-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau dabar jie priversti pirktis brangius filtrus arba troškulį malšinti vandeniu iš tolėliau esančio šachtinio šulinio.
Į 25 Jotainių gyventojų butus jau daug metų geriamasis vanduo centralizuotai teka iš tame pačiame kaime įsikūrusių socialinės globos namų gręžinio. Čia jis iškastas dar 2003 metais ir naudojamas daugiausia įstaigos reikmėms. Tačiau apie 7 proc. tiekiamo geriamojo vandens kiekio dar papildomai parduodama šalia esančių privačių daugiabučių namų savininkams. Tik jų tokios paslaugos nebetenkina.
Jotainietė Jadvyga Jagutienė tvirtina, kad geležies pilnas vanduo esą ėda buto vamzdynus, buitinius įrenginius, rudai dažo skalbinius ir net indus. Todėl maistui, drabužiams skalbti ir net maudynėms pensinio amžiaus šeimininkė naudojasi tik toliau nuo namų esančiu šachtiniu šuliniu.
„Kol vanduo bėga iš čiaupo, viskas atrodo gerai – jis ir skaidrus, ir švarus. Bet pastovi kelias minutes – ir nuraudonuoja. Kaip galima tokį vartoti? Dar užsikrėsim kuo nors. Aplankykite ir kitus butus, visi gyventojai šnekės tą patį. Nebent kuris turės labai gerą vandens filtrą. Bet visuose butuose – beveik vien pensininkai“, – „Sekundei“ skundėsi J. Jagutienė, rodydama per kelias savaites tamsiai nusidažiusius vandens filtrus po virtuvės kriaukle. Tokių priemonių sūnus jai perka nuolat.
Ne mažiau dėl vandentiekio bėdų pyko ir jos kaimynė Genė Aleknienė. Sunkiai vaikštanti moteris teigė jau pavargusi nešiotis vandenį iš šulinio, juk gyvena centralizuotomis sąlygomis.
„Manote, paprasta kas dieną prisinešti penkialitriais buteliais vandens iš šulinio, kai vos per slenkstį perlipu. Vasarą dar lengviau, o žiemą visai sunku“, – skundėsi pensininkė, prisipažindama, kad retkarčiais geresnio vandens atnešti paprašo socialinės globos namų gyventojų.
Tiesa, tokia pagalba jai atsieina po 50 centų už vieną penkių litrų butelį. O jų reikia daug, nes šeimininkė vandens iš čiaupo mažai naudoja.Prie minėtų išlaidų, aišku, prisideda ir sąskaita už centralizuotas vandentiekio paslaugas. Už tai jotainietė pakloja net iki 7 eurų per mėnesį.
Šiek tiek mažiau už tokį vandenį sumoka skaitiklius įsirengę Genės kaimynai. Tačiau gyventojai esą sutaupo tik todėl, kad retai naudojasi gręžinio vandeniu. Jiems per mėnesį vanduo kainuoja apie 2,60 euro.
Tačiau daugiabučių gyventojai dėl savo bėdų nedrįsta skųstis ir nesikreipia į vandentiekio šeimininkus.
Sunkiai vaikštanti G. Aleknienė teigė jau pavargusi nešiotis vandenį iš šulinio. T. Šiaudinio nuotr.
„Vandens kainas mūsų įstaigai tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – „Sekundei“ aiškino Jotainių socialinės globos namų buhalterė ir teigė, kad jų aptarnaujami butai už teikiamas paslaugas moka gana skirtingus mokesčius.
Tačiau dėl paties vandens kokybės įstaigos darbuotojai kategoriški. Pasak Aptarnavimo ir eksploatacijos padalinio vadovės Marijos Marozienės, gręžinio vandens kokybė čia rūpestingai tikrinama kas ketvirtį. Ir per dvylika pastarųjų jos darbo metų nė karto nebuvo jokių pažeidimų.
„Mūsų įstaigai keliami aukšti reikalavimai. Todėl negalėtume savo 200 gyventojų tiekti blogo vandens. Tokį patį jį gauna ir 26-ių šalia esančių daugiabučių namų gyventojai. Mums privaloma reguliari vandens kokybės priežiūra ir patikra. Šiuos tyrimus už nemenką mokestį mums atlieka bendrovė „Aukštaitijos vandenys“, – tvirtino M. Marozienė.
Paskutinį kartą kovo mėnesį patikrinus Jotainių gręžinio vandenį, pagal tyrimo dokumentus, nebuvo jokių blogų kokybės rodiklių. Ir skonis, ir spalva priimtini vartoti. Nustatytų normų neviršijo ir kiti cheminiai bei mikrobiologiniai rodikliai.
„Argi tai blogas vanduo?“ – iš virtuvės atnešusi stiklinę vandens klausė M. Marozienė.
Tiesa, įstaiga papildomai iš vandens šalina geležį specialia įranga, todėl ir globotinių skalbiniai rudai nesidažo, ir globos namų prietaisai nerūdija. Tačiau gyventojams, pasak M. Marozienės, gręžinio šeimininkai to daryti neprivalo. Tam esą jau patys vartotojai turėtų nusipirkti filtrus.
„Su kiekvienu savo vartotoju esame sudarę sutartis. Jose įrašyta, jog kilusius ginčus ar problemas reikia spręsti derybų būdu. Todėl gyventojai turėtų patys į mus kreiptis ir kalbėti“, – pabrėžė M. Marozienė.
Be to, anot jos, visus pasikeitimus ir naujienas įstaiga skelbia savo internetinėje svetainėje.
M. Marozienė pateikė dokumentus, kad jų įstaigoje esančio gręžinio vanduo atitinka kokybės reikalavimus. T. Šiaudinio nuotr.
Pažeidimų dėl minėto gręžinio vandens kokybės niekada nėra aptikę ir tokius objektus kontroliuojančios Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Jos viršininko pavaduotoja valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė teigė, kad Jotainių socialinės globos namų vanduo tikrinamas pagal numatytą planą ir, kilus pavojui, gręžinys būtų jau uždarytas.
„Skundų dėl Jotainių nesame gavę, jei taip būtų, juos tirtume. Pagal vandens aprašymą, rudą jo spalvą lemia didelis geležies kiekis. Mūsų žiniomis, socialinės globos namai savo virtuvėje turi geležies šalinimo įrenginį. Filtrus reikėtų įsigyti ir gyventojams“, – sakė inspektorė.
Geležies pertekliumi vandenyje, anot jos, skundžiasi daugelis Panevėžio rajono vartotojų. Tokių bėdų esą dažnai kyla ir dėl senų vandentiekio vamzdynų. Tačiau sveikatai geležis, pasak specialistės, kenksmingo poveikio neturi. Daugiau žalos pridaro vandenyje esantys nitritai ir nitratai – jų vis dar pasitaiko šachtiniuose šuliniuose.
„Gilieji gręžiniai kasami labai giliai. Tad juose vanduo paprastai būna saugus sveikatai. Labai retai gręžiniuose randame kokybės pažeidimų“, – „Sekundei“ teigė inspektorė.
Ir pačių gręžinių, iš kurių vanduo tiekiamas gyventojams, Panevėžio rajone nėra itin daug. Didžiąją jų dalį kuruoja bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ir Velžio komunalinis ūkis. Privačių gręžinių taip pat yra Paįstryje, Geležiuose, Paliūniškyje ir Gegužinės kaimuose. Jų visų tiekiamo vandens kokybę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri planingai.
„Didesnės bendrovės turi galimybes atnaujinti savo gręžinius, investuoja į tokių paslaugų gyventojams kokybę. O privatininkai dažnai skundžiasi, kad jiems vandens pardavimas apskritai nuostolingas“, – kalbėjo J. Vaitiekūnienė.
