Panevėžyje Algimantas susitiko su artimiausiais savo bičiuliais Valdu Somovu ir Audriumi Balčėčiu (dešinėje). Antrame plane – Algirdas Varžinskas ir Sigitas Stankūnas. A. Rudžio nuotr.

Garsus fotomenininkas debiutavo kaip poetas

Garsus fotomenininkas debiutavo kaip poetas

Myliu – kai medžio pumpuras sukrautas,

Kai žydi moterys ir laukas,

Kai bitė saldžiai koryje užanka…

(Algimantas Aleksandravičius)

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje gausiai susirinkusius Panevėžio meno elito atstovus maloniai nustebino žymus fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, debiutavęs nauju amplua.

Renginyje „Fotografija, pakvietusi Žodį“ atsiskleidė fotografijos grando talentas tobulai pajusti žodžio grožį ir jėgą. Eksponuodamas naujausius savo fotodarbus ekrane, menininkas skaitė ir savo poeziją. Žodžio ir vaizdo tandemas nepaliko abejingų.

Visus itin sužavėjo fotografijų ciklai „Per Lietuvą, per Dievo kraštą“ ir „Vilnius – pasakų miestas“. Algimantas daro titanišką darbą, įamžindamas fotografijomis žymiausius Lietuvos žmones, jų gyvenamas ar gyventas vietas, nuostabius mūsų šalies peizažus. Tas fotografijas jis sudėjo į penkis solidžios apimties ir labai aukštos poligrafijos albumus, kurių kiekvieną pavadino labai originaliai, pagal tą regioną, kuris yra atspindimas.

Žodžio meistrystė Algimanto kūryboje pasireiškė jau seniai, kai jis kūrė prie fotografijų prierašus, kurie kai kada virsdavo žaismingais pasakojimais. Jau tuomet, kai prieš kelerius metus žymusis fotomenininkas pristatė savo naują knygą „ Neužmirštami veidai“ apie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro režisierius ir aktorius, poetė Elvyra Pažemeckaitė sakė, kad ateityje jis galėtų būti pristatytas Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti jau ne kaip fotomenininkas, o kaip poetas.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Galerija

E. Pažemeckaitė, daug metų rengusi poezijos festivalius „Panevėžio literatūrinė žiema“, nesišvaistė žodžiais. Renginys bibliotekoje visiems ten dalyvavusiems įrodė: A. Aleksandravičius neabejotinai turi ir poeto talentą.

Jis pats prisipažino, kad žodžiai į galvą ateina netikėtai, tarsi padiktuojami iš viršaus.

Visi, kurie bent kiek domisi fotografija, žino šio iškilaus menininko fotokūrinius, bet pripažinkime, kad jo eseistikos ir poezijos tekstai gali gyventi kaip savarankiška kūrybos forma.

„Šiame menininke visada budi žodžio šauksmas. Nes tiek fotografijos, tiek žodžio prigimtinis vardiklis – bendras. Tai kyla iš geismo pamatyti ir atsiverti. Menininko nuostaba virsta vaizdu ir žodžiu“, – kalbėjo renginį organizavusi E. Pažemeckaitė.

A. Aleksandravičius pribloškia savo kūrybos gausa ir verte. Tiems, kurie nesusipažinę su menininko biografija, priminsiu kai kuriuos faktus.

Algimantas gimė 1960 m. Klaipėdoje, nuo 1984 m. iki 2007 m. gyveno Panevėžyje, kuriame ir pradėjo domėtis fotografija. Pastaruosius 14 metų gyvena Vilniuje.

Panevėžyje gyvendamas A. Aleksandravičius išgarsėjo kaip fotomenininkas. Daugelis panevėžiečių su nostalgija prisimena Algimanto galeriją, kurioje kiekvieno mėnesio 9 dieną būdavo atidaroma paroda, o gausiai susirinkę svečiai vaišinami raudonuoju vynu. Taip tarsi buvo tęsiamos žymiojo režisieriaus Juozo Miltinio atneštos į Panevėžį paryžietiškos tradicijos.

Algimantas Lietuvoje ir užsienyje surengė per du šimtus personalinių parodų. Sudarė daugelį fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių, parengė daug kitų fotomenininkų parodų. Jo personaliniai fotoalbumai, kurių išleido keliolika, visad tampa svarbiu reiškiniu fotomeno pasaulyje.

1996 m. jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas. 2002 m. A. Aleksandravičiui paskirta Lietuvos Kultūros ministerijos premija „Už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis“. 2003 m. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija „Už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus“. 2003 m. suteiktas Panevėžio Metų menininko garbės vardas.

Dažnai pajuokaujama, kad Lietuvoje nėra kultūros ir meno žvaigždžių. Vos pervažiavę sieną, populiarūs šalies menininkai tampa niekam nežinomi. Algimantui tas negresia. 2003 m. jis pripažintas geriausiu Europos portretistu (konkursas Fujifilm Euro Press 2003). 2011 m. pripažintas geriausiu Baltijos šalių portretistu. Tarptautinių fotografijų parodų „Grand Prix“ keturiskart laimėtojas.

Iškilus menininkas ne kartą įvertintas ir savo šalyje, nors ir kalbama, jog savame krašte pranašu nebūsi. Keturiskart jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos konkurso svarbiausią apdovanojimą „Auksinį kadrą“.

2007 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus A. Aleksandravičių apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai medaliu“.

2008 m. fotomenininkas apdovanotas Nyderlandų Orange–Nassau Riterio kavalieriaus ordinu. 2009 m. pelnė Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečio Aukso medalį, o po metų – Aukso žvaigždę (Lietuvos autorinių teisių gynimo agentūra).

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų