-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Džiaugiuosi, kad meno bendruomenė pasitiki biblioteka. Esame be galo laimingi ir dėkingi, galėdami disponuoti profesionalios menininkės kūryba ir ja puošti savo erdves. Turime daug gražių sienų, turime daug lankytojų, kurie galės apžiūrėti paveikslus. Nes šiuo atveju bibliotekos užduotis – ne archyvuoti, o kūrinius padaryti matomus, prieinamus“, – sako bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė.
Su E. Gaspariūnaite-Taločkiene biblioteka bičiuliaujasi nuo 2004-ųjų. Čia vis nugula iš pasaulyje rengtų dailininkės parodų grįžtantys darbai.
Praėjusį savaitgalį juos papildė per 70 didelio formato paveikslų Lietuvos istorijos, senosios baltų kultūros, Vilniaus architektūros motyvais.
Šiuo metu rengiamas dar vienas paketas – E. Gaspariūnaitės-Taločkienės kaupta Lietuvos dailės parodų katalogų, kultūros žurnalų kolekcija, atspindinti viso atgautos nepriklausomybės laikotarpio dailės gyvenimą, menininkų kūrybines biografijas, kūrybos stilių kaitą. Čia nuguls visi dailininkės apdovanojimai, projektiniai darbai.
Skaičiuojama, kad iš viso bus saugoma apie 400 E. Gaspariūnaitės-Taločkienės darbų – didžiausias meno kūrinių originalų bibliotekos fondas.
Nors menininkė jau kelis dešimtmečius gyvena sostinėje, tačiau visada atsisukusi į gimtąjį kraštą.
„Dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė niekada nepamiršo tėviškės ir jos žmonių. Paįstrio Juozo Zikaro mokyklai dovanojo 100 tapybos, akvarelės, grafikos, pastelių, piešinių kolekciją. Čia buvo įkurta meno galerija. 14 metų dėstė tapybą Panevėžio dailės mokykloje, jos kūrybinės iniciatyvos išjudino daug jaunimo. Organizavo Lietuvos moterų dailininkių kūrybos parodas. Buvo aktyviausia siekiant įprasminti vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, kūrusio Panevėžyje ir Panevėžiui, Juozo Zikaro vardą, populiarinti jo kūrybą. Miesto meniniame gyvenime, edukacijose dailininkė paliko gilių pėdsakų. Net su kūdikiais į vaikų poliklinikos baseiną ateinanti kiekviena mamytė galėjo pajusti švelnumą menininkės kurtoje sieninėje tapyboje, darbe „Senelės pasaka“. Prieš 25 metus E. Gaspariūnaitė-Taločkienė inicijavo Vilniuje gyvenančių panevėžiečių klubo „Nevėžis“ veiklą“, – pasakoja pedagogė, kultūrologė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
Gražių žodžių menininkei nestokoja dailėtyrininkas Romualdas Alekna. Jo teigimu, dailininkės „meistriškumas susiformavo ir įgavo savitą, tik jai vienai tapytojos ir akvarelininkės charakteringą išskirtinį braižą. Jos nepaprastas kruopštumas, estetinis jautrumas, spalvos, formos ir linijos pajutimas sužavi ne tik dailėtyrininkus, bet ir žiūrovus, kurie reiklūs stebėtojai ne tik paveikslo tematikai, bet ir aukštam atlikimo meistriškumui. Kūriniai rodo susiformavusį meninį stilių, pamėgtų temų pasirinkimą ir jų originalią interpretaciją“.
