„Garso“ gelbėtojams – dar vienas „Ne“ (papildyta)

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2019.09.11 15:47

Jau tris kartus kino centras „Garsas“, kurio vietoje turėtų išdygti naujas pasaulinio lygio menų centras, išgirdo nepalankų nuosprendį dėl savo išlikimo. Šį kartą neigiamą atsakymą vienbalsiai tarė pasitelkta nepriklausomų ekspertų taryba, svarsčiusi, ar verta sovietmečio pastatą įtraukti į Nekilnojamojo turto kultūros vertybių paveldo objektų registrą.

Posėdis siekiant išsaugoti penkis dešimtmečius Panevėžiui tarnavusį kino centro „Garsas“ sovietinės statybos pastatą, paskelbiant jį kultūriniu paveldu, vakar užtruko net tris valandas. Nepriklausomų nekilnojamojo turto kultūros vertybių vertintojų komanda šį klausimą svarstė už uždarų durų. Kartu jiems buvo pateikta Panevėžio savivaldybės užsakyto sovietmečio modernizmo eksperto Vaido Petrulio išvada dėl diskusijų sukėlusio statinio architektūrinių ypatybių.

Tačiau galutinis tarybos sprendimas buvo neįrašyti „Garso“ pastato į Kultūros vertybių registrą.

Teisinga kryptis

„Tai jau trečias toks posėdis dėl „Garso“ pastato. Pirmame nuspręsta jo neįrašyti į Nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą, antrame po kilusių diskusijų viešumoje pasiūlyta pasitelkti sovietmečio architektūros ekspertą, o trečiajame – vėl nuspręsta, kad „Garsas“ negali būti paveldo objektas“, – aiškino nuosprendžio laukusi Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

Ekspertų sprendimas, anot jos, tik dar kartą parodė, kad S. Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektas – teisingas miesto pasirinkimas ir jo rengėjai dirba gera kryptimi. Priešingai, nei bandė įrodyti „Garso“ gynėjai, naujas statinys nedarkys miesto vaizdo.

Perduos savo projektus

Dar didesnė šios užsitęsusios diskusijos, kas turėtų būti Respublikos gatvėje – „Garsas“ ar nauja menų meka – interesantų komanda lūkuriavo už trečiadieninio posėdžio durų. Abiejų priešiškų stovyklų atstovai kartu laukė galutinio ekspertų žodžio. Šį kartą šventė naujojo Panevėžio projekto gerbėjai.

„Diskusijų viešumoje iš tiesų buvo daug, bet negalime leisti emocijoms mūsų užvaldyti. Būtent jomis „Garso“ palaikymo komanda tik ir remiasi, bet plano, kas toliau, neturi. Panevėžys negali stovėti vietoje, tad reikia žinoti judėjimo kryptį, ne tik gailėti senų, nostalgiją keliančių statinių“, – teigė Panevėžio „A galerijos“ vadovas, meno žinovas Albinas Vološkevičius.

Kalbintas vyras teigė netikėjęs, kad šis nepriklausomų ekspertų tarybos posėdis viską apvers aukštyn kojom ir „Garso“ pastatas liks kaip buvęs. Trečią kartą susirinkusiems specialistams esą tam reikėjo pateikti itin svarių argumentų – ne tik gailesčiu paremtų.

„Mums SEMC projektas labai svarbus, turėsime pasaulinio lygio įstaigą“, – teigė A. Vološkevičius.

Pats menininkų globėjas savęs tame centre nemato, tačiau tikisi, kad naujoji vieta priglaus ir jo vykdomą misiją keliant meno vertę Panevėžyje.

„Galbūt SEMC perims mano kai kuriuos projektus. Aš pats kitos veiklos dar tikrai rasiu. Pasaulis toks platus ir spalvingas, kad negali stovėti vietoje ir daryti vis tą patį“, – patikino pašnekovas.

O konfliktas dėl dabartinio kino centro ir naujojo projekto, anot jo, Panevėžio menininkų ir kitų visuomenininkų tikrai nepavertė priešais.

„Mes visi susitikom šiandien prie tų durų, bendravome kaip visada. Visas tas konfliktas – tik skirtingos nuomonės. Jei imtume elgtis priešiškai dėl to vienas su kitu, čia jau būtų politika, o dabar viskas liko taip pat. Juk ir bokso ringe po kovos sportininkai vienas kitam ranką paspaudžia ir išsiskiria garbingai“, – sakė galerijos vadovas.

Projektas tęsiasi

Taigi, po audringų diskusijų Panevėžio tarybos savotiškai palaiminto SEMC statybos eina į priekį.

Jau šiemet turėtų pasiekti pirmoji finansinė injekcija – 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. O po poros metų – dar beveik 5 mln. eurų, pažadėtų iš Valstybės kapitalo investicijų programos. Būsimajam menų centrui iš viso reikia apie 11 mln. eurų. Savivaldybė planuoja, kad SEMC bus pradėtas kurti jau kitąmet.
Numatyta, kad S. Eidrigevičiaus menų centras lankytojams duris turėtų atverti 2022-ųjų pabaigoje – tai vėliausias terminas atsiskaityti už europinę paramą. Numatytas ir antrasis SEMC plėtros etapas, mat atidarius naująjį menų centrą lėšų reikės ieškoti ir veiklai.
Projekto koordinatoriai teigia, kad S. Eidrigevičiaus menų centras turės didžiulę reikšmę visam Šiaurės rytų Lietuvos regionui – SEMC taps svarbiausia Panevėžio vizitine kortele. Skelbiama, kad menų centras užsiimtų ne tik profesionalaus meno sklaida. Jame būtų organizuojamos edukacinės programos, renginiai, konferencijos, bendruomeninės veiklos, rodomas nekomercinis kinas.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Kultūros centras Garsas
• #Kultūros paveldas
• #Panevėžys
• #SEMC