P. Dauguvietis – viena iš tų asmenybių, kurių gyvenimai ilgainiui virsta legendomis, apie kurias su pasididžiavimu pasakojama iš kartos į kartą. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų nuotr.

Garsiųjų Dauguviečių pėdsakai – ir Panevėžyje

Garsiųjų Dauguviečių pėdsakai – ir Panevėžyje

Nepriklausomoje Lietuvoje pirmuoju Panevėžio taikos teisėju buvęs Pranas Dauguvietis – garsios menininkų giminės pradininkas ir pats grožiui nebuvo abejingas: augino rožes, griežė smuiku, mėgo pasivaikščiojimus gamtoje.

Nuo Biržų į Panevėžį

Prieš keletą metų Panevėžio miesto viešojoje bibliotekoje pristatant žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygą „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“, panevėžiečiai parodė, kokia svarbi, įdomi jiems buvo šviesaus atminimo režisierė, aktorė G. Dauguvietytė – į knygos pristatymą susirinkusieji vos tilpo erdviose patalpose.

Iš tikrųjų Lietuvos padangėje G. Dauguvietytės (1926–2015) žvaigždė buvo labai ryški. Bet ne tik jos – iš Biržų krašte esančio Dauguviečių kaimo kilusi giminė nuo seno garsi ir žinoma.

„Jis buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus. Mokėjo rusų, lenkų, žydų, vokiečių kalbas, griežė smuiku, turėjo gražų balsą.“
A. Astramskas

Dauguviečiuose gimęs Galinos tėvas Borisas Dauguvietis (1885–1949) – režisierius, dramaturgas, aktorius, pedagogas, Lietuvos teatrui daug nusipelnęs žmogus. Iki šiol jo vardu pavadintas apdovanojimas – „Boriso Dauguviečio auskaras“, Tarptautinę teatro dieną teikiamas už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus.

Dauguviečiuose gimė ir Boriso tėvas – teisininkas Pranas Dauguvietis (1854–1943), palikęs ženklus ir Panevėžio istorijoje.

Nuo sodininkystės iki teisės

Kai 1919 metais nepriklausomoje Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia, steigti apygardų teismai, skirti teisėjai, būtent P. Dauguvietis tapo pirmuoju Panevėžio miesto taikos teisėju. Ir dirbo juo iki pačios pensijos.

P. Dauguvietis dalyvavo ir Panevėžio inteligentų visuomenės klubo, ir sodininkystės draugijos, ir Panevėžio apskrities liaudies blaivybės globos komiteto veikloje.

„Jis buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus. Mokėjo rusų, lenkų, žydų, vokiečių kalbas, griežė smuiku, turėjo gražų balsą“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

Beje, neilgą laiką, ypač sudėtingu metu P. Dauguvietis dirbo ir Panevėžio apskrities viršininku.

Šiame pastate veikusiame teisme dirbo P. Dauguvietis – pirmasis Panevėžio miesto taikos teisėjas. P. Židonio nuotr.

Atverti puslapiai

Rašydama knygą apie pirmojo Panevėžio teisėjo anūkę G. Dauguvietytę, autorė siekė nušviesti ir kitą herojės gyvenimo pusę.

Juk visuomenei Galina buvo žinoma kaip humoru trykštantis žmogus, sugebantis gyventi tarsi pakylėtas virš kasdienybės.

„Iš tikrųjų Galina nebuvo nei angelas, nei stabas – ji toks pat žmogus, kaip ir visi. Ji ir mylėjo, ir neapkentė, pyko, pavydėjo, nervinosi, jai taip pat ir skaudėjo, buvo ir gera, ir liūdna. Mačiau ją įvairiose situacijose“, – pasakojo I. Liutkevičienė, buvusi viena iš tų retų žmonių, kuriuos garsioji režisierė prisileisdavo arti savęs.

Rašydama knygą, autorė stengėsi užpildyti ir kitus, nežinomus Dauguviečių giminės puslapius, sudėti tikrus šeimos gyvenimo faktus, paliesdama nutylėtas, negvildentas temas, atsigręždama į giminę. Biografinei knygai I. Liutkevičienė medžiagos ieškojo įvairiuose šaltiniuose, taip pat ir Biržų krašto muziejuje „Sėla“.

Čia ji rado daugybę amžininkų atsiminimų, užrašytų gerokai anksčiau rengtos ekspedicijos metu. Tuomet buvo kalbinti gyventojai, pažinoję Praną Dauguvietį, jo sūnų Borisą bei pirmąją Boriso žmoną rusę aktorę Olgą Kuzminą-Dauguvietienę.

Režisierė ir aktorė Galina Dauguvietytė nepalikdavo abejingo nė vieno – aplinkiniai
ją arba dievino, arba ja piktinosi. Kirilo Čachovskio nuotr.

Mylimiausias žmogus – tėvas

Pati Galina, kaip pasakojo knygos autorė, nelabai mėgo apie giminaičius kalbėti. Ypač apie pirmąją tėvo šeimą, joje augusias savo seseris.

Su pirmąja, iš Rusijos parsivežta žmona – aristokrate, aktore Olga Kuzmina-Dauguvietiene Borisas Dauguvietis susilaukė penkių dukterų, o pirmąją šeimą palikęs ir sukūręs antrąją su Petronėle Vosyliūte-Dauguvietiene – vienintelės Galinos.

G. Dauguvietytė su savo vyresnėmis seserimis beveik nebendravo. Tuo labiau kad Vilniuje gyveno tik viena iš jų, kitos emigravo į JAV, Australiją. Visos seserys buvusios talentingos menininkės – dainininkės, aktorės, muzikantės.

O Galinos gyvenime svarbiausias, mylimiausias žmogus buvo jos tėvas.

B. Dauguvietis buvo ypatinga asmenybė, labai talentingas menininkas. Jis turėjo puikų humoro jausmą ir, kaip sakydavo dukra, buvo moterų numylėtinis – mergišius.

Vaikystėje neklaužada buvęs teisininko P. Dauguviečio sūnus Borisas, atradęs pašaukimą, tapo žinomu režisieriumi ir taip garsino giminę. Prieškariu jo pastangomis įkurtas meno žurnalas „7 meno dienos“, o B. Dauguviečio pastatytas garsusis spektaklis „Žaldokynė“ žinomas iki šiol .

Amžino poilsio vietoje

Talentingo režisieriaus B. Dauguviečio tėvas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Panevėžio apskrities viršininkas, pirmasis taikos teisėjas P. Dauguvietis amžino poilsio atgulė mieste, kuriame ir dirbo. Jis palaidotas Panevėžio centre esančiose stačiatikių kapinėse. Šalia ilsisi ir jo žmona.

Prieš keletą metų Apylinkių teismų teisėjų sąjungos ir Panevėžio miesto apylinkės teismo iniciatyva kapavietė buvo sutvarkyta.

Prieš tai teisininkai kreipėsi į P. Dauguviečio anūkę televizijos režisierę G. Dauguvietytę prašydami leidimo sutvarkyti kapavietę.

Kadangi Panevėžio stačiatikių kapinės įrašytos į kultūros paveldo objektų sąrašą, teko gauti ir Panevėžio miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus leidimą.

Suderinę kapo tvarkymo planą, teisėjai ėmėsi darbo. Tvarkyta atsižvelgiant į G. Dauguvietytės pageidavimą, kad kapavietė atitiktų ano meto palaidojimų vaizdą.

Taip ir buvo padaryta. O paminklo išblukusio užrašo vietoje pritvirtinta pilko marmuro lentelė su pavardėmis ir datomis bei įrašu „Taikos teisėjas 1918–1926“.

A. Astramskas pasakoja, kad teisėjas labai mylėjo gamtą, tausojo mišką, labai mėgo grybauti, o Panevėžyje jo namus supo
rožynai. P. Židonio nuotr.

Pažymėti netekties

P. Dauguvietis – viena iš tų asmenybių, kurių gyvenimai ilgainiui virsta legendomis, apie kurias su pasididžiavimu pasakojama iš kartos į kartą.

Pasak A. Astramsko, P. Dauguvietis baigęs Sankt Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Grįžęs į Lietuvą iš pradžių jis dirbo Kauno apygardos teismo tardytoju Panevėžio apskrityje Biržuose. Šias pareigas jis ėjo nuo 1888 metų, o vėliau tas pačias pareigas pradėjo eiti Panevėžyje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis tapo Panevėžio taikos teisėjo nuovados teisėju. Jam pavesta eiti ir teismo tardytojo pareigas.

Dar studijuodamas Peterburgo universitete, P. Dauguvietis vedė olandę Van der Flas. Žinoma, kad jos tėvas buvo Napoleono armijos kareivis, po Napoleono žygio pasilikęs Rusijoje ir Peterburge vertėsi gydytojo okulisto praktika. Su pirmąja žmona P. Dauguvietis susilaukė penkių vaikų – keturių dukrų ir sūnaus Boriso.

Visos jų atžalos buvo gabios ir savo pasirinktose srityse nemažai pasiekė. Dukra Jekaterina tapo Peterburgo konservatorijos profesore, Lidija – Vilniaus konservatorijos profesore, Nadežda – agronome, Zinaida – mokytoja, vėliau emigravusi į Australiją.

Juos augino ne tikroji motina – ji mirė netrukus po to, kai pagimdė jauniausią dukrą. Vienas su vaikais likęs P. Dauguvietis vedė antrą kartą. Jo antroji žmona buvo pirmosios netikra sesuo – prancūzė Nadin Žiko, Nadin, arba Nadiežda, ir užaugino visus penkis vaikus.

Sakoma, jog tik dėl sūnaus Boriso tėvas turėjo daugiausia rūpesčių. P. Dauguviečiui jau dirbant taikos teisėju Panevėžyje, sūnus krėsdavo įvairias eibes, pridarydavo nemalonumų. Vėliau, suradęs savo kelią, tapo žinomas ir gerbiamas.

P. Dauguvietis palaidotas Panevėžio centre esančiose stačiatikių kapinėse. Šalia ilsisi ir jo žmona. P. Židonio nuotr.

Supo rožynai

O P. Dauguvietis, teisės sistemoje išdirbęs 40 metų ir baigęs teisėjo karjerą, 1926-aisiais išėjęs į pensiją daug laiko praleisdavo Dauguvietynėje. Ten buvo jo ūkis. Nors pats žemės nedirbdavo – ją nuomodavo.

A. Astramskas pasakoja, kad teisėjas labai mylėjo gamtą, tausojo mišką, labai mėgo grybauti. Amžininkai jį atsimena einantį grybauti ir visada su lazda.

Tačiau Panevėžio P. Dauguvietis visiškai irgi nepaliko. Paskutiniais gyvenimo metais daugiausia laiką leisdavo čia, savo namuose Topolių gatvėje.

Jo anūkės Galinos prisiminimuose senelio namai visada apsupti rožynų – jų auginta labai daug.

Mirė P. Dauguvietis 1943 metų gruodžio 28-ąją, jo žmonos gyvenimo siūlas nutrūko 1951 metų birželį ir ji palaidota Panevėžyje, šalia garsaus sutuoktinio.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų