-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pristatydamas premjerą lenkų režisierius Jacekas Glombas juokavo, kad sumanymas gimė švenčiant teatro 75-metį, kai pakylėtas geros nuotaikos leido sau drąsiai svajoti.
„Ryte nubudęs ėmiau abejoti, ar pavyks padaryti tai, kas dar vakare man atrodė juokų darbas. Vis dėlto sunkumai tik dar labiau padidina džiaugsmą pristatyti premjerą“, – kalbėjo režisierius.
J. Glombas tikino, kad tai nėra pirmasis bandymas kurti netradicinėje erdvėje, tačiau kiekvienas išėjimas iš teatro scenos pažeria naujų sunkumų ir netikėtumų. Menininkas prisipažino, kad kuriant spektaklį vienoje Legnicos erdvėje netgi teko brautis į pastatą – laužti spyną, nes pasikeitus savininkams planuotas spektaklis galėjo žlugti.
„Nors dėl patalpų problemų šį kartą neturėjome, spektaklyje naudojome tikrus traukinius, įvairias autentiškas detales, o su jomis dirbti ne visuomet lengva. Labai tikiuosi, kad techniniai įrenginiai per premjerą nesusigės ir puikiai atliks savo vaidmenis“, – juokavo J. Glombas.
Gavęs pasiūlymą kurti Lietuvoje, lenkų režisierius akimirksniu suprato, kad į sceną nori perkelti čekų literatūros klasiko Bohumilo Hrabalo kūrinius. Bendradarbiaudamas su pjeses autore Katažyna Knychalska, menininkas sujungė keletą rašytojo apsakymų ir žiūrovams papasakos vientisą istoriją.
„Spektaklio veiksmas nukels į siurrealistinę užeigą. Pagrindinis veikėjas čia atsiveš savo mylimąją, kad jai parodytų vietą, kurioje dirbo prieš daugelį metų. Norėdamas nustebinti žiūrovą, daugiau detalių neatskleisiu. Tik perspėju, kad dėl neįprastos erdvės meno gerbėjams derėtų apsirengti kiek šilčiau, o damoms rekomenduoju šįkart pamiršti aukštakulnius ir vakarines sukneles“, – intrigavo menininkas.
Neįprastą reginį kūrė ne tik panevėžiečiams pažįstama Juozo Miltinio teatro trupė, bet ir kviestiniai svečiai. Be lenkų režisieriaus ir pjeses autorės, komandą papildė scenografė ir kostiumų dailininkė Malgožata Bulianda, kompozitorius Bartošas Stabužinskis, choreografas Vitoldas Jurevičius, kviestiniai aktoriai Margarita Bareikytė, Raminta Paukštytė ir Antanas Venckus.
Visi komandos nariai tvirtino, kad per trumpą laiką sukurti spektaklį neįprastoje erdvėje nebuvo lengva, tačiau rezultatas nenuvylė.
„Puikiai supratome, kad kurti čia yra didžiulė rizika. Garvežinė neskirta tam, kad joje skambėtų muzika ir aktorių dialogai. Nepaisant to, visa autentiška scenografija tiesiog užburia, o patirti sunkumai leidžia dar labiau džiaugtis rezultatais. „Stotelė“ sukurta būtent šiai erdvei, o perkėlus ją į teatro sceną dingtų dalis magijos“, – teigė kompozitorius B. Stabužinskis.
Su sunkumais teko susidurti ir M. Buliandai. Kurdama scenografiją menininkė nusprendė naudoti tik autentiškus garvežinėje rastus daiktus, kad taip pagerbtų vietos atmosferą ir praeitį.
Pasak jos, jeigu būtų eita lengviausiu keliu ir scenoje būtų naudojami nauji nupirkti daiktai, spektaklis būtų praradęs dalelę savęs, o aktoriams, kad įtikintų žiūrovą, tektų kur kas labiau stengtis.
„Žvelgdami į kiekvieną daiktą galime matyti jo istoriją. Jeigu vietoj senų, praeitį menančių kopėčių būtume naudoję naujas, bendras vaizdas neatrodytų taip gerai, kaip dabar“, – įsitikinusi scenografė.
