-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su finansiniais sunkumais susidūrusią įmonę ne kartą norėta privatizuoti, tačiau galutinis sprendimas vis būdavo atidedamas.
Galiausiai prasidėjęs karas Ukrainoje visai sustabdė jos veiklą.
Šių metų pradžioje Turto bankas aukcione siūlė įsigyti „Panevėžio veislininkystės“ akcijas už pradinę 375 tūkst. eurų kainą.
Neatsiradus pirkėjo, pradedama inicijuoti nemokumo procedūra.
Panevėžio rajoną Lietuvoje ir svetur garsindavusi kasmetė veislininkystės paroda Algirdiškyje pernai nebepakvietė lankytojų.
Kiekvieną rudenį vykdavusi paroda sutraukdavo ne tik dirbančiuosius ir besidominančiuosius naujovėmis žemės ūkyje, bet ir miestiečius.
Čia buvo galima susipažinti su įvairiausių, net pačių egzotiškiausių rūšių galvijais, paukščiais, triušiais, lamomis, kitais gyvūnais, dažnam vaikui pažįstamais tik iš knygų.
Atrodo, kad 2021-aisiais vykusi veislininkystės paroda Panevėžio rajone buvo paskutinė.
Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktoriaus Andriaus Bielinio teigimu, organizuoti veislininkystės parodas yra pareiškusi norą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, turinti didelę tam tinkamą bazę.
„Parodų organizavimą perėmė Kaunas. Renginys išties būdavo gražus ir sutraukdavo minias žmonių. Panevėžiečiams jo trūks, bet mums, kaip įmonei, ši veikla niekada nebuvo pelninga – subsidijas gaudavome iš valstybės“, – kalbėjo A. Bielinis.
Pasak A. Bielinio, pagrindinė „Panevėžio veislininkystės“ veikla, generavusi didžiausias pajamas, buvo karantinavimo centras, 2015-aisiais įrengtas Šilagalyje, pasinaudojus ES parama.
Iki tol Lietuvoje nebuvo karantinavimo centro, kuris atitiktų visus ES reikalavimus ir būtų pritaikytas visų rūšių gyvuliams.
Į šį centrą atkeliaudavo veisliniai galvijai iš visos Europos ir po privalomos karantinavimo procedūros, trunkančios vidutiniškai apie mėnesį, reikalingų dokumentų sutvarkymo galvijai būdavo išvežami į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis.
„Ir bendrovės pavadinime nurodyta, kad pagrindinė veikla orientuota į veislininkystę ir karantinavimą. Deja, ankstesnis direktorius savo laiku priėmė gana rizikingų sprendimų, ir jie atvedė į didžiules skolas. Bylos buvo pralaimėtos, o bendrovė tapo nemoki“, – pasakojo dabartinis bendrovės vadovas.
Iš dalies areštavus įmonės sąskaitas, vykdyti tolesnę veiklą bendrovei tapo sudėtinga.
Visas gaunamas pelnas buvo skiriamas ankstesnių metų nuostoliams padengti.
Galiausiai prasidėjęs karas Ukrainoje „Panevėžio veislininkystės“ veiklą galutinai sustabdė – galvijai nebevežami į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną.
„Nors turėjome užklausų ir skambučių dėl galimybės veislinius galvijus karantinuoti mūsų centre, bankai perspėjo, kad visi piniginiai pervedimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus sulaikyti. Užsakovai išsigąsdavo, nes pinigų sulaikymas yra ne kas kita kaip verslo stabdymas. Niekas nenorėjo rizikuoti. Dėl šios priežasties dalis įmonių, kaip ir mūsų, turėjo stabdyti savo veiklą“, – su kokiais sunkumais susidūrė prasidėjus karui Ukrainoje, pasakojo A. Bielinis.
Gyvulininkystės paroda Algirdiškyje. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.
Be to, tapo fiziškai sudėtinga iš Lietuvos išvežti galvijus – maršrutai driekėsi per Rusiją, Baltarusiją ar karo draskomą Ukrainą.
Kai kurių užsakymų nepavyko įgyvendinti.
Šių metų vasario pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo Panevėžio rajone registruotą bendrovę sumokėti 100 tūkst. eurų Kirgizijos bendrovei „Eksimgreyn LC“, grąžinant avansą už nesuteiktas paslaugas ir prekes bei padengiant patirtus nuostolius.
„Panevėžio veislininkystė“ 2021 m. buvo įsipareigojusi parduoti, o „Eksimgreyn LC“ nupirkti 112 Herefordų veislės galvijų – veislinių telyčių iš Vengrijos. Panevėžiečiai taip pat turėjo užtikrinti veislinių telyčių karantinavimą ir gabenimą į paskirties vietą.
„Įmonės pagrindinė veikla, generavusi pajamas, buvo buliukus, jautukus ir kitus galvijus tiekti Rytų rinkoms, tačiau prasidėjus karui užsidarė visi keliai. Karo niekas negalėjo prognozuoti. Rinkos, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos, nėra šimtu procentų uždarytos. Šiuo metu kai kurie verslininkai galvijus bando vežti kitais keliais, aplenkdami rizikingas zonas, tačiau tą padaryti tikrai nėra paprasta“, – kalbėjo bendrovės direktorius.
Matydamas prastą situaciją ir gindamas dabartinių kreditorių interesus A. Bielinis kreipėsi į pagrindinį akcininką – Valstybės turto banką, prašydamas gaivinti bendrovę, tačiau palaikymo nesulaukė.
Tuo labiau kad pagrindinis kreditorius nesutiko, kad skola būtų grąžinta per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
„Akcininkas, apskaičiavęs galimas rizikas, nusprendė, kad nėra prasmės investuoti nemažus pinigus tam, kad pirmiausia būtų grąžinti įsiskolinimai kreditoriams. Jeigu būtų vykdoma kokia nors tęstinė veikla, gal ir būtų verta gaivinti. Šiuo atveju paprastesnis kelias skelbti nemokumo procesą“, – teigė A. Bielinis.
Valstybei priklauso 97,85 proc. „Panevėžio veislininkystės“ akcijų, Vyriausybės sprendimu jos buvo įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.
Po šio sprendimo įmonės akcijas valdžiusi Žemės ūkio ministerija 2022-ųjų gegužę jas perdavė Valstybės turto bankui. Pirmasis aukcionas, kur už įmonės akcijas buvo prašoma 375 tūkst. eurų pradinės sumos, nesulaukė susidomėjimo.
Gyvulininkystės paroda Algirdiškyje. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.
Direktorius įsitikinęs, kad nemokumo ir bankroto procesas turėtų būti greitas.
Galbūt kažkas įsigis įmonės pastatus ir atgaivins veiklą.
„Panevėžio veislininkystė“ turi du vertingus kompleksus.
Algirdiškio kaime, šalia Panevėžio–Šiaulių kelio, netoli „Via Baltica“ greitkelio, bendrovei priklauso parodų bazė su didžiuliais paviljonais, pritaikytais demonstruoti įvairių rūšių veislinius galvijus, paukščius, žirgus, triušius.
Bendras pastatų plotas – 4390 kvadratinių metrų.
Šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštėje gali tilpti per 350 mašinų.
Bendrovė iki 2032 m. nuomoja ir 4,80 ha ploto žemės sklypą.
Dar vienas jos valdomas objektas – Šilagalio kaime esanti ferma, kurioje veikė galvijų karantinavimo centras.
„Gal kažkas šią veiklą atgaivins, nes įmonė nėra išparceliuota, išdraskyta, stovi visa karantinavimo įranga, yra gardai. Atidarai karantinavimo centro duris ir dirbi. Manau, pardavus turtą užteks pinigų ir padengti įsiskolinimus kreditoriams, ir liks akcininkams“, – tikisi A. Bielinis.
