-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Norite iki žilos senatvės išsaugoti sveikatą, būti aktyvūs ir darbingi? Tada daugiau dėmesio skirkite kasdieniam maistui. Kad žmogus būtų žvalus ir kupinas jėgų, daugelis maisto produktų turi būti augalinės kilmės, didžioji jų dalis – vaisiai ir daržovės.
Jie – pagrindinis antioksidantų, reikalingų žmogaus organizmui, šaltinis. Todėl padeda išvengti įvairių ligų arba stabdo jų vystymąsi. Per dieną reikėtų suvalgyti penkias porcijas daržovių. Vieną porciją sudaro stiklinė lapinių arba pusė stiklinės kitokių daržovių.
Tačiau dietologai pataria suvalgyti kiek galima daugiau skirtingų spalvų vaisių ir daržovių. Natūraliai atsirandantys fitochemikalai, kurie suteikia vaisiams ir daržovėms spalvą, taip pat gali padėti išlikti sveikiems.
Ryškių spalvų vaisiai ir daržovės turi didžiąją dalį antioksidantų, jie saugo kūną nuo laisvųjų radikalų kenksmingo poveikio. Žinoma, visur reikalingas saikas. Jei bus valgomos vien daržovės, organizme gali sumažėti geležies kiekis, nes augaluose lengvai pasisavinamos geležies nėra.
Maistas, patekęs į organizmą, virsta kūno ląstelių dalimi ir energija. O ji išeikvojama vykstant gyvybiniams procesams. Taigi kuo įvairesnį maistą valgysime, tuo sveikesni ir gyvybingesni būsime. Tačiau racione neturi trūkti sodo ir daržo gėrybių.
Pomidorai – itin vertinga daržovė. Jų cheminė sudėtis įvairi. Tai lemia veislė, auginimo ir gamtos sąlygos, derliaus nuėmimo laikas ir kiti veiksniai.
Pomidorai turi angliavandenių, baltymų, kalio, natrio, magnio, fosforo, jodo, kalcio, B grupės vitaminų, vitaminų P ir C, folio rūgšties ir kitų naudingų medžiagų. Juose esančios obuolių ir citrinų rūgštys nulemia malonų šių daržovių skonį.
Anksčiau buvo manoma, kad pomidorai netinka vyresnio amžiaus žmonėms. Mat juose yra rūgštynių rūgšties. O ji sutrikdo kalcio apykaitą organizme. Tačiau tyrimai parodė, kad šios rūgšties pomidoruose labai nedaug – netgi mažiau, nei jos turi burokėliai, bulvės ar špinatai.
Kadangi 100 g pomidorų yra apie 177 mg kalio, reikalingą šio elemento paros dozę žmogus gauna suvalgęs tris pomidorus.
Kalis yra reikalingas tam, kad raumenys ir nervai funkcionuotų gerai, be to, jis reguliuoja širdies ritmą ir skysčių balansą organizme. Kalio trūkumas sukelia nuovargio jausmą, raumenų susilpnėjimą, patinimą, vidurių užkietėjimą, inkstų nepakankamumą.
Pomidorai tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, sutrikus medžiagų apykaitai. Juos naudinga valgyti tiems, kuriuos vargina aukštas kraujo spaudimas ir aterosklerozė. Valgant šias daržoves stiprėja kraujagyslės, gerėja bendra organizmo būklė.
Pomidorų ląsteliena, pektinai ir fitoncidai švelniai veikia virškinimo traktą, slopina puvimo procesus, gerina virškinimą, todėl tinka sergantiesiems kepenų ir žarnyno ligomis, gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Tačiau pomidorus rizikinga vartoti žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas didelis ir kurie turi opų. Mažiau šių daržovių reikėtų valgyti sergant sąnarių ir kai kuriomis inkstų ligomis.
Paprikos – tarsi vitaminų sandėlis. Ypač daug turi vitaminų E, D, P, B grupės vitaminų. Pagal provitamino A kiekį jas galima lyginti su morkomis, o pagal vitamino C gausumą joms niekas neprilygsta.
Šio vitamino paprikose yra šešis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Itin daug jo turi raudonos paprikos. Įdomu tai, kad ruošiant paprikas – darant salotas, troškinant, kepant – labai mažai prarandama askorbo rūgšties, nes šiose daržovėse nėra ją skaidančio fermento. Gerai išsilaiko ir kiti vitaminai.
Paprikose yra nemažai ir mineralinių medžiagų – kalio, natrio, fosforo, kalcio, magnio. Šios daržovės saugo nuo auglių susidarymo, jose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, saugo nuo aterosklerozės, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujo sudėtį, malšina skausmą, karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, plečia kraujagysles.
Aitriosios paprikos vartojamos kaip prieskonis. Jose esantis kapsaicinas gerina virškinimą, skatina išsiskirti skrandžio sultis, užkerta kelią kenksmingoms bakterijoms daugintis skrandyje ir žarnyne, apsaugo nuo kai kurių vėžio formų. Sumaišytas su saulėgrąžų aliejumi, aitriąsias paprikas galima vartoti kaip tepalą raumenų uždegimams gydyti.
Tačiau būtina žinoti, kad kapsaicinas, o jo yra visose paprikose, tik saldžiosiose – mažiau, patekęs į organizmą didelėmis dozėmis, gali sudirginti skrandį, kasą, kepenis, žarnyną, inkstus. Todėl šių organų negalavimais besiskundžiantiems žmonėms paprikas reikėtų vartoti atsargiai.
Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa daržovė. Baklažanuose yra apie 92 proc. vandens, 3 proc. cukraus, iki 1,2 proc. ląstelienos. Juose angliavandenių nėra daug, bet labai gausu vertingų mineralinių druskų, vitaminų C, B1, B6, PP, karotino, pektinų, fitoncidų, raugų.
Itin daug baklažanai turi kalio – 100 g vaisių jo yra 238 mg. Esantys šiose daržovėse pektinai pasižymi baktericidinėmis savybėmis – neleidžia daugintis bakterijomis ir padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.
Baklažanuose esančios kvapiosios medžiagos skatina išsiskirti skrandžio sultis, todėl pagerėja virškinimas. Baklažanai šalina iš organizmo cholesterolį ir mažina jo kiekį kraujyje, kraujagyslių sienelėse, todėl labai tinka aterosklerozės profilaktikai ir jai gydyti.
Pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, nusilpus širdies darbui, dietologai rekomenduoja kuo dažniau valgyti baklažanus. Jei nesiskundžiama virškinimo trakto negalavimais, baklažanus galima maišyti su saldžiosiomis paprikomis, pomidorais ir cukinijomis. Tai – labai maistingos salotos.
Kadangi baklažanai didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu, juos patartina valgyti sergant podagra.
Cukinija – bene vienintelė daržovė, kurią galima valgyti be apribojimų. Ji tinkama visiems – sveikiems ir ligoniams, jauniems ir seniems. Tai – nuostabus gamtos vaistas.
Švelnaus skonio daržovė beveik neturi kalorijų, bet joje gausu vitaminų C, PP, B, provitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų – natrio, kalio, vario, magnio, kalcio, geležies, cinko, fosforo ir kt.
Dėl ląstelienos gausos ir aktyvių komponentų cukinijos yra vienos iš geriausių dietinių daržovių. Cukinijų minkštimas skatina šlapimo išsiskyrimą, iš organizmo padeda pašalina chloro druskas, todėl šiomis daržovėmis patartina gydyti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų sukeliamus pabrinkimus. Be to, cukinijos gerina motorinę žarnyno funkciją, tinka nuo vidurių užkietėjimo, kolito, podagros.
Sergantieji ateroskleroze ir tie, kuriems padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, cukinijas turėtų valgyti todėl, kad jose daug pektino, o jis pašalina iš organizmo cholesterolio perteklių. Jei dažnai kamuoja peršalimo ligos, pagelbėti taip pat gali cukinijos, nes šios daržovės stiprina imuninę sistemą.
Cukinijų patiekalų dažniau gaminti turėtų sergantieji hepatitu, tulžies pūslės akmenlige, cholecistitu, nefritu, hipertonija, diabetu, turintieji antsvorio.
* Pomidoruose yra serotonino – „laimės hormono“, taigi jie pakelia nuotaiką, o esant stresinėms situacijoms veikia kaip antidepresantas.
* Norint iš pomidorų gauti daugiau vitamino C, supjaustytus juos reikėtų kuo greičiau suvalgyti arba apšlakstyti citrinų sultimis ar paskaninti majonezu, grietine.
* Jei vasara šilta ir saulėta, pomidoruose susidaro daugiau cukraus, vitamino C, karotino.
* Daugiausia sausųjų medžiagų, cukraus būna, kai pomidorai lauke nuskinami rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Rugsėjo antroje pusėje nuimtų pomidorų cheminė sudėtis jau būna blogesnė.
* Aitriųjų paprikų aštrumas labai skiriasi. Aitriausia paprikos dalis yra sėklos, todėl jas reikėtų pašalinti. Palietus aitriųjų paprikų sėklas, rankas būtina tuoj pat nusiplauti, nes netyčia brūkštelėjus per veidą ar akis, jos gali būti stipriai sudirginamos.
* Ne per seniausiai mokslininkai išsiaiškino, kad baklažanuose yra nikotino. Pasak tyrėjų, tokio kiekio pakanka, kad metantysis rūkyti nejaustų abstinencijos sindromo.
* Prinokusių ir tinkamų valgyti baklažanų tamsiai violetinė žievelė yra lygi ir blizga, paspaudus vaisių pirštu, neturi likti įdubimo.
* Baklažanus reikia kepti tik labai gerai įkaitintame aliejuje, antraip dalį jo daržovės sugers, įgaus nemalonų skonį ir bus prastai virškinamos.
* Itin naudingos ir skanios jaunos – iki 12 dienų – cukinijos, nes sėklos dar nesubrendusios.
* Nuo inkstų ir kepenų ligų liaudies medicinos žinovai pataria gerti šviežias cukinijų ar moliūgų sultis – 0,5–1 stiklinė per dieną.
