Vieniems šie vaistai pažįstami iš gydytojų rekomendacijų, kiti apie juos sužinojo iš artimųjų ar pažįstamų, o dar kai kurie susidarė nuomonę iš visuomenėje paplitusių mitų.
Tad kas iš tiesų yra generiniai vaistai, kaip jie atsiranda ir ką apie juos svarbu žinoti kiekvienam pacientui?
Vaistai gali būti skirstomi į tris grupes.
Pirmoji grupė – originalūs vaistai, tie, kurie yra apsaugoti patentu.
Antroji – referenciniai vaistai, tai – buvę originalūs medikamentai, kurių patento apsauga jau yra pasibaigusi.
Trečioji grupė – generiniai vaistai, kurie yra originalų kopijos, vadinamosios alternatyvos, kurių sudėtis ir veiklioji medžiaga atitinka originalius (patentuotus) vaistus bei skyrimo indikacijas.
Pastarieji į rinką įtraukiami tada, kai pasibaigia originalaus vaisto patento galiojimo laikas.
Generiniai vaistai yra vienodai veiksmingi ir saugūs kaip originalūs, tačiau dažniausiai yra pigesni dėl mažesnių tyrimų ir rinkodaros išlaidų.
Generiniai vaistai yra griežtai reglamentuojami ir turi atitikti tuos pačius kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus kaip originalūs. Prieš patekdami į rinką, jie privalo praeiti:
Lietuvoje generinius vaistus reguliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, generiniai vaistai privalo atitikti:
Generiniai vaistai yra saugi ir patikima alternatyva originaliems vaistams.
Jie praeina griežtą kontrolę, užtikrinančią jų kokybę ir veiksmingumą.
Dėl mažesnės kainos jie leidžia pacientams sutaupyti, neprarandant gydymo efektyvumo.
Tačiau žmogaus požiūris gali turėti reikšmę pačiam gydymui. Įsitikimai gali nulemti ir placebo – „vartoju originalą, tai man bus geriau“ bei nocebo – „gavau generiką, tai neveiks“ – poveikį.