Panevėžio vyskupas Lina Vodopjanovas. P. Židonio nuotr.

Ganytojas linki sėkmingos kelionės

Ganytojas linki sėkmingos kelionės

Kad ateinantys 2025-ieji būtų geresni, o patys laimingesni bei geresni vieni kitiems, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kviečia skirti daugiau laiko maldai, bendrystei, atsiprašyti Dievo ir žmonių už tai, ką netinkamo esame padarę.

Vyskupas primena: kiekvieni metai ir kiekviena nugyventa diena yra kelionė.

O galutinis jos tikslas – Amžinybė.

Gyvenimas vykstant karams

Gyvename paskutines 2024-ųjų dienas. Ganytojau, kuo besibaigiantys metai jums įsiminė? Ar jie kuo nors ypatingi vyskupijai?

Bendras 2024-ųjų kontekstas neabejotinai sudėtingas. Gyvename pasaulyje vykstant karams. Už laisvę kovoja ukrainiečiai. Negana to, karas įsiliepsnojo ir Šventojoje Žemėje. O tai negali nejaudinti, nepaliesti visų žmonių.

Ne vien Lietuvos, bet ir mūsų vyskupijos „Caritas“ šiais, jau besibaigiančiais metais rengė akcijas, rėmusias ir kariaujančią Ukrainą, ir į mūsų kraštą atvykusius tos šalies karo pabėgėlius. Malonu, kad į paramos akcijas atsiliepia, jose dalyvauja ir patys mūsų vyskupijoje gyvenantys ukrainiečiai. Vienas tokių pavyzdžių – jų dalyvavimas Krekenavoje vykusiuose Žolinės atlaiduose.

Kaip svarbų įvykį visuotinės Bažnyčios gyvenime norėčiau paminėti 2024-aisiais pasibaigusį antrąjį sinodinio kelio etapą, į kurį tikinčiuosius pakvietė popiežius Pranciškus.

Paskelbęs sinodą, beje, pats žodis „sinodas“ lietuviškai reikštų „eiti drauge“, popiežius akcentuoja, kad tikinčiųjų gyvenimas – tai kelionė visiems kartu keliaujant.

Sinodo dalyviai buvo pakviesti kalbėtis, dalintis įžvalgomis ir jomis praturtinti vienas kitą, praturtinti Bažnyčią.

Popiežius Pranciškus primena, jog ir kasdieniame gyvenime ypač svarbu išklausyti vienam kitą. Galbūt gali pasirodyti, kad tas kitas kalba niekus ar visai nusišneka, gali norėtis jam prieštarauti, „taisyti“ jo mintis, tačiau privalu nuo to susilaikyti ir leisti žmogui išsakyti, ką galvoja.

Mūsų vyskupijai 2024-ieji svarbūs ir todėl, kad iš Biržų parapijos kilęs dvasininkas Rolandas Makrickas visai neseniai paskelbtas kardinolu. Kam tapti kardinolu, renkasi pats popiežius. Kai ateina laikas, iš kardinolų renkamas popiežius.

Anksčiau buvo metas, kai katalikiškoji valstybė turėdavo po vieną kardinolą. Šiuo metu Lietuva turi net tris tokius hierarchus. Du iš jų kardinolai emeritai: Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius.

Panevėžio vyskupas Lina Vodopjanovas. P. Židonio nuotr.

Esame kviečiami atgailai

Stovime ant jubiliejinių 2025-ųjų slenksčio. Prašyčiau paaiškinti, ką Katalikų bažnyčioje reiškia jubiliejiniai metai? Kaip bus minimas ar švenčiamas šis jubiliejus?

Jubiliejus – tai Dievo tautos įvykis, kviečiantis pasinerti į Dievo gailestingumą. Tokių metų ištakos susijusios su Senuoju Testamentu, kai laikantis Mozės įstatymo jubiliejiniais metais būdavo suteikiama laisvė visiems krašto gyventojams.

Katalikų bažnyčia jubiliejinius metus pradėjo švęsti 1300-aisiais, kai tuometis popiežius Bonifacas VIII tikinčiuosius pakvietė broliškiems bendrystės darbams.

Jubiliejiniais 2025-aisiais visi mes esame kviečiami atlaidumui, atgailai, taip pat ir kelionei. Turintieji galimybę tais metais laukiami Romoje, ten derėtų aplankyti keturias šventoves – didžiąsias šio miesto bazilikas, įeiti pro jų jubiliejinėmis pavadintas duris ir patirti Dievo teikiamas malones.

Lietuvoje jubiliejinėmis tampa 19-a šventovių, kurių dvi yra mūsų vyskupijoje: Panevėžio Kristaus karaliaus katedra ir Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Jubiliejinės Panevėžio katedros durys bus atvertos paskutinį 2024-ųjų sekmadienį – gruodžio 29-ąją.

Dar po metų, 2026-aisiais – ir pačios Panevėžio vyskupijos jubiliejus. Sueis šimtas metų nuo jos įsteigimo. Kaip ruošiamasi šiam jubiliejui?

1926-aisiais, be Panevėžio vyskupijos, įsteigtos ir Kauno, Telšių, Vilkaviškio, Kaišiadorių vyskupijos. Tad švęsti 100-metį ruošiasi kone visa Lietuva.

Mūsų vyskupija šiai sukakčiai planuoja išleisti leidinį, taip pat dėliojami akcentai paminėti pačią sukaktį. Kaip jubiliejus bus švenčiamas, iki galo dar neapsispręsta.

Ruošiantis vyskupijos 100-mečiui, laukia nemažai ir ūkinių darbų.

Šiemet pavyko baigti katedros išorės dažymo darbus. Viename jos lange įdėtas vitražas, kuriame vaizduojamas kunigas Alfonsas Lipniūnas.

Kitais metais bus tvarkomas katedros šventorius, atnaujintas išorės apšvietimas, taip pat ir šventovės vidus.

Artinasi ir dar viena šventė – iš mūsų vyskupijos kilusio kunigo, Dievo tarno Alfonso Lipniūno beatifikacija. Ar palaimintuoju ji bus skelbiamas 2025-aisiais, praėjus 120-iai metų nuo jo gimimo ir 80-iai metų po mirties, ar tai bus vyskupijos jubiliejaus, ar dar vėlesniais metais, tikrai negaliu pasakyti. Tačiau kunigo Alfonso paskelbimo palaimintuoju laukiama.

Jau projektuojamas sarkofagas jo palaikams perkelti. Dabar kunigo Alfonso palaikai palaidoti katedros šventoriuje, o ateityje planuojama juos iškelti iš kapo ir perkelti į katedrą. Jie ilsėtųsi sarkofage.

Vyskupas dėkoja už maldas

Girdėjau ne vieną dvasininką sakant, kad ir Kalėdas, ir Velykas jie išgyvena kone kasdien, nes kone kasdien išjaučia, apmąsto ir Kristaus gimimą, ir jo mirtį, ir prisikėlimą. Gal ir jūsų gyvenime Kalėdos kasdienės?

Kristaus gimimo dienos – Kalėdų kasdien tikrai nešvenčiu. Kažin, ar rastume žmogų, kuris kasdien švęstų savo gimtadienį? Manau, pavargtų jau trečią dieną (juokiasi). Tačiau kiekvieną dieną išgyvenu su Viešpačiu.

Mano dienos nebūna vienodos. Pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių, patiriu ir išbandymų, ir sunkumų, bet man svarbu kasdien jausti Dievo artumą, jausti, kad nesu vienas.

O Kristaus gimtadienis – Kalėdos, kaip ir jo prisikėlimas – Velykos, yra ypatingos tuo, kad išgyvenamas dar didesnis artumas su Viešpačiu.

Panevėžio vyskupas Lina Vodopjanovas. P. Židonio nuotr.

Tenka girdėti, kad ganytojai labai užimti žmonės. Vyskupe, kokie jūsų šiandienos rūpesčiai?

Vyskupai tikrai esame užimti. Bet darbus stengiuosi susiplanuoti taip, kad man lieka ir laisvo laiko.

O manieji reikalai – patys įvairiausi. Jie – ir ūkiniai, ir sielovadiniai. Lankau parapijas, teikiu sakramentus, priiminėju žmones. Todėl labai dėkoju tiems, kas mane lydi malda, kas duoda patarimų, siūlo idėjų, ką dar geriau galėčiau padaryti tikinčiųjų labui. Visi juk triūsiame vieni dėl kitų.

Esate pranciškonų ordino vienuolis. Kaip palaikote ryšius su ordino broliais?

Aš ne taip ir retai aplankau pranciškonų bendruomenes, įsikūrusias šalia Kryžių kalno, Kretingoje. Broliai vienuoliai pakviečia dalyvauti bendruomenės šventėse. Mūsų ryšys tikrai nėra nutrūkęs.

Gerumui nėra ribų

Eina devinti metai, kai jūs – Panevėžio vyskupijos galva. Išoriškai miestas per tą laiką labai pasikeitė, išgražėjo. O kokių matote miestelėnų dvasinių pokyčių?

Tikrai – devinti? Negali būti (juokiasi)! Kiekvieno žmogaus, kaip ir visos žmonijos, pokyčiai į gera – tai siekiamybė. Turėtume kasdien stengtis būti geresni, nei buvome vakar. Gerumui juk nėra ribų.

Nenorėčiau gilintis į priežastis, kodėl miesto valdžioje vyksta pokyčiai, tačiau man atrodo, jog miestas laimėtų, jei būtų daugiau pastovumo. Smagu, kai yra darbų tęstinumas, norėtųsi stabilumo.

Pokyčius dažnai pavadiname demokratija.

Mano požiūriu, demokratija neturėtų tapti kova dėl valdžios.

Gal per jūsų ganytojiškos tarnystės metus Panevėžyje radosi naujų bažnyčios iniciatyvų?

Man labai džiugu, kad į mūsų vyskupiją atvyko Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių vienuolijos kontempliatyviosios seserys, kurios Panevėžio rajone imasi statyti vienuolyną. Džiaugiuosi jų maldomis ir dėkoju už jas. Beje, girdžiu ir tokių pasvarstymų, ar reikia ir net ar verta nuolat melstis, gal geriau seserims kokių darbų imtis? Mane patį šių seserų maldos labai džiugina, jų malda labai svarbi mums visiems.

Smagu ir tai, kad neseniai pakvietus žmones atnešti aukso, jo laužo, skirti pinigų Krekenavos bazilikos Dievo motinos su kūdikiu paveikslo karūnavimui popiežiaus palaimintomis karūnomis, tikintieji noriai atsiliepė į šį kvietimą.

Turime ir auksakalį, kuris pagamins tas karūnas.

Šiam paveikslui siekiama Motina vilties titulo. Karūnuodamas paveikslą tokį jam suteiktų popiežius Pranciškus.

Labai tikiuosi, kad kitais, jubiliejiniais, metais, kai su lietuvių delegacija nuvyksime pas popiežių, nusivešime ir karūnas, kurias jis palaimins.

Vyskupe, prašytume jūsų linkėjimų „Sekundės“ laikraščio skaitytojams ateinantiems 2025-iesiems metams.

Kviečiu jubiliejiniais 2025-aisiais pakeliauti po jubiliejines vietoves, raginu įeiti pro jubiliejaus bažnyčių duris.

Skirkime laiko maldai, bendrystei, atsiprašykime ir Dievo, ir žmonių, o tai padės patirti Dievo gailestingumą.

Laimingos visiems kelionės!

Ačiū už pokalbį.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite