-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausybė, šią savaitę patvirtinusi atnaujintus Panevėžio rajono gyvenamųjų teritorijų ribų duomenis, tarp kitų padarytų pakeitimų pervardijo Raguvėlės geležinkelio stotį.
Nuo šiol kaimas vadinasi Naująja Raguvėle.
Tuštėjant ir nykstant kaimams, dar 2011-aisiais Panevėžio rajono savivaldybė ėmėsi koreguoti kaimų ar viensėdžių, kurių dažno likę tik pavadinimai, ribas, prijungdami prie kitų.
Dalį vietovių nuspręsta apskritai pervadinti.
Taip Naujosios Raguvėlės pavadinimą gavo kaimas, dešimtmečius vadintas Raguvėlės geležinkelio stotimi.
Žinia, kad kaimas turi naują vardą, jo gyventojams buvo didelė staigmena.
Arvydui Stakei, kaip ir kitiems Raguvėlės geležinkelio stoties gyventojams, pakeistas kaimo pavadinimas buvo naujiena. P. Židonio nuotr.
Naująja Raguvėle tapusi Raguvėlės geležinkelio stotis – vos vienos gatvės kaimas, kertamas siaurojo geležinkelio bėgių.
Vietos žmonės skaičiuoja, kad kaime tėra dešimt namų, iš kurių vienas – dviaukštis daugiabutis. Gyventojų dar mažiau.
Nemažai esamų namų nebegyvenami arba tapę vasarnamiais.
Kad patektum į Panevėžio rajone esančią Naująją Raguvėlę, kuri turbūt dar ilgai vietinių ar atklydėlių bus pavadinama Raguvėlės geležinkelio stotimi, tenka bent keletą kilometrų nuvažiuoti Anykščių rajono teritorija.
„Gražiausia būdavo, kai Raguvėlės geležinkelio stotį, kur paprastai gyvename vasaromis, iš namų Panevėžyje tekdavo pasiekti per kovido pandemiją. Ant Panevėžio ir Anykščių rajonų ribos stovėjo užkarda. Kaskart sustabdytiems tekdavo aiškintis, kodėl iš Panevėžio miesto į Panevėžio rajoną važiuojame per Anykščių rajoną. Teisindavausi, sakydavau, kad nenuskrisim gi į Raguvėlės geležinkelio stotį“, – kuriozišką situaciją pasakoja Ronaldas Palilionis.
Raguvėlės geležinkelio stoty stovi R. Palilionio šeimai atitekęs mirusių uošvių namas. Jis – prie pat siaurojo geležinkelio bėgių.
„Kol keleivius vežiodavo siaurasis geležinkelis, iš Panevėžio dažnai važinėdavome juo. Dabar pro šalį siaurukas praveža tik pramogautojus. Jei tik išgirstu atbildant, einu į kiemą, mojuoju keleiviams“, – šypsosi R. Palilionis.
Jis mena, kad žiemą įspūdingai atrodydavo siaurais bėgiais dardantis apšviestas ir išpuoštas kalėdinis traukinukas.
„Kartais matau ir siauruko traukiamą ant bėgių pastatytą pirtį. Matyt, joje prisikaitinę ir prisivanoję pramogautojai, traukinukui sustojus, šoka į mūsų kaime iškastą tvenkinį“, – teigė R. Palilionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tvarkomas Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui priklausantis Raguvėlės geležinkelio stoties vandens bokštas.
Jis – kultūros paveldo vertybė.
O štai pati medinė stotis stovi apleista, paversta sandėliu, kurioje bokštą tvarkantys statybininkai laiko statybines medžiagas.
Pažvelgus pro stoties pastato langelius, matyti buvusi laukiamoji salė su suolais. Matyti ir langelis, už kurio sėdėjusi kasininkė siaurojo geležinkelio keleiviams pardavinėdavo kelionės bilietus.
R. Palilionis sako girdėjęs, jog yra planų atstatyti ir šią stotį, o prie tvenkinio įrengti vietą poilsiui su suoliukais bei persirengimo kabinomis.
Kad patektum į Naująja Raguvėle pervadintą Panevėžio rajone esantį kaimą, iš Panevėžio tenka važiuoti per Anykščių arba per Kupiškio rajonus. P. Židonio nuotr.
Lina Galeckienė juokiasi esanti Raguvėlės geležinkelio stoties marti.
Čia atitekėjo ir šiame kaime gyvena iki šiol.
Čia gimė ir dvi jos dukros. Jų dokumentuose įrašyta gimimo vieta – Raguvėlės geležinkelio stotis.
„Iš tiesų keistai atrodo įrašai apie gimimą geležinkelio stoty. Bet nesu girdėjusi, kad dukros būtų sakiusios, jog kas nors iš jų dėl to pasišaipytų“, – pasakoja L. Galeckienė.
Ji teigė besiilginti laikų, kai siaurukas buvo ne pramoginis traukinys, o susisiekimo priemonė. Būdavo patogu juo pasiekti Panevėžį.
„Dabar pro mus autobusai važiuoja tik dvi dienas per savaitę. Pati nevairuoju, tai daug neprivažinėsi“, – pasiguodė L. Galeckienė.
Nelikus susisiekimo su pasauliu, ji priversta likti namie. Tačiau tikisi, kad sušilus orams į darbą pradės važinėti ir ji. L. Geleckienė darbuojasi medžio perdirbimo įmonėje, esančioje toje pat Miežiškių seniūnijoje..
L. Galeckienė mena, jog buvo metas, kai Raguvėlės geležinkelio stotis turėjo savo parduotuvę. Kaime veikė ir valdiška įstaiga – Raguvėlės girininkija. Dabar nė vienos nebelikę. Pirkti maisto kaimo žmonės paprastai važiuoja ar paėjėja keturis kilometrus iki Anykščių rajone esančios Raguvėlės.
„Gaila, kad kaime nebeliko nė vieno jauno žmogaus, nebeauga vaikai. Ir mano viena dukra išvyko į Vokietiją, kita gyvena netoli Panevėžio“, – kalba L. Galeckienė.
Raguvėlės geležinkelio stotyje girininkijos neliko, bet joje girininku dirbęs Arvydas Stakė iš kaimo neišsikėlė. Laisvalaikiu fotografuoja paukščius ir gamtą.
Jis teigė girdėjęs šnekų, kad nedera kaimų vadinti geležinkelio stotimis, tad numanė, kad ir jų kaimo pavadinimas bus keičiamas.
Vietiniai svarsto, kad parinktas Naujosios Raguvėlės pavadinimas – tikrai vykęs.
Jei dar kada nors šiame kaime gims vaikai, jų dokumentuose nebebus rašoma, kad gimė jie geležinkelio stoty.
Ir mirties liudijimuose nebeliks geležinkelio stoties pavadinimo.
