai mamai.
Tačiau agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus direktorė Irma Zabulionytė teigia kiekvieną dieną gulanti ir kelianti su baime, kad ketvirtį amžiaus gyvuojančios užuovėjos vargstantiesiems gali nelikti.
„Apėmė didelė neviltis ir nerimas“, – sako I. Zabulionytė.
Komunalinės paslaugos neįperkamos
Maždaug 5000 eurų – tiek agentūrai reikėtų sumokėti per metus už komunalines paslaugas. Iki šiol jas apmoka Panevėžio savivaldybė. Jei šioji atsisakytų toliau remti nelaimėlius gelbėjančią nevyriausybinę organizaciją, jos perspektyvos būtų tragiškos. Pasak direktorės, kas mėnesį pačiai įstaigai mokėti po 400 Eur už vandenį, dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą būtų neįmanoma. Šeimoms namams tai reikštų pražūtį.
Savo veiklai finansavimą įstaiga gauna tik iš aukų ir teikiamų projektų, tačiau iš jų negali būti padengiamos išlaidos už komunalines paslaugas ir darbo užmokesčiui. Septynių darbuotojų atlyginimams finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstaigai tiek darbo rankų nepakanka. Virtuvėje, garantuojančioje karštus pietus neišgalintiesiems nusipirkti maisto, virėjos ir jų padėjėjos kas dieną šimtus porcijų gamina be jokio atlygio.
„Mūsų teikiama pagalba Panevėžio žmonėms tikrai yra reikalinga ir tikimės, kad Savivaldybė į tą situaciją pažiūrės geranoriškai“, – sako I. Zabulionytė.
Kirstų ir savo šaką
Atsisakiusi apmokėti Šeimos namams už komunalines paslaugas, Panevėžio savivaldybė ne tik nuskriaustų varguolius, bet ir kirstų šaką, ant kurios pati sėdi.
Ji yra agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus partnerė Europos Sąjungos finansuotame projekte, per kurį buvo renovuotas pastatas, atnaujinta valgyklos įranga, baldai. Iš viso šis projektas kainavo apie 300 tūkst. Eur. Viena iš sąlygų finansavimui gauti buvo įsipareigojimas Šeimos namams savo labdaringą veiklą tęsti ne mažiau nei penketą metų, tai yra iki 2020-ųjų.
Jei, neišgalėdami susimokėti už komunalines paslaugas, Šeimos namai būtų uždaryti, Savivaldybei tektų prisiimti visą finansinę atsakomybę už projektui išleistas lėšas. O tai reiškia, kad Panevėžiui grėstų grąžinti ES paramą. I. Zabulionytė teigia išaiškinusi valdininkams visą keblią situaciją. Tai turėjo būti gana stiprus motyvas Savivaldybei pagalvoti.
Prieš porą dienų direktorę pasiekė valdininkų raštas, jog išeitis surasta – rengiamas projektas dėl Savivaldybės ir Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus bendradarbiavimo sutarties. Jei tokia būtų pasirašyta, Savivaldybė apsiimtų ir toliau dengti Šeimos namų išlaidas už komunalines paslaugas.
Nors žadėta šį klausimą svarstyti praėjusį ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, jis nebuvo pateiktas. Šeimos namų globotiniams baimę keliančią problemą politikai dabar žada spręsti po poros savaičių.
Istorija kartojasi
Keisčiausia, kad į analogišką situaciją Šeimos namai buvo pakliuvę ir prieš penketą metų. Savivaldybės grasinimus nebeapmokėti už komunalines paslaugas Rožių g. įsikūrusiai nevyriausybinei organizacijai tąkart sustabdė vėlgi tas pats ES finansuojamas projektas.
Matydama, kad neišgalės užtikrinti Šeimos namų funkcionavimo ir išlaikymo, agentūra „SOS vaikai“ tąkart sustabdė europinio projekto vykdymą. Namų rekonstrukcija buvo pratęsta valdininkams suradus teisėtą būdą, kaip apmokėti minėtas Šeimos namų sąskaitas.
Dabar, praėjus penkeriems metams, Savivaldybė sugrįžo į tą patį tašką.
Siūlo išeitį
Miesto valdžios atstovai teisinasi, kad nebegali tiesiogiai skirti lėšų Savivaldybės patalpomis be atlygio besinaudojančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Socialinę sritį kuruojančio vicemero Petro Luomano teigimu, atlikus vidaus auditą paaiškėjo, kad Panevėžys, nevyriausybinėms organizacijoms apmokėdavęs už komunalines paslaugas, pažeidinėjo Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas. Jos numato, kad Savivaldybė savo turtą gali išnuomoti arba atiduoti pagal panaudą ar patikėjimo teisę, bet negali apmokėti nuomininkui už komunalines paslaugas.
Į įstatymo pinkles pateko ne tik Šeimos namai, bet ir daugiau nevyriausybinių miesto organizacijų.
Savivaldybės vidaus audito skyriaus vedėjas Mindaugas Čipinys sako rekomendavęs administracijai ieškoti galimybių joms už komunalines paslaugas apmokėti ne tiesiogiai, bet per projektus. Tai yra Savivaldybei projektus veiklai vykdyti teikiančios organizacijos dabar juose turėtų iš anksto numatyti ir išlaidas už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, šildymą. Iš viso per metus tam iš miesto biudžeto būdavo atseikėjama 18 tūkst. Eur.
Ateitis miglota
Mokestis už komunalines paslaugas gąsdina ne vien Šeimos namus. Savivaldybės siūlymas rašyti projektus kai kurioms organizacijoms – ne išeitis, nes apmokėti už minėtas paslaugas rengiamasi tik neįgaliesiems.
Tokių neturinčių „Senolių“ choro viena iš vadovių Aldona Šipšinskienė neslepia, kad jų organizacija dabar nežinomybėje. Vienintelis choro finansavimo šaltinis – pačių choristų mokamas 2 Eur per mėnesį nario mokestis.
Savivaldybei nevyriausybines organizacijas nusprendus iškelti iš Nevėžio g. ir įkurti uždarytoje „Nevėžio“ mokykloje, „Senoliams“ ten numatyta 50 kv. m klasė. Pasak A. Šipšinskienės, du kartus per savaitę į repeticijas susirenkantys senoliai už komunalines paslaugas turės kas mėnesį kloti 100 Eur. Tokį mokestį apskaičiavo Savivaldybė.
Vadovė teigia, jog dar 1958 m. chorvedžio Mykolo Karkos įkurtą chorą lankantiems pensininkams tokia suma yra labai didelė. A. Šipšinskienė neatmeta, kad iš menkų pensijų gyvenantiems senoliams gali tekti pasidairyti menkesnės pastogės choro repeticijoms.
Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkės Stanislavos Arbutavičienės teigimu, iš draugijos vienijamų 9-ių organizacijų projektus teikia tik trys. S. Arbutavičienės nuomone, net jei visos pultų rašyti, vargu ar dėl to gyventų turtingiau.
„Lėšų projektams finansuoti bus skirta tiek pat, o projektų prirašys daug. Visoms teks trupiniai“, – spėja draugijos pirmininkė.
